Hortenzija – krūmas, pražystantis spalvotais žiedų debesėliais

Vasarai persiritus į antrąją pusę, sodus ir parkus žiedų debesėliais papuošia hortenzija.

Hortenzija (Hydrangea) yra sodo augalas, o kai kurios jos rūšys gali būti auginamos ir kaip kambarinės gėlės. Hortenzijos priklauso hortenzijinių šeimos augalų genčiai, jos natūraliai paplitusios Azijos pietryčiuose bei Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Į Lietuvą šie augalai atkeliavo XIX amžiuje.

Hortenzija yra visžalis arba metantis lapus puskrūmis, kartais liana, rečiau neaukštas medis. Hortenzijos lapai priešiniai, kartais menturiniai, gali būti plunksniškai skiautėti. Žiedynas – skėtiškos  kekės arba šluotelės pavidalo. Hortenzija turi dviejų tipų žiedus: didelius (jie belyčiai) ir mažus (vaisingi, dvilyčiai). Hortenzija sunokina smulkias sėklas vaisiuje-dėžutėje.

Žydėjimo metas – birželio-rugsėjo mėnesiai. Dažniausia hortenzijos žiedų spalva balta, tačiau yra rūšių, žydinčių mėlyna, rožine, raudona ar alyvine spalvomis. Įdomu tai, jog tiksli hortenzijos žiedų spalva priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo. Be to, kai kurios rūšys keičia žiedų spalvą augimo sezono metu.

Hortenzijų rūšys

Žinoma apie 70 hortenzijų rūšių. Lietuvoje dažniausiai auginamos: didžialapė hortenzija, aukštoji hortenzija, šluotelinė hortenzija ir šviesioji hortenzija. Išvesta daug įvairių hortenzijos veislių, besiskiriančių savo žiedų spalva bei dydžiu.

Šviesioji hortenzija ir šluotelinė hortenzija yra vaistiniai augalai, o didžialapė hortenzija ir ąžuolalapė hortenzija nuodingos.

Didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla). Didžialapė hortenzija užauga iki 1-1,5 m aukščio. Tai krūmas su apvalainais, rečiau dantytais lapais ir kamuoliniais žiedynais. Žiedai rausvi, balti, melsvi. Žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Didžialapė hortenzija jautri šalčiui, todėl artėjant žiemai ją būtina pridengti. Didžialapė hortenzija gali būti auginama kaip kambarinė gėlė. Tai nuodingas augalas.

Aukštoji hortenzija (Hydrangea heteromalla). Aukštoji hortenzija gali turėti vidutinio dydžio krūmo ar neaukšto medžio pavidalą. Gali užaugti iki 5 m aukščio. Aukštosios hortenzijos lapai tamsiai žali su pilkšvai balta apatine puse, dažniausiai dantyti. Žiedai dažniausiai balti, su laiku gali įgauti rausvą atspalvį. Žydi nuo vėlyvo pavasario iki vidurvasario.

Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata). Šluotelinės hortenzijos tėvynė – Rytų Azija. Šios rūšies krūmai užauga apie 2 m aukščio. Žiedai – šluotelės formos, balti, vėliau paraustantys. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Šluotelinės hortenzijos sodinimas galimas pavasarį arba rudenį.  Šluotelinė hortenzija turi vaistinių savybių.

Yra išvesta daug šluotelinės hortenzijos veislių. Viena populiaresnių šluotelinių hortenzijų – hortenzija „vanille fraise“. Tai atspari šalčiams, nereikli veislė. Ji genima ankstyvą pavasarį. Kasmet šios šluotelinės hortenzijos ūgliai atauga iki 50-60 cm. Per 10 metų krūmas pasiekia 2 m aukštį bei 1,5 m plotį. Žydi nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens. Prasiskleidę žiedai būna balti, vėliau įgauna rožinį atspalvį, o rudeniop nusidažo raudonai. Šluotelinės hortenzijos „vanille fraise“ sodinimas nesiskiria nuo kitų hortenzijos veislių sodinimo.

 Kitos Lietuvoje auginamos šluotelinės hortenzijos veislės: „Burgundy Lace“, „Brussel’s Lace“,  „Grandiflora“, „Kyushu“.

Šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens). Šviesioji hortenzija kilusi iš Šiaurės Amerikos. Ši hortenzijų rūšis – tai krūmas, pasiekiantis 1,5 m aukštį. Šviesioji hortenzija atspari šalčiui, ji prisitaiko augti skirtingo rūgštingumo dirvoje. Tai vaistinis augalas. Žydi birželį-rugsėjį. Paprastai šviesioji hortenzija žydi baltais ar žalsvais žiedais, tačiau ne taip seniai atsirado veislių su rožinių atspalvių žiedais: „Bella Anna“, „Pink Anabelle“, „Invincibelle Spirit“.

Lietuvoje populiarios šviesiosios hortenzijos veislės: „Grandiflora“ ir „Annabelle“.

Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea petiolaris). Laipiojanti hortenzija gerokai skiriasi nuo kitų rūšių, tai ne krūmas, o aukšta laipiojanti liana. Žydi žalsvai baltais žiedais, susitelkusiais skydiškuose žiedynuose. Jos žydėjimo metas – liepa-rugpjūtis. Laipiojanti hortenzija jautroka šalčiui – žiemą gali apšalti.

Hortenzijų sodinimas

Hortenzijos sodinamos pavieniui arba formuojamos grupės iš kelių skirtingų jų rūšių. Gerai atrodo gėlyne tarp daugiamečių žydinčių, lapinių augalų. Hortenzijos derinamos su rododendrais, rožėmis, melsvėmis, paparčiais, gerai atrodo aukštų medžių fone. Auginamos jos ir gyvatvorėse.

Hortenzijų auginimo vieta. Hortenzijos geriausiai auga atvirose, saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Prastai auga po medžiais ir visiškame pavėsyje. Laipiojančiajai hortenzijai, skirtingai nuo kitų rūšių, geriau parinkti nekarštą, neilgai saulės apšviečiamą vietą arba pusiau pavėsį.

Žemė hortenzijoms. Šiam krūmui tinka rūgštus, derlingas, lengvas, vandeniui laidus dirvožemis. Šviesioji hortenzija gali būti sodinama ir į vidutinio derlingumo, neutralų dirvožemį. Nuo dirvos rūgštingumo priklauso hortenzijų žiedų spalva. Šarmingame dirvožemyje spalvotųjų hortenzijos veislių žiedai bus rožiniai, alyviniai, rūgščiame – mėlyni, neutraliame – blyškiai kreminės spalvos.

Hortenzijų sodinimas ir dauginimas. Hortenziją galima užsiauginti iš pusiau sumedėjusio auginio arba nusipirkti jau paaugintą sodinuką medelyne.

Hortenzijos sodinamos pavasarį arba rudenį į drėgną, tačiau gerai drenuojamą dirvą. Hortenzijos sodinukus sodinkite iškart po įsigijimo. Jei sodinukas vazone, jį persodinti į lauką galima per visą šiltąjį sezoną. Hortenzijų sodinimas rudenį turi būti atliktas, kol dirva neįšalusi. Prieš sodinant hortenzijos sodinukas gerai palaistomas, o pasodinus mulčiuojamas, patręšiamas.

Dauginant hortenziją auginiais, jie ruošiami pirmąją birželio pusę. Prisipjaunama metinių pusiau sumedėjusių hortenzijos ūglių. Tokie ūgliai supjaustomi į maždaug 20 cm ilgio dalis, tada susmeigiami į durpių ir smėlio mišinį inspektuose arba nešildomuose šiltnamiuose, uždengiami polietileno plėvele ar stiklainiais. Kai auginiai įsišaknija, jie persodinami į nuolatinę augimo vietą, kur iki rudens suspėja įsitvirtinti. Hortenzija, išauginta iš auginio, turėtų žydėti jau po 2-3 metų.

Hortenzijų priežiūra

Hortenzijų laistymas. Naujai pasodinti hortenzijų krūmeliai reguliariai laistomi pirmąjį augimo sezoną, kai 7-10 dienų užsilaiko sausi orai. Suaugusios hortenzijos taip pat mėgsta drėgmę, tad jei sausu oru jas laistysite, hortenzijos vešės labiau.

Hortenzijų tręšimas. Suaugusių hortenzijų reguliariai tręšti nereikia. Per daug trąšų skatins vystytis lapiją, o žiedų tokiu atveju augalas kraus mažiau.

Hortenzijų genėjimas. Daugelis hortenzijų rūšių genimos anksti pavasarį. Šviesioji hortenzija, kitaip nei dauguma rūšių, genima rudenį. Pavasarį jos genėti nereikia, nes ši hortenzija žiedus krauna ant šiemetinių ūglių. Nužydėjusių hortenzijų žiedų nereikia iš karto pašalinti, nes jie padeda jauniems ūgliukams apsisaugoti nuo žiemos šalčių. Geriau tai atlikti pavasarį.

Hortenzijų priežiūra. Dideli hortenzijų žiedynai lenkia jų šakas prie žemės, todėl hortenzijos aptveriamos arba sodinamos grupėmis. Pavasarį hortenzijas rekomenduojama mulčiuoti, kad dirvos paviršius per greitai neišdžiūtų.

Atsparumas šalčiui. Šluotelinė ir šviesioji hortenzijos yra atsparios šalčiui. Didžialapė hortenzija jautri šalčiui, todėl artėjant žiemai ją reikia pridengti. Laipiojančioji hortenzija jautroka šalčiui, gali apšalti, geriau žiemą ji ištveria paunksnėje.

Hortenzijos auginimas vazone

Viena hortenzijų rūšis – didžialapė hortenzija – gali būti auginama kaip kambarinė gėlė. Kambaryje ji laikoma, kol maža. Ši kambarinė hortenzija geriausiai jaučiasi apšviestoje vietoje arba lengvame šešėlyje. Žiemą jai tinka ir tiesioginiai saulės spinduliai, bet karštos tiesioginės vasaros saulės reikėtų vengti.

Kambarinė hortenzija gausiai laistoma minkštu vandeniu nuo pavasario iki rudens, mažiau – žiemos pradžioje. Kartkartėmis galima nupurkšti. Intensyvaus augimo metu hortenzijos šaknys neturi išdžiūti. Rekomenduojama tręšti spartaus augimo metu. Peržydėjusių hortenzijų stiebus reikia sutrumpinti perpus.

Žiemą vazoninė hortenzija geriausiai jaučiasi, kai patalpoje yra bent +7 °C šilumos. Reikėtų laikyti ją šviesiame kambaryje.

Hortenzijų ligos ir kenkėjai

Hortenzija yra gana atspari kenkėjams, tačiau ir jos neaplenkia kai kurios ligos bei parazituojantys vabzdžiai.

• Viena iš labiausiai paplitusių hortenzijų ligų yra miltligė. Kovoti su ja padės fungicidinės priemonės, Bordo mišinio tirpalas.
• Dažnas hortenzijų kenkėjas – amarai. Gera priemonė nuo šių vabzdžių yra česnako užpilas: 250 gramų susmulkinto česnako užpilama 10 l vandens. Prieš naudojimą, šiam užpilui dvi paras leidžiama nusistovėti, tada į jį įdedama 50 g tarkuoto ūkinio muilo. Užpilas gerai išmaišomas.  Amarų pažeistas krūmas purškiamas česnako užpilu 1 kartą per 7 dienas, kol kenkėjai išnyks.

Vaistinės ir nuodingosios hortenzijų savybės

Šviesioji hortenzija bei šluotelinė hortenzija turi vaistinių savybių, jų dalys naudojamos medicinoje. Šių hortenzijų šaknys turi savybių, normalizuojančių vandens ir druskų apykaitą žmogaus organizme, skatina akmenų tulžies pūslėje ir inkstuose tirpimą. Pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu.

Kai kurios hortenzijų rūšys (didžialapė ir ąžuolalapė hortenzijos) yra laikomos nuodingomis. Sąlytis su jų lapija gali sukelti alergines odos reakcijas, todėl prižiūrėdami šiuos augalus mūvėkite pirštines. Prarijus šių hortenzijų dalys gali sukelti nedidelius skrandžio sutrikimus.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.botanikos-sodas.vu.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://floristics.info
Z. Gudžinskas, I. Burneckienė, A. Malciūtė, R. Mikaliūnaitė „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“. Vilnius, 2021
P. McHoy „Kambarinės gėlės. Pasirinkimas, priežiūra ir išdėstymas interjere“. Vilnius, 1997

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.