Skip to content

Streptokarpas – puošni įvairiaspalvė kambarinė gėlė

  • by
Streptokarpas – puošni įvairiaspalvė kambarinė gėlė
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Streptokarpas (Streptocarpus) – ryškių spalvų kambarinė gėlė, kuri žydi net keletą mėnesių. Tai gesnerijinių šeimos augalas, mums gerai žinomos sanpaulijos giminaitis. Streptokarpas kilęs iš Madagaskaro ir pietinės Afrikos dalies. Kambario sąlygomis streptokarpai pradėti auginti XIX a. pirmoje pusėje.

Streptokarpas – ilgai žydinti gėlė, nuo pavasario iki rudens skleidžia žiedus, džiugindamas savo augintojus. Užauga iki 30-45 cm. Streptokarpo stiebeliai ploni, trumpi. Lapai žaliai margi, smailėjantys. Ant vieno žiedkočio auga 1-3 žiedai, priklausomai nuo rūšies. O ant vieno krūmelio gali augti iki šimto žiedų vienu metu. Varpelio formos žiedai – raudoni, geltoni, mėlyni, purpuriniai, violetiniai, 2-3 cm skersmens. Kambario sąlygomis streptokarpas puikiausiai žydi ir net gali subrandinti sėklas.

Streptokarpo rūšys

Žinoma apie 150 streptokarpo rūšių, dar daugiau yra išveista jų veislių. Paminėsime kelias populiariausias steptokarpo rūšis, auginamas kambario sąlygomis.

Streptocarpus saxorum. Ant žiedkočio užauga 1-2 žiedai. Jų spalvos varijuoja nuo alyvinės iki tamsiai raudonos. Žiedo vidurėlis baltas. Žiedai apaugę aksominiu pūkeliu.

Streptocarpus wendlandii. Ši vienmetė rūšis ypatinga tuo, kad išaugina tik vieną, tačiau labai dekoratyvų, lapą. Toks lapas gali užaugti net iki 100 cm ilgio. Šis streptokarpas dauginamas sėklomis, o nužydėjęs numiršta. Vienu metu ant krūmelio gali žydėti iki dvidešimties alyvinės ar baltos spalvos žiedų.

Streptocarpus rexii. Arba karališkasis streptokarpas. Lapai pailgi ir siauroki: iki 25 cm ilgio ir apie 5 cm pločio. Žiedai alyvinės, violetinės spalvų, su purpurinėmis ar violetinėmis linijomis ir gyslelėmis. Karališkasis streptokarpas tokį pavadinimą pelnė dėl savo dekoratyvumo ir ilgalaikio žydėjimo.

Streptocarpus candidus. Šios rūšies streptokarpo lapai siekia 45 cm ilgio, 15 cm pločio, švelnūs, tarsi aksominiai. Balti, kreminiai žiedai pasipuošę violetiniais dryželiais.

Streptocarpus ambra. Stamboki sultingi lapai yra sodrios tamsiai žalios spalvos. Auga beveik nuo pat šaknų. Puošnūs, išraityti žiedai balti, su gelsvais ir violetiniais intarpais.

Streptokarpą auginti yra pakankamai lengva. Be abejo, teks skirti šiai gėlei savo dėmesio ir rūpintis ja, tačiau už tai ji atsilygins spalvingais bei ilgai žydinčiais žiedais.

Streptokarpo sodinimas ir dauginimas

Streptokarpo sodinimas ir dauginimas

Vieta. Streptokarpas mėgsta šviesias, tačiau be tiesioginių saulės spindulių, vietas. Vasaros metu ideali vieta – vakarinė arba rytinė palangė. Žiemą perneškite ant pietų palangės, kur saulės šaltuoju metų laiku daugiau. Jeigu ant palangės žiemos metu labai šalta, perstatykite gėlę atokiau nuo lango – į šiltesnę vietą. Streptokarpo auginimo vieta turi būti reguliariai vėdinama.

Žemė. Dirva streptokarpui turėtų būti puri, lengva, nesukrentanti, laidi vandeniui. Tinka sanpaulijoms, kambariniams augalams skirta žemė, kompostas. Būtinas geras drenažo sluoksnis, kuriam galima naudoti perlitą, keramzitą, žvirgždą ir kt. Galima į streptokarpui ruošiamą žemę įberti medžio anglies.

Šią gėlę lengva dauginti tiek sėklomis, tiek lapo dalimis ar krūmelio padalinimu.

Streptokarpo sėklos labai smulkios, iš vieno gramo sėklų galima išauginti apie 5 tūkstančius augalų. Sėjamos į lengvą žemę, daiginamos 20-25 °С šilumos oro temperatūroje, drėgnoje aplinkoje. Sudygsta per 2-3 savaites. Po 3-4 savaičių nuo sudygimo, augaliukai pikuojami į dėžutes, vėliau į 7-8 cm skersmens vazonėlius. Pasėjus streptokarpą jo žiedų galima sulaukti po 7-9 mėnesių.

Streptokarpą galima padauginti ir lapo dalimis. Tam reikia perpjauti lapą išilgai pagrindinės gyslos. Tada pasodinkite šias perskirtas dalis į vidutiniškai drėgną smėlingą žemę, skirtą auginiams, pjūviais į apačią. Uždenkite polietilenu ir pastatykite į šiltą vietą. Palei pagrindinę lapo gyslą išdygs nauji augalėliai.

Streptokarpo krūmelis gali būti padalijamas į kelias dalis, kai persodinėjate augalą. Tokiu būdu gali būti dauginamas jau pakankamai išsišakojęs, suaugęs augalas. Prieš dalinant krūmelis negausiai palaistomas. Ištraukus krūmelį iš grunto, jo šaknys apvalomos ir perpjaunamos aštriu peiliu kartu su lapija. Perpjautos krūmelio dalys paliekamos apdžiūti, tada apdorojamos anglies milteliais. Išsodinti į atskirus vazonus, padalinti augalai palaistomi šiltu vandeniu. Galima kuriam laikui apdengti vazonus polietileno plėvele, kad perskirti augalai geriau prigytų.

Persodinimas. Streptokarpas persodinamas vasario-kovo mėnesiais. Jauni augalai persodinami kartą per metus, suaugę – kartą į 3-4 metus. Naujas vazonas parenkamas tik šiek tiek didesnis už senąjį (apie 2 cm didesniu skersmeniu). Geriau tiks seklesnis ir platesnis vazonas, nei gilus. Persodinimo metu apipjaustomos susiraizgiusios šaknys. Jei po persodinimo streptokarpo lapai apvysta, galima jį kuriam laikui aptraukti polietileno maišeliu. Neatsigavus per pora dienų, patrumpinkite didžiausius lapus per pusę.

Streptokarpas nėra ilgaamžis, todėl augalui senstant, reikėtų suskubti jį padauginti.

Streptokarpo auginimas ir priežiūra

Streptokarpo auginimas ir priežiūra

Temperatūra. Tinkamiausia temperatūra streptokarpui – 15-24 °C šilumos. Nemėgsta per aukštos temperatūros – +27 °C ir daugiau. Žiemą laikykite streptokarpą kambario ar kiek žemesnėje (apie +15 °C) temperatūroje. Neperneša temperatūros, žemesnės nei 7-10 °C šilumos.

Laistymas. Geriausiai laistymui tinka kambario temperatūros vanduo. Palaistoma tuomet, kai dirvos paviršius pradžiūsta. Galima laistyti tiek iš viršaus, tiek iš apačios, tačiau svarbu pašalinti iš vazono padėkliuko perteklinį vandenį, kad jis ilgam neužsistovėtų.

Oro drėgmė. Streptokarpai mėgsta, kai ore yra drėgmės. Gali būti purškiamas, tačiau tai daryti reikėtų atsargiai, kad ant lapų ir žiedų neužsiliktų vanduo. Esant sausam orui šalia jo gali būti statoma talpa su vandeniu. Žiemą laistomas, tik kai dirva išdžiūva.

Tręšimas. Pavasarį ir vasarą kas dvi savaites reikėtų augalą patręšti. Žiemą netręšiamas. Pasodinus ar persodinus streptokarpą, pradėkite jį tręšti tik tada, kai šaknys apraizgo visą vazoną, tai yra, kai atsiduria vazono apačioje. Tinkamiausios trąšos streptokarpams – sanpaulijų, pomidorų, žydinčių gėlių trąšos su mikroelementais.

Genėjimas. Nužydėjusius žiedus reikia pašalinti nukerpant juos prie pagrindo. Žiemos metu dalis lapų gali natūraliai pagelsti ir nuvysti, tokius lapus pašalinkite.

Streptokarpo priežiūros klaidos ir kenkėjai

Streptokarpo priežiūros klaidos ir kenkėjai

Streptokarpai atsparūs ligoms, tačiau netinkama priežiūra ir auginimo sąlygos gali juos susargdinti. Aptarsime dažniausiai pasitaikančias priežiūros klaidas ir ligas.

Perlaistymas ir drėgmės kaupimasis vazone – pagrindinė streptokarpo sunykimo priežastis. Perlaisčius gali pradėti pūti streptokarpo šaknies kaklelis, lapai prie pagrindo, taip pat lapai gali vysti, ruduoti. Streptokarpui būtina įrengti gerą, pralaidų drenažo sluosnį, laistyti saikingai, išpilti iš padėkliuko perteklinį vandenį. Pašalinkite pūvančias dalis ir leiskite augalui pradžiūti.

Dirvos išsausėjimas. Atvirkštinis atvejis – jei leidžiama dirvai pernelyg išdžiūti, augalas ima skursti, nebeauga, jo lapai nuvysta. Reguliariai palaistykite streptokarpą.

Laistymas netinkamu vandeniu. Laistant streptokarpą per kietu ar per šaltu vandeniu, jo lapai gelsta, šviesėja, praranda savo spalvą. Reikėtų laistyti augalą bent parą nusistovėjusiu, minkštu arba paminkštintu, kambario temperatūros vandeniu.

Lapai nudega saulėje. Jei augalas ilgai laikomas intensyvių tiesioginių saulės spindulių apšviestoje vietoje, arba jeigu esant kaitriai saulei aplaistėte jo lapus, streptokarpas gali nudegti saulėje. Tokiais atvejais, ant lapų atsiras rudų dėmių. Vidurvasarį nelaikykite streptokarpo kaitrioje tiesioginėje saulėje. Laistykite atsargiai, karštymečiu geriausiai ryte ar vakare.

Pernelyg aukšta temperatūra kambaryje. Esant daugiau nei +27 °C temperatūrai, augalas kenčia, jo pumpurai tamsėja, genda. 

Streptokarpo neaplenkia ir kenkėjai – miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkės ir tripsai. Jų atsiradimą gali paskatinti pernelyg sausas oras. Galima naikinti kenkėjus natūraliomis priemonėmis – muilo, česnako ar citrusiniu tirpalu, o taip pat pasitelkti į pagalbą insekticidines priemones.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress PopUp Plugin