Skip to content

Forsitija – itin ankstyvi geltoni žiedai bei lengva priežiūra

  • by
Forsitija
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Forsitija – anksti pavasarį ryškiai geltonais žiedais pražystantis krūmas. Kai dauguma augalų dar tik pradeda atsibusti iš žiemos miego, forsitija jau džiugina akį savo žiedais ir žaluma. Šis krūmas lengvai prižiūrimas ir atsparus ligoms. Pasisodinkite forsitiją savo sode ir kasmet džiaugsitės ankstyvais saulės spalvos žiedais.

Forsitija – išvaizda ir kilmė

Forsitija (Forsythia) – dekoratyvus krūmas, priklausantis alyvmedinių šeimai augalas. Tai pačiai augalų šeimai priskiriami ir su forsitija giminiuojasi uosis, alyva ir ligustras. Dauguma forsitijos rūšių kilusios iš Rytų Azijos, europinė forsitija (Forsythia europaea) – iš Pietryčių Europos.

Forsitija – vidutinio aukščio ir pločio krūmas, užauga iki 3-6 m aukščio. Jos šakos tiesios arba išlinkusios, lapai paprasti ar trilapiai priešiniai, žievė gana šiurkšti, pilko atspalvio. Forsitija pražysta gausybe geltonų varpelio formos žiedų anksti pavasarį, prieš skleidžiantis lapams. Tačiau yra ir tokių jos rūšių, kurios ima žydėti tik gegužės antroje pusėje. Forsitijos gražiai atrodo ir rudenį, kai pasipuošia ryškiai geltonais ir violetiniais lapais.

Forsitija pavadinta XVIII amžiaus anglų botaniko Viljamo Forsyto (William Forsyth) garbei, kuris pirmasis atgabeno šį augalą iš Kinijos į Europą. Kaip dekoratyvus krūmas Europoje bei Amerikoje forsitijos pradėtos auginti XIX–XX amžių sandūroje.

Forsitija

Forsitijos rūšys

Skirtingais duomenimis, išskiriama 6-13 forsitijų rūšių, kurios gali skirtis savo žiedais, lapais, žydėjimo laiku. Keletas iš jų auginamos kaip mažai priežiūros reikalaujantys bei greitai augantys dekoratyviniai krūmai. Apžvelkime dažniau Lietuvoje auginamas rūšis.

  • Lenktašakė forsitija (Forsythia suspensa) – aukštas ir stambus krūmas, kilęs iš šiaurinės Kinijos. Kai kurie augintojai lenktašakę forsitiją laiko pačia gražiausia iš visų sukultūrintų forsitijos rūšių. Vienoje kekėje išsidėstę 1-6 auksinių 2 cm ilgio žiedų, pasipuošusių oranžinėmis juostelėmis. Rudenį ši forsitija nepraranda dekoratyvios išvaizdos dėl ryškiai geltonai ir violetiškai nusidažiusių lapų.
  • Žalioji forsitija (Forsythia viridisima) –tai forsitijos rūšis, kurios pagrindiniu bruožu laikomi įspūdingi žali lapai su baltomis gyslomis. Krūmas užauga daugiau nei vieno metro aukščio, o jo lajos apimtis siekia maždaug pusantro metro. Lapai žali, lancetiški, dantyti viršuje. Žaliosios forsitijos žiedai užauga iki 3 cm ilgio, jie sodriai geltoni. Žalioji forsitija gerai pakenčia trumpalaikes šalnas, yra atspari kenkėjams. Kraštovaizdžio dizaine ši rūšis derinama kartu su įvairiomis spygliuočių rūšimis.
  • Tarpinė forsitija (Forsythia intermedia) – tai dažnai Lietuvoje auginama rūšis. Tarpinė forsitija yra lenktašakės ir žaliosios forsitijų hibridas. Tarpinės forsitijos šakos tiesios ir šiek tiek nusvirusios. Lapai dideli ir pailgi, jie skiriasi priklausomai nuo tarpinės forsitijos veislės. Kekėse susitelkę po kelis ryškiai geltonus žiedus.
Forsitija

Forsitija – sodinimas ir dauginimas

Forsitija sodinama saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Mažiausiai saulei reikli yra lenktašakė forsitija. Forsitijos gerai auga įvairioje žemėje, išskyrus užmirkusią bei labai rūgščią. Jei sodinimo vietoje dirvožemis pernelyg rūgštus, jo rūgštingumą galite sumažinti įmaišydami kalkinimo medžiagų ar medžio pelenų.

Sodinimui paruoškite maždaug 50x50x60 dydžio duobę. Pasirūpinkite drenažinio sluoksnio įrengimu duobės dugne. Tam tiks skaldytos plytos arba skalda su smėliu. Ant drenažinio sluoksnio dėkite mišinį, pasiruoštą iš lapinės žemės, smėlio, durpių ir medžio pelenų. Atsargiai perkelkite į duobę forsitijos sodinuką kartu su žemėmis aplink šaknis. Įkaskite krūmelį, suplokite dirvą aplink jį ir gausiai palaistykite. Jei sodinate daugiau forsitijų, tarp sodinukų palikite ne mažesnį nei 1,5 m atstumą. Forsitijos auga gana greitai, dvimečiai sodinukai jau siekia 0,6-1 metro aukštį, pradeda žydėti.

Dažniausiai forsitijos dauginamos auginiais, nes dauginant sėklomis tenka ilgai laukti jų žydėjimo. Žali auginiai nupjaunami kartu su nedideliu senos žievės gabalėliu. Tai pagreitina šaknų sistemos vystymąsi ir įsitvirtinimą naujoje vietoje. Nuo atskirto auginio visiškai pašalinami apatiniai lapai, o viršutinėje dalyje paliekami tik sveikiausi lapai. Norėdami, kad auginiai geriau įsišaknytų, pamerkite auginius į šaknijimosi stimuliatorių.

Auginio sodinimui paruoškite purią, orui laidžią dirvą. Auginius sodinkite į 4–5 cm gylį į pasirinktą talpą. Uždenkite pasodintus ūglius plastikiniu buteliu ar kita danga. Reguliariai nuimkite dangalą, drėkinkite dirvą. Per mėnesį turėtų pasirodyti pirmieji ūgliai, tada jau galėsite persodinti auginius į lauką. Tačiau patariama neskubėti sodinti augalo į atvirą gruntą ir laukti pavasario, kai gerai išsivystys jo šaknų sistema.

Forsitija

Forsitijos priežiūra

Forsitija – nepretenzingas augalas. Ji atspari užterštam orui, ligoms bei kenkėjams.

Laistymas. Forsitijos blogai perneša užmirkimą, todėl tinkamas laistymas yra vienas iš svarbiausių šio augalo priežiūros aspektų. Jei vasara sausringa, laistykite forsitiją 1-2 kartus per savaitę. Po kiekvieno laistymo nepamirškite papurenti dirvos, kad vanduo gerai įsigertų į dirvą. Susiraitę ir blyškūs lapai rodo, kad augalas laistomas per daug.

Mulčiavimas. Forsitija mulčiuojama durpėmis, biohumusu, susmulkinta žieve.

Tręšimas. Kovo mėnesį galite patręšti forsitijas aplink šaknis paskleidę 15-20 cm mėšlo sluoksnį, šie augalai gerai reaguoja į organines trąšas. Žydėjimo pradžioje ir pabaigoje patartina forsitijų dirvą patręšti mineralinių trąšų kompleksu. Rugsėjį pamaitinkite krūmelius fosforo ir kalio trąšomis bei superfosfatais.

Genėjimas. Kad forsitija atrodytų estetiškai, ją rekomenduojama genėti. Paprastai genėjimas atliekamas po žydėjimo. Nužydėjusios šakos atsargiai patrumpinamos maždaug trečdaliu. Pirmiausia genimos seniausios šakos.

Paruošimas žiemai. Šaltesnėmis žiemomis žiediniai forsitijos pumpurai gali apšalti. Prieš prasidedant pirmiesiems šalčiams, forsitijos kamieną reikia mulčiuoti šiaudų ar sausų lapų sluoksniu. Maži krūmeliai prispaudžiami prie žemės, pritvirtinami ir uždengiami. Aukštesni krūmai prieš uždengiant surišami specialiu špagatu. Apdangalai pašalinami kovo mėnesį, tai daroma palaipsniui, leidžiant augalui priprasti prie gryno oro. Krūmelius galima apdengti tik medžiagomis, kurios laidžios orui. Šalčiui atsparių forsitijų rūšių, pavyzdžiui, lenktašakės forsitijos, žiemai dengti nereikia.

Forsitija

Forsitijos ligos ir kenkėjai

Forsitija retai kenčia nuo kenkėjų ir turi stiprų imunitetą ligoms. Pagrindinė problema forsitijai gali būti netinkama jos priežiūra. Perteklinis laistymas sukelia šaknų puvinį ir grybelio susidarymą. Jei šaknys ėmė pūti, jas teks iškasti, apžiūrėti ir apkarpyti pažeistas vietas. Jei sveikų šaknų liko labai mažai, kiek įmanoma stipriau apgenėkite ūglius. Tai padės likusioms sveikoms šaknims tausoti jėgas, reikalingas augalo išgyvenimui. Po tokio šaknų apkarpymo krūmas persodinamas į naują substratą, kurį prieš tai reikia apdoroti silpnu kalio permanganato tirpalu.

Pavojinga forsitijai liga yra bakteriozė. Jei lapai pagelsta, auginių vidinėje dalyje atsiranda juodų gyslelių, o pats krūmas atrodo sergantis, gali būti, kad augalas serga būtent šia liga. Deja, veiksmingų priemonių nuo bakteriozės nėra. Užpuolus bakteriozei krūmą reikia išrauti ir sudeginti, kol liga neišplito į kaimyninius augalus. Tokiu atveju dirvą toje vietoje, kur augo forsitija, reikia gausiai laistyti kalio permanganato tirpalu.

Pavojų forsitijos krūmams gali kelti ir paukščiai, dažnai mintantys jų pumpurais. Apsisaugoti nuo sparnuotų užpuolikų galite apdengę forsitijos šakas agroplėvele ar pastatę šalia augalų tradicinę kaliausę. Forsitijos krūmų viršūnėse kartais mėgsta apsigyventi amarai. Jų galite atsikratyti naudodami insekticidus arba natūralias priemones, tokias kaip muilo tirpalas.

Forsitija

Forsitija sodo dizaine

Kraštovaizdžio dizaineriai vertina forsitijos grožį ir dažnai naudoja ją grupiniuose želdiniuose, soduose, gėlynuose. Forsitija puikiai dera su žemaūgiais spygliuočiais – tujomis, eglėmis. Ji idealiai tinka auginimui sode, kuriame vyrauja geltoni augalai. Forsitijos hibridai tinka gyvatvorėms, kompaktiškos jos rūšys auginamos vazonuose ir kubiluose. Dekoratyvinės augalo savybės leidžia jam puikiai pritapti beveik bet kurio tipo sode. Ryškiai geltoni forsitijos žiedai džiugins jos augintojus daugelį sezonų, o šalčiui atsparios jos rūšys nereikalaus ypatingos priežiūros.

Šaltiniai:
https://www.thespruce.com/forsythia
https://www.gardendesign.com/shrubs/forsythia.html
https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Ona
Domiuosi sodininkyste ir gėlių auginimu. Manau, kad gamtos, gėlių apsuptyje atsinaujiname, atsigauname kūnu ir siela, nuslopsta rūpesčiai, gyja dvasios žaizdos. Taip pat domiuosi rankdarbiais, mėgstu keliauti bei mokytis naujų dalykų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *