Skydamariai – tylūs, tačiau žiaurūs augalų kenkėjai. Gausiai jų apnikti augalai ne tik serga, prastai auga, tačiau gali net žūti. Skydamariai kenkia dvejopai: maitinasi augalo syvais ir platina įvairius virusus. Kaip atpažinti šiuos piktybinius vabzdžius ir kaip jais atsikratyti? Apie visa tai skaitykite toliau.
Skydamariai: kaip atpažinti?
Skydamariai (Coccidae) priklauso lygiasparnių būrio vabzdžių šeimai. Šeimoje net 1100 rūšių, iš jų 40 gyvena ir kenkia augalams Lietuvoje.
Suaugusio skydamario kūnas yra vos 2–6 mm ilgio, nesegmentuotas, šviesiai geltonos ar rudos spalvos, padengtas kietu skydeliu. Patinai smulkūs, kartais sparnuoti. Patelės ovalios, apskritos ar ištįsusios formos, išgaubtos, nejudrios. Vaškinis skydelis apsaugo suaugusius skydamarius nuo aplinkos veiksnių ir plėšrūnų.
Nuo kitų vabzdžių skydamariai išsiskiria savo nejudrumu, taip pat antenų ir kojų nebuvimu. Nors kartais pasitaiko, kad matosi jų užuomazgos. Tačiau šie kenkėjai turi puikiai išvystytą duriamąjį burnos organą, kuris pritaikytas siurbi augalų ir grybų syvus.
Suaugusius skydamarius sunku pastebėti dėl jų nejudrumo ir dėl to, jog jie puikiai užsimaskavę. Dažniausiai aptinkami ant augalų lapų, stiebų ir šaknų, kur atrodo kaip „žvynas“.
Todėl skydamarių geriausia dairytis pavasarį, nes maždaug gegužės mėnesį patelės ima dėti kiaušinėlius. Tad pavasarį būtina reguliariai patikrinti vidines lapų dalis, atidžiai apžiūrėti stiebus.
Tik išsiritę iš kiaušinėlių, skydamarių lervos yra labai judrios. Jos pasirodo maždaug birželio pabaigoje. Patelės tuoj pat susiranda vietą, kur prisitvirtina ir ima siurbti augalo syvus. Ten nejudėdamos išbūna iki žiemos.
Skydamarių rūšys
Skydamarių šeimos vabzdžių pasaulyje yra be galo daug. Jiems tyrinėti net yra atskira mokslo šaka – kokcidologija. Tad problemos mastas pasaulyje tikrai didžiulis.
Skydamariai skirstomi į atskiras šeimas pagal skydelio tvirtumą:
- tvirtaskydiniai arba tikrieji skydamariai (Diaspididae), kurių skydelis labai tvirtas;
- minkštaskydiniai arba netikrieji skydamariai (Coccidae), turintys minkštą skydelį arba visai jo neturintys;
- miltskydamariniai arba miltuotieji skydamariai (Pseudoccocidae), kurių kūnas padengtas puriomis vaškinėmis apnašomis.
Be to, kiekvienoje šeimoje dar yra atskiros skydamarių rūšys, kurias trumpai apžvelgsime žemiau.
Kablelinis skydamaris (Lepidosaphes ulmi L.)
Šis skydamaris priklauso tvirtaskydinių skydamarių šeimai. Mitybos prasme šis kenkėjas nėra išrankus: jo mitybos spektras yra gana platus, gali parazituoti beveik ant visų Lietuvoje augančių lapuočių medžių ir krūmų. Soduose dažniausiai apninka serbentus, obelis, kriaušes, slyvas, agrastus.
Pastebėti juos plika akimi labai sudėtinga, nes kablelinis skydamaris yra vos 2–3 mm ilgio ir 1 mm pločio, o spalva labai panaši į medžio žievės. Dažniausiai jie aptinkami, kai augalo šakelė nuo jų gausos įgauna specifinę struktūrą.
Vos išsiritę ir nespėję prisitvirtinti nimfos, gali būti nupučiamos vėjo ant kitų augalų ir tokiu būdu labai lengvai išplinta. Deja, tačiau žala augalui pastebima ne iš karto. Iš pradžių kablelinio skydamario apniktos šakelės ima prasčiau augti, skursti, vėliau apmiršta ir nudžiūsta.
Akacijinis skydamaris (Parthenolecanium corni Bouche)
Tai dar vienas apetito stoka ir išrankumu nepasižymintis skydamarinių šeimos atstovas. Tai minkštaskydinių šeimai priskiriamas skydamaris, kurio mitybos sąraše daugiau nei 350 lapuočių medžių ir krūmų rūšių. Tame tarpe ir šilauogės, slyvos, serbentai, agrastai, vynuogės, obelys, kriaušės, putinai. Iš dekoratyvinių augalų dažniausiai apninka rožes, rododendrus, jazminus, magnolijas, sausmedžius, buksmedžius.
Akacijinius skydamarius pastebėti kiek lengviau, nes jie didesni (apie 3–6 mm ilgio) ir gyvenimo pradžioje būna sodriai geltonos spalvos. Tik vėliau patamsėja ir tampa rudos ar tamsiai rudos spalvos.
Apnikti šių kenkėjai lapai iš pradžių pasidengia jų išskiriama lipnia medžiaga – lipčiumi. Vėliau pajuoduoja. Smarkiai akacijinio skydamario apnikti augalai skursta, nustoja derėti, vėliau apmiršta jų šakelės, kol galiausiai augalas žūsta.
Šiltnaminis miltuotasis skydamaris (Pseudoccocus viburni Signoret)
Ši skydamarių rūšis neformuoja skydelio, o jie patys atrodo tarsi apiberti miltais. Tai miltuotųjų skydamarių šeimai priklausantis kenkėjas.
Šiltnaminis miltuotasis skydamaris taip pat kenkia daugeliui augalų, ypač dekoratyviniams ir sodo augalams. Lietuvoje dažniausiai aptinkamas ant kambarinių augalų, o vasarą – šiltnamiuose. Ypač daug žalos gali pridaryti vynuogynuose.
Šiltnaminio miltuotojo skydamario apniktus augalus lengva pažinti iš ant augalo paviršiaus atsirandančio lipčiaus ir baltų, purių, vaškinių gumulėlių lapų apatinėje pusėje, pažastyse ar ant stiebų.
Gana dažnai šių skydamarių pasitaiko ant iš šiltųjų kraštų atvežtų augalų, tad tokiems turėtų būti taikomas maždaug mėnesio karantinas.
Skydamarių daroma žala augalams
Jau minėta, kad skydamariai maitinasi augalų syvais ir taip sutrikdo jų augimą ir gali sukelti netgi augalo žūtį. Nors plika akimi dažnai sunku šiuos kenkėjus pastebėti, apie jų antplūdį išduoda šie simptomai:
- lapai pageltonuoja, deformuojasi, džiūsta ir per anksti nukrenta;
- sulėtėja bendras augalo augimas, jis ima skursti;
- augalų lapai, stiebai padengiami skydamarių išskiriamu sekretu – lipčiumi, kuriuo padengti lapai suserga suodlige;
- kai kurios skydamarių rūšys platina augalų virusines ligas, kurios gali sąlygoti netgi augalų žūtį.
Skydamariai: kaip juos naikinti?
Kovoti su skydamariais nėra lengva, kadangi daugelis apsigyvena vidinėje lapo pusėje ar yra sunkiai pastebimi. Be to, ne visi vienodai jautrūs insekticidams, nes nuo jų juos saugo skydelis. Negana to, skydamariai labai gausiai ir greitai dauginasi, puikiai prisitaikę iškęsti žiemą, o pavasarį patelės sudeda tūkstančius naujų kiaušinėlių.
Kovos su skydamariais būdai:
- Purškimas vandeniu. Nedidelės skydamarių populiacijos gali būti nupurškiamos stipria vandens srove.
- Mechaninis pašalinimas. Kai skydamarių nedaug, jie dideli ir aiškiai matomi, juos galima nuvalyti šepetėliu.
- Natūralūs plėšrūnai. Boružės yra vienas patikimiausių ir veiksmingiausių iš natūralių skydamarių priešų. Todėl reikėtų skatinti boružių populiaciją sode.
- Grybeliniai preparatai. Yra sukurti specialūs grybeliniai preparatai, kurie gali infekuoti ir sunaikinti skydamarius.
- Žaliojo muilo tirpalu galima nuplauti ar nupurkšti skydamarių apniktus augalus. Taip pat kaip viena natūralių, bet veiksmingų priemonių yra naudojamas nimbamedžio aliejus. Tačiau su pastaruoju reikėtų elgtis atsargiai: pakanka vos kelių atskiesto aliejaus lašelių.
- Insekticidai turi būti skirti būtent skydamariams naikinti. Reikėtų stengtis jais nupurkšti kenkėjais aplipusias šakeles ar lapus.
Prevencinės priemonės kovoje su skydamariais
Kaip ir kitų kenkėjų bei ligų atvejais, taip ir su skydamariais, paprasčiau yra užkirsti kelią jų atsiradimui bei populiacijos didėjimui nei kovoti su jais, kai jau yra apnikę augalus.
- Reguliari augalų apžiūra. Nuo pat pavasario reikėtų reguliariai tikrinti augalus, ypač atidžiai apžiūrėti apatinę lapų pusę, pažastis, stiebus. Patikrinimas ypač svarbus gegužės–birželio mėnesiais, kai dedami kiaušiniai ir ritasi nauja kenkėjų karta.
- Tinkama sodo higiena. Užkrėstus lapus ar augalų dalis rekomenduojama pašalinti ir sunaikinti sudeginant. Jokiais būdais skydamariais užkrėstų augalų negalima kompostuoti.
- Purškimas insekticidais. Po vaiskrūmių ir vaismedžių žydėjimo (gegužės mėnesį) juos rekomenduojama nupurkšti specialiais insekticidais, kurie naikina amarus.
- Laistymas ir tręšimas. Sveikas augalas yra mažiau pažeidžiamas kenkėjų nei skurstantis ir trūkstantis maistinių medžiagų. Todėl reikia užtikrinti reguliarų augalų laistymą bei tręšimą.
- Natūralių priešų skatinimas. Sode patariama auginti augalus, kurie pritraukia kitus vabzdžius–plėšrūnus, naikinančius skydamarius. Pvz., augdama septyntaškės boružės lerva viena gali suėsti net iki 1000 skydamarių. Boružes saugoti patariama pavasarį neskubant grėbti ir deginti pernykščių lapų, žolės, palaukti, kol saulutė pašildys ir pačios išsiskraidys iš žiemojimo vietų.
- Skruzdėlių populiacijos reguliavimas. Skruzdės yra skydamarių draugės ir globėjos. Jos neleidžia natūraliems priešams reguliuoti skydamarių gausos, juos saugo. Todėl ten, kur ant augalų daug skruzdėlių, tikėtina, daug ir skydamarių bei kitų amarų. Todėl specialiais preparatais reikėtų naikinti ir mažinti skrudžių populiaciją, taip mažinant skydamarių globėjų skaičių.
Kuo naudingi skydamariai?
Nors dauguma skydamarių yra tikri kenkėjai ir lėti augalų žudikai, kurie vien JAV kasmet pridaro nuostolių už keletą bilijonų dolerių, tačiau kai kurios jų rūšys yra naudingos.
- Košenilinis skydamaris (Dactylopius coccus) yra naudojamas raudonos spalvos pigmentui (karminui) išgauti. Šis pigmentas plačiai naudojamas maisto bei kosmetikos pramonėje.
- Lakinis skydamaris (Kerriidae) naudojamas poliravimo vaškui gaminti.
Be to, lipnų skydamarių gaminamą sekretą – lipčių – renka bitės ir iš jo suneša vadinamąjį lipčiaus medų. Tai labai vertingas medus, praturtintas mineralinių medžiagų gausa.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/skydamariai/
- https://www.rhs.org.uk/biodiversity/soft-scale
- https://content.ces.ncsu.edu/soft-scale-identification-and-management-on-ornamental-plants
- https://www.gardeningknowhow.com/plant-problems/pests/insects/what-is-soft-scale.htm
- https://extension.umd.edu/resource/soft-scales-trees-and-shrubs/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
