Tujos yra itin populiarus pasirinkimas Lietuvoje ir visame pasaulyje, vertinamas dėl savo tankumo, atsparumo ir gebėjimo sukurti nuostabias gyvatvores ar pavienius akcentus sode. Tačiau vieną dieną galite pastebėti, kad jūsų kadaise sodriai žaliavusios tujos pradėjo ruduoti. Šis vaizdas gali sukelti nerimą, tačiau svarbu žinoti, kad dažniausiai tujų rudavimas nėra mirtinas ir yra atsirandantis dėl įvairių aplinkos veiksnių ar priežiūros klaidų. Šiame straipsnyje apžvelgsime kodėl ruduoja tujos ir šio rudavimo priežastis, padėsime nustatyti problemos šaltinį ir pasiūlysime efektyvius sprendimo būdus.
Dažniausia problema – vandens trūkumas
Viena iš dažniausių tujų rudavimo priežasčių yra nepakankamas laistymas. Tujos, nors ir atrodo atsparios, ypač jaunystėje ir sausringais periodais, reikalauja daugiau drėgmės. Kai dirvožemis išdžiūsta, augalas patiria stresą ir pradeda ginti save, mesdamas spyglius, kurie pakeičia spalvą į rudą. Tai ypač aktualu karštomis vasaromis ar ilgai trunkančiais sausros periodais.
- Atpažinimas. Spygliai pradeda ruduoti nuo galiukų arba nuo šakų viršaus, ir šis rudavimas plinta tolygiai per visą augalą. Dirvožemis aplink augalą yra sausas ir dulkinas.
- Sprendimas. Reguliarus ir gilus laistymas yra būtinas. Laistykite tujas rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Venkite paviršinio laistymo. Jaunus augalus laistykite 2-3 kartus per savaitę, senesnius – rečiau, bet stebėkite dirvožemio drėgmę. Ypač svarbu laistyti rudenį, prieš žiemą, kad augalas sukauptų drėgmės atsargų.
Perteklinis laistymas ir prastas drenažas
Nors vandens trūkumas yra dažna problema, perteklinis laistymas taip pat gali būti mirtinas tujoms. Pernelyg didelė drėgmė dirvožemyje, ypač molingose, sunkiai pralaidžiose dirvose, gali sukelti šaknų puvimą. Šaknys, neturėdamos pakankamai oro, pradeda dusti ir miršta, o tai paveikia viso augalo gyvybingumą, sukeliant rudavimą.
- Atpažinimas. Rudavimas dažniausiai prasideda nuo apatinių šakų ir plinta į viršų. Dirvožemis aplink augalą yra nuolat šlapias, gali atsirasti pelėsio kvapas.
- Sprendimas. Patikrinkite drenažą. Jei dirvožemis prastai praleidžia vandenį, apsvarstykite galimybę įterpti smėlio ar komposto, kad pagerintumėte jo struktūrą. Sumažinkite laistymo dažnumą ir kiekį. Įsitikinkite, kad tujos pasodintos pakankamai aukštai, kad vanduo nesikauptų prie kamieno.
Nematomas priešas – grybelinės ligos
Tujos, kaip ir daugelis kitų augalų, gali būti pažeidžiamos įvairių grybelinių ligų. Viena iš labiausiai paplitusių ir pavojingiausių yra fitoftora (Phytophthora), kuri atakuoja šaknis ir sukelia jų puvimą. Ši liga ypač aktyvi drėgnomis ir vėsiomis sąlygomis. Kitos grybelinės ligos, taip pat gali sukelti rudavimą ir spyglių byrėjimą.
- Atpažinimas. Fitoftoros atveju, rudavimas dažnai prasideda nuo vienos augalo pusės ir plinta toliau. Spygliai tampa blyškūs, o vėliau paruduoja ir nukrenta. Šaknys gali būti tamsios ir minkštos. Kitos grybelinės ligos gali pasireikšti dėmėmis ant spyglių ar šakų.
- Sprendimas. Jei įtariate grybelinę ligą, svarbu kuo greičiau imtis veiksmų. Pašalinkite pažeistas šakas ir spyglius. Galima naudoti fungicidus, skirtus tujoms. Reguliarus sodo įrankių dezinfekavimas padės išvengti ligų plitimo. Svarbu gerinti oro cirkuliaciją tarp augalų, reguliariai genint ir retinant tujas.
Dar viena priežastis – maistinių medžiagų trūkumas
Kaip ir bet kuriam gyvam organizmui, tujoms reikia pakankamai maistinių medžiagų augimui ir vystymuisi. Azoto, fosforo ir kalio trūkumas gali sukelti lapų spalvos pokyčius, įskaitant ir rudavimą. Taip pat, magnio ar geležies trūkumas gali pasireikšti spyglių pageltonavimu ir vėliau parudavimu.
- Atpažinimas. Rudavimas dažniausiai prasideda nuo senesnių, apatinių spyglių. Augimas gali būti sulėtėjęs, o spygliai – blyškūs.
- Sprendimas. Reguliarus tręšimas yra svarbus. Pavasarį ir ankstyvą vasarą tręškite tujas subalansuotomis trąšomis, skirtomis spygliuočiams. Atlikite dirvožemio tyrimą, kad nustatytumėt tikslų trūkstamų elementų kiekį ir parinktumėte tinkamiausias trąšas. Venkite pertręšimo, nes tai gali pakenkti šaknims.
Saulės nudegimai ir nušalimai
Per didelis saulės spindulių kiekis, ypač jauniems augalams ar tiems, kurie buvo pasodinti pavėsingoje vietoje ir staiga perkelti į saulėkaitą, gali sukelti saulės nudegimus. Spygliai paruduoja, o vėliau gali nukristi. Nušalimai taip pat yra dažna rudavimo priežastis. Šaltas vėjas, drėgmės trūkumas užšalus žemei ir atspindima saulės šviesa nuo sniego gali sukelti spyglių dehidrataciją ir nudegimus.
- Atpažinimas. Rudavimas pasirodo tose augalo pusėse, kurios yra tiesiogiai veikiamos saulės ar vėjo. Žiemos pažeidimai ryškesni pavasarį, kai augalas pradeda aktyviai augti.
- Sprendimas. Jaunas tujas ir jautrias veisles žiemą reikėtų pridengti specialia agroplėvele, ypač saulėtoje vietoje. Sniegas aplink tujas gali veikti kaip apsauga nuo vėjo ir saulės. Sodinkite tujas tinkamoje vietoje, atsižvelgdami į jų poreikius šviesai.
Kenkėjai – smulkūs, bet pavojingi
Nors tujos yra gana atsparios kenkėjams, kartais jas gali užpulti įvairūs vabzdžiai, kurie sukelia rudavimą. Pavyzdžiui, voratinklinės erkutės gali pažeisti spyglius, sukeldamos jų gelsvėjimą, o vėliau rudavimą. Tujinės blakės taip pat gali pažeisti augalus, palikdamos mažus taškelius ant spyglių ir sukeldamos rudavimą.
Rekomenduojamas video
- Atpažinimas. Ant spyglių ir šakų galite pastebėti smulkius voratinklius, mažus, judančius taškelius ar kitus kenkėjų pėdsakus. Spygliai gali atrodyti sausi ir blyškūs.
- Sprendimas. Reguliariai apžiūrėkite tujas, ypač apatinę spyglių pusę. Pastebėjus kenkėjų, naudokite insekticidus, skirtus spygliuočiams, arba ekologiškus metodus, pavyzdžiui, purškimą muiluotu vandeniu. Gali prireikti kelių purškimų, kad visiškai atsikratytumėte kenkėjų.
Kodėl ruduoja tujos: kitos priežastys
- Druskos poveikis. Jei tujos auga prie kelio, žiemos metu naudojama druska patekusi į dirvožemį gali pažeisti šaknis ir sukelti rudavimą. Tokiu atveju apsvarstykite galimybę sodinti atsparesnes veisles arba sukurti fizinį barjerą.
- Šunų šlapimas. Didelė šunų šlapimo koncentracija taip pat gali pakenkti tujoms, ypač jauniems augalams, sukeldama rudavimą tose vietose, kur dažnai lankosi šunys.
- Per didelis genėjimas. Nors genėjimas yra svarbus, per didelis ar neteisingas genėjimas gali sukelti augalams stresą ir rudavimą. Genėkite saikingai ir tinkamu laiku.
- Augalo senėjimas. Natūralus augalo senėjimo procesas taip pat gali sukelti tam tikrą vidinių spyglių rudavimą ir nukritimą, ypač senesnėse, tankesnėse tujose. Tai yra normalus procesas.
Tujų rudavimas yra dažna problema, tačiau dažniausiai ji yra nesunkiai išsprendžiama. Svarbiausia – teisingai identifikuoti problemos priežastį. Atidžiai apžiūrėkite savo tujas, įvertinkite laistymo režimą, dirvožemio būklę, ieškokite kenkėjų ar ligų požymių. Tinkama priežiūra, reguliarus laistymas, subalansuotas tręšimas ir apsauga nuo ekstremalių oro sąlygų padės jūsų tujoms išlikti sodriai žalioms ir džiuginti jus ilgus metus.
Jei vis dar nesate tikri dėl rudavimo priežasties, pasikonsultuokite su kraštovaizdžio specialistais ar sodininkystės ekspertais. Jie galės tiksliai nustatyti problemą ir pasiūlyti tinkamiausius sprendimus.
Šaltiniai:
https://www.bhg.com/gardening/trees-shrubs-vines/shrubs/why-are-my-arborvitae-turning-brown/ https://www.thespruce.com/arborvitae-turning-brown-reasons-5188849 https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/shrubs/arborvitae/arborvitae-turning-brown.htm
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Tujų rudavimas – ne visada katastrofa, o kartais tik signalas, kad reikia skirti daugiau dėmesio. Puikus straipsnis!