Kaladis (Caladium) – kambarinis augalas, įspūdingų ryškių lapų savininkas. Šis ryškialapis priklauso aroninių augalų šeimai. Gamtoje kaladį galima sutikti Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškuose. JAV pietuose kaladis kaip dekoratyvinis augalas dažnai auginamas soduose ir gėlynuose. Lietuvoje jis auginamas tik patalpose, nes nepakelia žemos temperatūros.
Kaladis yra daugiametis žolinis augalas stambiais lapais. Ploni jo lapai išsidėstę ant 30-50 cm ilgio kotelių. Lapai strėliški arba ietiški, savo forma primena širdį, užauga iki 30 cm ilgio ir iki 15 cm pločio. Priklausomai nuo rūšies, jie būna įvairių spalvų: balti, kreminiai, rožiniai, raudoni. Spalvų dėmės suformuoja įmantrius raštus. Lapai – pagrindinė kaladžio puošmena. O štai šio augalo žiedai smulkūs, neišvaizdūs, susitelkę mažoje burbuolėje, apgaubtoje plačiu baltu papėdlapiu. Peržydėjęs kaladis subrandina vaisius – uogas. Dauguma kaladžio rūšių nuodingos.
Dėl savo lapų formos kaladis kartais vadinamas Kristaus širdimi ar angelo sparnais.
Kaladžių rūšys
Žinoma apie penkiolika kaladžio rūšių. Kambario sąlygomis dažniausiai auginamos įvairios dvispalvio kaladžio veislės, taip pat Humboldo kaladis bei Šomburgo kaladis.
Dvispalvis kaladis (Caladium bicolor) natūraliai auga Brazilijoje, Antilų salose. Ant ilgų lapkočių augina širdiškai kiaušiniškus, iki 8-12 cm siekiančius lapus. Dvispalvio kaladžio lapai turi melsvai žalią atspalvį, jie padengti netaisyklingos formos ryškiai žaliomis, raudonomis, rausvomis ar baltomis dėmėmis. Išvesta nemažai dvispalvio kaladžio veislių, skirtų auginti kambaryje. „Hercules“ veislė pasižymi šviesiai žaliais lapais su rožinėmis dėmėmis. „Emmelin“ veislės kaladis turi ryškiai žalius lapus su sidabrinėmis netaisyklingos formos dėmelėmis. „Juno“ – kaladis su tamsiai žaliais lapais bei rudomis ar žaliomis gyslelėmis ant jų.
Humboldo kaladis (Caladium humboldtii) kilęs iš drėgnųjų Brazilijos miškų. Jo iki 10 cm ilgio užaugantys lapai yra tamsiai žalios spalvos, išmarginti baltai sidabrinėmis dėmėmis. Kelios populiaresnės šios rūšies veislės – „Marcel“, „Michael Vassar“.
Šomburgo kaladis (Caladium schomburgkii) natūraliai auga Brazilijoje ir Gvianoje. Ši rūšis išsiskiria savo raudonais su sidabrinėmis dėmėmis lapais, užaugančiais iki 15 cm ilgio.
Kaladžio sodinimas ir dauginimas
Kaladžiui tinkanti vieta. Kaladžiui reikia parinkti šviesią vietą, tačiau be tiesioginių kaitrios saulės spindulių, nes šie gali nudeginti augalo lapus. Kaladžiui labiau tinka išsklaidyta šviesa. Idealu jį auginti ant vakarinės ar rytinės palangės. Kaladis nemėgsta skersvėjų.
Žemė kaladžiui. Kaladis gerai auga purioje, orui ir vandeniui laidžioje dirvoje. Joje turėtų būti pakankamai maistingųjų medžiagų. Kaladžiui tiks žemės mišiniai skirti difenbachijoms.
Kaladis dauginamas dukteriniais gumbais, stiebagumbių dalijimu. Dauginant sėklomis dingsta veislinės kaladžio savybės, tad šis dauginimo būdas paprastai netaikomas. Pavasarį dukteriniai kaladžio gumbai atskiriami nuo motininio arba stambesni gumbai perpjaunami į kelias dalis taip, kad kiekvienoje iš jų būtų bent po vieną pumpurą. Pjovimo vietos apdorojamos smulkinta medžio anglimi ir paliekamos kuriam laikui pradžiūti. Iškart po pasodinimo į naują vazonėlį padalinti augalai nelaistomi. Galima sodinti kelis stiebagumbius į vieną vazoną, tuomet augalas bus vešlesnis.
Kaladžio auginimas ir priežiūra
Kaladis yra pakankamai lengvai prižiūrimas augalas. Jis kilęs iš atogrąžų kraštų, kur oras šiltas bei drėgnas, tad jei ir namuose sukursite jam panašias augimo sąlygas, kaladis vešės ir nekels didesnių rūpesčių.
Kaladžiui tinkama temperatūra. Kaladis yra šilumamėgis augalas, jo negalima laikyti patalpoje, temperatūra kurioje yra žemesnė nei 15 °C šilumos. Palankiausia oro temperatūra šiam augalui tiek žiemą, tiek vasaros metu yra 18-25 °C šilumos.
Kaladžio laistymas. Kaladis mėgsta drėgmę, jį reikia reguliariai laistyti, neleisti žemei perdžiūti. Kaladis paliejamas išdžiūvus viršutiniam dirvos sluoksniui minkštu, šiltu vandeniu. Vasaros gale, rudenį laistymas palaipsniui mažinamas. Žiemą, ramybės periodu, kaladis laistomas saikingai.
Oro drėgmė. Kaladį reguliariai purkškite nusistovėjusiu kambario temperatūros vandeniu. Purkšti vandenį reikia virš augalo, kad jo lapai nepasidengtų lašeliais.
Kaladžio tręšimas. Pavasarį bei vasarą kaladį reikėtų patręšti. Kovo, balandžio mėnesiais pradėkite kartą per savaitę tręšti kaladį skystomis trąšomis (tinka skirtos dekoratyviems lapiniams augalams). Nuo liepos vidurio tręšimai retinami, mažinami. Šaltuoju metų laiku kaladis netręšiamas.
Kaladžio genėjimas. Kaladžio lapai labai ploni, trapūs, tad nerekomenduojama jų valyti kempinėle. Geriau juos apipurkšti. Kaladis nėra specialiai genimas, pašalinami tik sudžiūvę jo lapai.
Kaladžio žiemojimas. Artėjant žiemai kaladis pereina į ramybės būseną, sulėtėja jo augimas, lapai miršta, krenta. Šaltuoju metų laiku kaladis laistomas retai ir saikingai. Nudžiūvę lapai pašalinami. Kai lapai visiškai nudžiūna, kaladis perkeliamas į šiltą, mažiau apšviestą vietą ir nebelaistomas iki pavasario.
Kaladžio persodinimas
Jauni augalai persodinami kiekvienais metais, suaugę – kartą per 2-3 metus. Kaladžio nereikia persodinėti augimo periodu, tai daroma ankstyvą pavasarį (kovo mėnesį), prieš augimo suaktyvėjimą.
Svarbu parinkti tinkamo dydžio vazoną. Jei kaladžio gumbas nedidelis, siekia nuo 1 iki 3 cm skersmens, vazonėlis turėtų būti 9-12 cm pločio. Didesniam, 4-6 cm skersmens gumbui reikalingas 17-19 cm skersmens vazonas. Vazone įrenkite gerą drenažo sluoksnį – jis turi sudaryti apie trečdalį vazono aukščio.
Persodinant apžiūrėkite augalo šaknis, įsitikinkite, kad jos nepažeistos. Sunykę, mirę gumbai pašalinami, jų nupjovimo vietos apdorojamos medžio anglimi. Į naujai paruoštą persodinimo dirvą taip pat galima įmaišyti smulkintos medžio anglies.
Kaladžio auginimo problemos, ligos ir kenkėjai
Kaladis pakankamai atsparus ligoms bei kenkėjams. Visgi kartais jis susiduria su kai kuriais augimo sunkumais bei kenkėjais.
- Bene dažniausiai kaladį užpuolantys kenkėjai yra amarai. Jų gali atsirasti, jei kaladis aktyvaus augimo periodu laikomas pernelyg sausame ore. Amarai maitinasi augalo sultimis, jų nualintos augalo dalys vysta, raukšlėjasi. Amarai naikinami juos nurenkant nuo augalo rankomis, nuplaunant vandens srove, purškiant muilo tirpalu. Amarai labai nemėgsta svogūno, česnako, tad jų naikinimui tinka priemonės, pagamintos šių aitrių daržovių pagrindu. Apdorokite paruoštais tirpalais ne tik patį augalą, tačiau ir vietą aplink jį. Jei amarai gerokai įnikę į augalą ir paprastomis priemonėmis jų pašalinti nepavyksta, įsigykite specialių ekologiškų ar cheminių amarų naikinimo priemonių. Naudojant prekybos vietose įsigytas specialias kenkėjų naikinimo priemones, būtinai vadovaukitės jų gamintojo instrukcija.
- Kitas kaladyje apsigyvenantis kenkėjas yra voratinklinės erkės. Jos pragraužia augalo lapus, padengia juos voratinkliu. Šiems kenkėjams naikinti tinka tos pačios priemonės, kaip ir amarų naikinimui.
- Kita pasitaikanti bėda – kaladžio šaknų puvimas. Nors šis augalas mėgsta drėgmę, laistydami jį nepersistenkite. Dėl per dažno ir per gausaus laistymo, perteklinio vandens nepašalinimo iš padėkliuko kaladžio žemė gali įmirkti. Tokioje įmirkusioje žemėje augalo šaknys ima pūti. Jei taip nutiko, reikia persodinti kaladį į naują dirvą, pažeistas šaknų dalis pašalinti. Galima apdoroti šaknis specialiomis fungicidinėmis priemonėmis, kadangi šaknis dažnai pūdina grybelis.
Kaladis vysta, glemba dėl pernelyg sauso patalpos oro ar skersvėjų. Orą padrėkinkite pastatydami šalia augalo vandens voneles ar padėdami sudrėkintų samanų, purkškite kaladį vandeniu. Parinkite augalui vietą, apsaugotą nuo skersvėjų.
Kaladžio savybės
Kaladis yra nuodingas, jo sultys gali stipriai dirginti odą bei gleivinę, jo negalima valgyti. Tad genėdami ar persodindami šį augalą, nepamirškite mūvėti apsauginių pirštinių. Jei namuose yra mažų vaikų ar gyvūnų, auginkite kaladį jiems nepasiekiamoje vietoje.
Nors dauguma kaladžių nuodingi, yra ir rūšių, tinkamų maistui. Viena kaladžio rūšių – Caladium esculentum – Pietų Amerikoje auginama maistui dėl turtingų krakmolu šakniavaisių.
Kaladis priklauso tai pačiai augalų šeimai kaip ir kambarinė gėlė singonis, abu šie augalai yra panašūs savo išvaizda bei priežiūra.
Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://floristics.info
Nuotraukos asociatyvinės @ Canva.
