Netinkamai sandėliuojamos bulvės, ne laiku nuimtas pomidorų derlius ar šiaip kokia šaldytuve užsilikusi pasenusi daržovė gali pridaryti daugiau bėdos, nei naudos. Nors tikrai ne visada kyla ranka išmesti kiek neišvaizdžias ar nežymiai skoniu įtartinas daržoves, bet reikėtų svariai apgalvoti, ar toks sprendimas nepakenks sveikatai. Nuodingas maistas – štai kokia pasekmė laukia, jeigu pavojingos daržovės yra netinkamai paruoštos. Susipažinsime su pagrindiniais apsinuodijimo daržovėmis ypatumais, kas tai lemia ir ką reikėtų daryti.
Neprinokę švieži pomidorai
Gal pomidoras šiame sąraše ir neturėtų būti, nes iš tiesų pomidorai botaniniu atžvilgiu yra uogos. Tačiau neatmetam šios „daržovės“ nes Lietuvoje ji yra viena iš populiariausių. O kuo gi pomidorai gali būti pavojingi? Ogi dėl glikoalkaloidų tomatino ir solanino, kurie leidžia augalui apsisaugoti nuo grybinių ligų, mikroorganizmų, vabzdžių, žolėdžių. Šių medžiagų yra visose žaliose dalyse – lapuose, stiebuose, šaknyse, net prinokusių vaisių „prisisegimo“ su koteliais vietose, taip pat neprinokusiuose žaliuose pomidoruose. Suvalgius šviežių žalių vaisių ar kitų pomidoro organų kamuoja šie simptomai: vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, sumišimas, silpnumas ir depresija.
Nuodų galima sumažinti leidžiant vaisiams visiškai sunokti arba juos termiškai apdorojant. Netgi iš žalių pomidorų galima pasigaminti visiškai saugių skanių patiekalų.
Žali pomidorai žiemai: kaip išgelbėti nesunokusį pomidorų derlių ir jį užkonservuoti
Neapdorotos pupelės – toksinus pašalinsite virdami
Ar jums kas nors sakė, kad daržinės pupelės, pupos, raudonosios pupelės negali būti valgomos žalios? Termiškai neapdorotos ankštys ar sėklos turi toksinų, glikoproteino fitohemagliutinino (lektino), kurių vartojimas sukelia po dviejų valandų atsiradusį pykinimą, vėmimą, viduriavimą. Laimei, ši medžiaga visiškai suskyla verdant pupeles bent 10 minučių. Dar geriau, kai pupelių sėklos bent 5 valandas mirkomos vandenyje, tuomet pasišalina du trečdaliai toksinių medžiagų. Kartais lietuviškoje literatūroje nurodomas pupelėse randamas toksinas fazinas, tačiau tokios medžiagos užsienio literatūroje nepavyko aptikti.
Pažaliavusi bulvė – ar padės žalios vietos pašalinimas?
Bulvės pažaliuoja tada, kai gauna saulės šviesos ar patiria stresą. Tada bulvė ima gaminti chlorofilą, bet kartu susidaro nuodingos medžiagos – alkaloidas saloninas ir chakoninas. Abi medžiagos yra kartaus skonio ir dirgina virškinimo sistemą, o dideli jų kiekiai gali sukelti paralyžių. Šių medžiagų daugiausiai kaupiasi nesubrendusiose, žaliose, senose, suvytusiose, sudygusiose bulvėse bei jų akutėse. Kaip elgtis su tokia bulve patarimų būna įvairių: storai nuskusti pažaliavusią vietą, o vandenį kuriame jos virė, išpilti; kitas būdas – paprasčiausiai pažaliavusią bulvę išmesti, ypač, jeigu bulvė nedidelė. Jeigu nutarėte surizikuoti, tuomet šių bulvių bent jau nepatiekite vaikams. O jeigu pajusite, kad bulvė karti, teks ir jums ją išmesti.
Kartūs agurkai – ar tai nuodingas maistas?
Ne vienam teko atsikandus šviežio naminio agurko susiraukti iš kartumo. Esant nepalankioms augimo sąlygoms (sausra, karštis), tokios daržovė, kaip agurkai, melionai, arbūzai, moliūgai, patisonai, cukinijos kaupia nuodingą medžiagą kukurbitaciną. Tai gausi grupė junginių, kurią sudaro kone pusę abėcėlės, mat jie skirstomi taip: kukurbitacinas A, kukurbitacinas B, …C, …D, …E, …I, …H, …Q, …R ir dihidrokukurbitacinas B. Šių junginių paskirtis – atbaidyti daugumą agurkų kenkėjų, bet taip išeina, kad atbaido ir žmones. Valgant karčias daržoves pasireiškia apsinuodijimo simptomai, o tai yra viduriavimas, vėmimas ir pilvo skausmas. Susirgimas gali būti toks sunkus, kad gali sukelti kasos, kepenų, tulžies pūslės ir inkstų patinimą. Todėl, tik pajutę kartų moliūginių daržovių skonį, toliau valgyti daržovės nederėtų.
Kita vertus, naujausi tyrimai rodo, kad kukurbitacinai turi priešvėžinių savybių. Siekiama atlikti daugiau tyrimų ir pritaikyti vėžio gydymai. Ar tai reiškia, kad kartų agurką reikia suvalgyti? Tikrai ne, savo dozę greičiausiai ir taip gausite, nes šiose daržovėse nedideliais kiekiais kukurbitacino yra visada.
Rabarbarų lapai – geriau valgyti jų lapkočius
Nėra įprasta valgyti rabarbarų lapus ir jų vengiama ne be priežasties. Juose yra susikaupę didžiulis kiekis oksalo rūgšties, kurios kristalai ėsdina virškinamąjį traktą, erzina akis ir odą, dirgina kvėpavimo sistemą. Nuodas gali sukelti silpnumą, sąstingį, konvulsijas, širdies sustojimą, plaučių edemą, pneumonitą. Nors nedidelis kiekis oksalo rūgšties yra ir rabarbarų stiebuose, tačiau juos valgyti sveika ir naudinga (nebent jų suvalgytumėte mirtiną dozę, kuri yra 5,5 kg).
Nuodingi vaisių kauliukai – cianido šaltinis
Obuolių, kriaušių sėklos bei persikų, abrikosų, slyvų, nektarinų, vyšnių kauliukai turėtų rasti kelią į šiukšlinę, o ne į skrandį. Juose kaupiamos medžiagos, tokios kaip amigdalinas, cianogeninis glikozidas, kuriems skylant išsiskiria nuodinga cianido rūgštis. Pastaroji medžiaga blokuoja kvėpavimo centrus, todėl pasekmės labai liūdnos. Mirtina šios medžiagos dozė yra 0,5-3 mg 1 kg kūno masės. Užtenka pakramtyti kelių sėklų, kad būtų juntamas neigiamas poveikis.
Pesticidai ir daržovės – nuodingas maistas
Kad ūkiai išgautų kuo geresnį ir sveikesnį derlių, jie priversti naudoti įvairius pesticidus: insekticidus, apsaugančius daržoves nuo vabzdžių, o herbicidus – nuo piktžolių.
Kartais pasitaiko stiprių apsinuodijimo atvejų daržovėmis, kuriuos lemia pesticidų naudojimas. Dažnai tai būna dėl netinkamų pesticidų parinkimo ir/arba per didelio jų naudojimo, taip pat dėl netinkamo derliaus nuėmimo laiko. Paprastai pesticidai turi ilgalaikių pasekmių, sukeliančių vėžinius pakitimus, veikiančių nervų sistemą ir vaisingumą, sukelia hormonų disbalansą.
Ar įmanoma pesticidus nuo daržovių pašalinti? Plauti vandeniu, soda ar kitais plovikliais neduos jokios naudos, nes toksiškos medžiagos yra organinės prigimties, kurių įprastos priemonės niekaip nepaveiks. Geriausias pesticidų atsikratymo būdas – nulupti žievelę, nes čia šių medžiagų yra daugiausiai.
Kodėl plauname daržoves?
Nėra tokios daržovės, kurią parsinešus iš parduotuvės nereikėtų nuplauti. Nuo augimvietės iki mūsų stalo jos turi pereiti didžiulį kelią, o tai reiškia daugybę bakterijų ir kitų patogeninių mikroorganizmų, pavyzdžiui, salmonelių, ešerichijų, listerijų. Daržovių plovimas vandeniu nors ir neišnaikina bakterijų, tačiau leidžia jas stipriai praskiesti iki netoksiško lygio. Dar šiek tiek bakterijų užkrato tikimybė sumažėja, kai pašalinama daržovės žievelė, bet geriausiam rezultatui pasiekti daržoves reikia termiškai apdoroti.
Daržovės užterštos sunkiaisiais metalais – nuodingas maistas
Susiduriama su bėda, kai lapinės daržovės užteršiamos sunkiaisiais metalais, tokiais kaip arsenas, kobaltas, chromas, varis, manganas, švinas, selenas. Šios medžiagos turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, nes gali sukelti rimtų ligų ir sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų veiklą. Kai kurie moksliniai tyrimai atskleidė, kad pramoniniuose rajonuose auginamų daržovių sunkiųjų metalų koncentracijos viršija leistinas normas 2-4 kartus. Tai reiškia, kad geriau rinktis daržoves, auginamas pačių arba patikimų ūkininkų, nes metalų iš daržovių pašalinti jokiais buitiniais būdais nepavyks.
Daržovių šalutinis poveikis
Daržovių šalutinis poveikis gali pasireikšti, jeigu jas vartoja žmonės, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis. Neatmetama rizika, kai žmogus asmeniškai yra alergiškas tam tikram produktui. Pateikiame sąrašą, kada ir kokių daržovių geriau nevartoti.
Žaliosios daržovės – kada jos gali pakenkti
Agurkai – sūdytų ir marinuotų agurkų neturėtų valgyti sergantieji inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis, esant hipertonijai, aterosklerozei, turintiems antsvorį.
Kopūstai – dėl grubios ląstelienos juos valgyti turėti privengti sergantys skrandžio uždegimu, opaligėmis, tulžies pūslės uždegimu, tačiau tie patys ligoniai gali vartoti jų sultis. Sergantys podagra žmonės žiedinių kopūstų turi valgyti mažiau.
Špinatai – dėl didelės oksalo rūgšties kiekio, špinatų vartoti nepatartina sergantiems reumatu, podagra, artritu, inkstų ir šlapimo takų ligomis.
Daržinis poras – sergantys skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, virškinimo trakto gleivinės uždegimais vartoti porų nepatartina.
Rūgštynės – jų nereikia ilgai vartoti esant padidėjusiam rūgštingumui skrandyje, sergant medžiagų apykaitos sutrikimais, opalige, podagra, tulžies pūslės bei inkstų akmenlige.
Rabarbarai – jau minėjome, kad nereikia valgyti rabarbaro lapų, tačiau tikrai ne visi žmonės gali vartoti ir jo lapkočius. Tai yra žmonės, kuriems sutrikęs skrandžio rūgštingumas, turi sudirgintą gleivinę, serga akmenlige, opalige.
Vaisiagumbiai – kada jų večiau atsisakyti
Burokėliai – šiose daržovėse esančios dažančios medžiagos didina kraujo krešumą, todėl juos riboti turėtų pagyvenę žmonės, taip pat sergant opalige, gastritu.
Griežtis – nepatariama valgyti sergant virškinamojo trakto ligomis.
Morkos – ne pačios morkos, o jų sultys nepatartinos vartoti paūmėjus skrandžio opai.
Pastarnokai – šios daržovės vartojamos saikingai arba visai nevartojamos sergant ūminėmis žarnyno ir skrandžio ligomis, kepenų ciroze, hepatitu, nefritu, esant piktybiniams ar gerybiniams augliams.
Valgomieji ridikai – jų nereikėtų valgyti sergant enterokolitu, žarnyno, skrandžio, kepenų, širdies ligomis, gleivinės uždegimu.
Ridikėliai – jų turi atsisakyti sergantys skrandžio, žarnyno ir kepenų ligomis.
Prieskoninės daržovės – nepatartinos sergant kepenų ligomis
Česnakai – jų nepatariama valgyti sergant inkstų, kepenų, žarnyno ir skrandžio ligomis.
Garstyčia – nors tai prieskonis, o ne daržovė, visgi paminėsime, kad jų negalima vartoti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis.
Krienai – jų turėtų atsisakyti sergantys opaligėmis, kepenų ir inkstų ligomis, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui bei esant virškinamojo trakto uždegimui.
Petražolės – jų vengti turėtų sergantys gastritu, opalige, o grynas jų aliejus gali pakenkti kepenims ir inkstams. Nėščiosios neturėtų vartoti petražolių arbatos ar aliejaus, nes skatina gimdos susitraukimus.
Svogūnai – juos turėtų riboti sergantys inkstų, kepenų, ūminėmis skrandžio ligomis.
Kada atsisakyti ir kitų daržovių
Agurotis – jų negalima vartoti, kai viduriuojama.
Moliūgas – jų vartoti negalima, kai viduriuojama.
Paprikos – reikia vengti valgyti daug paprikų, nes jose esantis kapsaicinas veikia kraujo krešumą ir gali atsirasti polinkis kraujuoti. Daržovėse esančios veikliosios medžiagos gali pabloginti savijautą esant sudirgintai skrandžio gleivinei, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis.
Pupelės – nepatartina pupelių vartoti sergant podagra, nefritu.
Žirniai – jie ne visada tinkami vartoti pagyvenusiems žmonėms, ypač sergantiems opalige, kolitu, cholecistitu.
Šaltiniai:
https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1081/CLT-100105150
https://www.gardenmyths.com/poisonous-fruits-vegetables/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9805216/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1713670/?page=2
https://accessmedicine.mhmedical.com/content.aspx?bookid=2284§ionid=248385129
https://inspection.canada.ca/food-safety-for-consumers/fact-sheets/specific-products-and-risks
Ruzgienė R., Mackevičius A. Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas, Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2010.
Vasiliauskas J. Augalų paslaptys ir sveikata, Vilnius: Leidykla „Arba“, 1991.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.