Vaškuolė dažniausiai sutinkama namuose, biure, darbo kabinete. Jos tarsi iš vaško nulieti, žvaigždelės pavidalo žiedai ir sodriai žalių lapų juostos suteikia patalpai jaukumo, gyvumo.
Vaškuolė (Hoya) – tai stepukinių šeimos augalas, visžalis vijoklis, kai kurios rūšys – krūmai. Vaškuolė savaime auga Pietų Azijos, Okeanijos, Šiaurės Australijos atogrąžų klimato juostose. Pavadinimą ši gėlė pelnė dėl savo lyg vašku padengtų lapų ir žiedų. Botaninis vaškuolės pavadinimas – Hoya – suteiktas augalui XVIII-XIX a. gyvenusio anglų sodininko Thomas Hoy garbei.
Suaugusios vaškuolės ilgis gali siekti net 10 m. Vaškuolės lapai ovalūs, galuose smailėjantys, odiški. Jauni lapai blizgūs, su amžiumi tampa matiniais. Dauguma vaškuolių rūšių lapai mėsingi, stori, o su metais paprastai kiek suplonėja.
Vaškuolės žydėjimo metas – nuo pavasario iki rudens. Susitelkę į skėčius vaškuolės žiedai balti arba rausvi, kvapnūs. Žiedelio skersmuo 1-2 cm, išimtis – didžioji vaškuolė, kurios žiedai siekia apie 8 cm skersmens. Vaškuolės žiedai išskiria nektarą, kuris ant jų kaupiasi tirštų, pusiau skaidrių lašelių pavidalu. Atskiri žiedai žydi apie 2-3 savaites.
Vaškuolių rūšys
Priskaičiuojama apie 200 vaškuolės rūšių. Kambario sąlygomis auginamos kelios vaškuolių rūšys, dažniausiai tai puošnioji vaškuolė, storalapė vaškuolė, rečiau didžioji vaškuolė bei kitos rūšys.
Puošnioji vaškuolė (Hoya bella) – tai kompaktiška, krūmelio pavidalo, ne vijoklinė vaškuolės rūšis. Puošniosios vaškuolės lapai siekia apie 2,5 cm ilgio, mėsingi. Žvaigždės formos žiedai susitelkę į skėčius. Žiedai balti, tarsi vaškiniai, su violetiškai raudonu viduriuku, turi malonų aromatą. Puošniosios vaškuolės žydėjimo metas – nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens.
Storalapė vaškuolė (Hoya carnosa) – yra vijoklinis augalas. Savo išvaizda ji iš dalies panaši į puošniąją, tačiau turi stambesnius lapus bei didesnius, blyškiai rausvus žiedus. Lapai siekia apie 7,5 cm ilgio. Visas augalas gali užaugti iki 6 metrų ilgio. Žydi nuo pavasario iki rudens. Išvesta įvairių šios rūšies veislių. Graži storalapės vaškuolės atmaina – „Variegata“. Šios vaškuolės lapai turi kreminės spalvos apvadėlius ir žydi baltais ar blyškiai rožiniais, kvapniais žiedais (ypač jų kvapas suintensyvėja vakare). „Exotica“ vaškuolės veislės lapai per vidurį pasipuošę geltona spalva. Veislės „Krimson Princess“ jauni lapai turi raudoną atspalvį.
Didžioji vaškuolė (Hoya imperialis) yra vijoklis, įspūdingais žiedais. Šios vaškuolės lapai sodriai žali, blizgūs, siekia apie 20 cm ilgio. Didžiosios vaškuolės žiedai tamsiai raudoni iš vidaus bei gelsvai žalsvi išorinėje pusėje, aromatingi. Žiedai stambesni už kitų vaškuolių rūšių ir siekia apie 8 cm skersmens. Skėčio pavidalo žiedyną sudaro 6-10 žiedeliai.
Vaškuolės sodinimas
Vaškuolę lengva dauginti, tad nesunkiai galite užsiauginti šią gėlę namuose iš nedidelės šakelės dalies. Parinkite vaškuolei tinkamą vietą bei dirvožemį, kad ji vešėtų ir krautų gausius žiedus.
Vaškuolė mėgsta šviesias, saulėtas vietas. Tačiau nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių vaškuolę reikia saugoti, kadangi jie gali nudeginti šio augalo lapus. Pernelyg tamsiose vietose pastatyta vaškuolė gali visai nežydėti. Pasirūpinkite, kad vaškuolė gautų pakankamai šviesos žiemos metu.
Ši gėlė nemėgsta būti perkeliama iš vienos vietos į kitą, ji yra sėslus augalas.
Vaškuolei reikalingas laidus vandeniui ir orui dirvožemis. Tinka lapinės žemės, durpių ir molio mišinys, taip pat kaktusų kompostas. Į vaškuolės žemę įmaišykite perlito, kuris padeda vandeniui, orui ir maistinėms medžiagoms išsilaikyti dirvožemyje tol, kol jų prireikia augalui.
Vaškuolės dauginimas
Vaškuolė dauginama auginiais ir atlankomis.
Lengviausia dauginti vaškuolę auginiais. Auginiai paruošiami sukarpant suaugusias šakeles apie 10-15 cm ilgio, turinčiomis po kelis lapus atkarpomis. Auginiai lengvai išleidžia šaknis pamerkti į vandenį ar susmeigti į indą su drėgnu smėlio ir durpių mišiniu. Šaknys atsiranda maždaug po poros savaičių.
Dauginimas atlankomis taip pat pakankamai paprastas – reikia prilenkti augalo šakelę prie žemės, kad ji išleistų šaknis.
Vaškuolės auginimas ir priežiūra
Vaškuolę prižiūrėti nesunku, jei žinote pagrindines šios gėlės auginimo taisykles ir sukuriate jai reikiamą aplinką.
- Vasarą vaškuolei tinka kambario temperatūra – 20-24 °C. Žiemą storalapei vaškuolei geriausia temperatūra 10-13 °C šilumos, puošniajai vaškuolei temperatūra neturėtų nusileisti žemiau 16-18 °C.
- Nuo pavasario iki rudens vaškuolė laistoma vidutiniškai, 1-2 kartus per savaitę. Žiemą šią gėlę laistykite mažiau, paliekite, kai žemė vazone beveik išdžiūna, tačiau neperdžiūna. Perteklinis vanduo iš padėkliuko po laistymo pašalinamas.
- Patariama reguliariai (išskyrus žydėjimo metą) purkšti šios gėlės lapus, šalia jos galima pastatyti indą su vandeniu ar drėgnomis samanomis drėgmei ore palaikyti.
- Pavasarį bei vasarą vaškuolė tręšiama silpnu mineralinių trąšų tirpalu, kalio trąšomis maždaug kas pora savaičių. Žydėjimo metu vaškuolę tręšti reikėtų minimaliai, kadangi pertręšimas gali pakenkti žiedams. Rudens ir žiemos metu tręšimas retinamas iki karto per mėnesį. Trąšose neturėtų būti daug azoto, nes pastarasis gali sulėtinti vaškuolės žydėjimą.
- Vaškuolei kraunant žiedpumpurius, nereikėtų jos judinti, perstatinėti. Nužydėjusių vaškuolės žiedkočių neskubėkite pašalinti, nes ant ankstesnių kekių dažnai išsiskleidžia daugiau žiedų.
- Vaškuolės nederėtų dažnai persodinti – ši gėlė nemėgsta, kai judinamos jos šaknys. Jei turite persodinti šį augalą, darykite tai pavasarį. Parinkite vaškuolei šiek tiek didesnį už esamą vazonėlį. Ši gėlė geriau žydės ne per dideliame vazone. Suaugusiam augalui užtenka 15-20 cm skersmens vazono. Būtinai įrenkite vazono dugne gerą drenažo sluoksnį. Po persodinimo vaškuolė 5-6 savaites netręšiama.
- Vaškuolės šakelės gali laisvai svirti žemyn nuo aukštesnės lentynos ar pakylos arba galima jas prisegti prie atramų. Atramoms įrengti tinka kopėtėlės, samanomis apvyniotas stulpelis.
- Puošniąją vaškuolę galima auginti pakabinamame vazone, kadangi ji auga kaip krūmelis, ne kaip vijoklis.
Vaškuolės auginimo problemos
Vaškuolės augintojai susiduria su keletu šios gėlės auginimo sunkumų.
- Vaškuolės lapai juoduoja, krenta, sunyksta dažniausiai dėl per drėgnos, užmirkusios dirvos arba per vėsios aplinkos temperatūros. Sumažinkite gėlės laistymą, užtikrinkite jai reikiamą kambario temperatūrą.
- Vaškuolės lapija vysta dėl per gausaus laistymo arba per didelio trąšų naudojimo. Pertręšus augalą jo šaknys nebegali sugerti vandens dėl per didelio druskų kiekio dirvožemyje. Tad, pastebėjus vystančius lapus, laikinai nustokite tręšti šią gėlę, laistykite saikingai.
- Šaknų puvinys gali atsirasti dėl per drėgno dirvožemio arba prasto drenažo. Dirvožemis užmirksta ir šaknys jame ima pūti. Jei pastebėjote šaknų puvinį, persodinkite vaškuolę į naują dirvą, pažeistas šaknų dalis pašalinkite. Persodinant galima apdoroti šaknis specialiomis fungicidinėmis priemonėmis. Pastebėjus šaknų puvinį, pasirūpinkite atskirti naujų vaškuolės auginių, jei pažeistasis augalas neišgyventų.
- Vaškuolė gali nežydėti dėl nepakankamo apšvietimo, per didelio trąšų kiekio ar žiemos metu pernelyg aukštos kambario, kuriame ji laikoma, temperatūros.
Vaškuolę puolantys kenkėjai
Vaškuolę pažeidžia miltuotieji ir paprastieji skydamariai, šiltadaržiniai baltasparniai, amarai. Naikinkite šiuos kenkėjus purkšdami augalą muilo tirpalu. Amarai naikinami juos nurenkant nuo augalo rankomis, nuplaunant vandens srove, purškiant muilo tirpalu bei tirpalais, pagamintais svogūno, česnako pagrindu.
Jei išvardintos priemonės nepadeda, į pagalbą pasitelkite specialius pesticidus. Naudodami specialias pesticidines kenkėjų naikinimo priemones, vadovaukitės gamintojų instrukcijomis.
Ar vaškuolė – nuodingas augalas?
Kai kurie šaltiniai teigia, kad vaškuolė – nuodingas augalas, tačiau tokie teiginiai nėra moksliškai pagrįsti. Nėra nustatytas žalingas vaškuolės poveikis nei žmonėms, nei naminiams gyvūnams.
Priešingai, JAV mokslininkų duomenimis, storalapė vaškuolė puikia valo kambario orą, sugerdama kenksmingus lakiuosius organinius junginius.
Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://plantophiles.com
https://floristics.info
P. McHoy „Kambarinės gėlės. Pasirinkimas, priežiūra ir išdėstymas interjere“. Vilnius, 1997
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.