Šilauogė Lietuvoje tampa vis populiaresnė uoga, deranti iškart braškių sezonui pasibaigus. Šilauogių sodinimas vis labiau tampa privalomu kiekvienam sodininkui. Išvedama vis daugiau šilauogių veislių – tad pasirinkimas išties platus. Šios uogos ne tik skanios, tačiau dėl savo cheminės sudėties teikiančios naudą organizmui, bei pasižyminčios ir gydomosiomis savybėmis. Iš šio vaiskrūmio lapų gali būti gaminama šilauogių lapų arbata, bei nuovirai, skirti gydymui.
Šilauogių sodinimas
Šilauoges galima sodinti į atvirą gruntą ir pavasarį, ir rudenį. Patyrę sodininkai rekomenduoja sodinti pavasarį, nes tai geresnis laikas daigams įsišaknyti ir sustiprėti. Tokiu atveju augalų žiemą nepaveiks šalčiai. Sodinant šilauoges, kaip ir kitus augalus, galima remtis mėnulio kalendoriaus rekomendacijomis.
Sodinti šilauoges reikia gerai apšviestoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Jei jos bus pasodintos pavėsyje, derlius bus menkas, o uogų kokybė prasta. Šie augalai yra reiklūs dirvožemiui – juos galima auginti tik rūgščiame dirvožemyje, kurio pH 3,5-4,5. Patyrę sodininkai rekomenduoja šilauoges sodinti kelerius metus nedirbtoje žemėje, nes šie augalai neigiamai reaguoja į bet kokius priešsėlius.
Sodinimui idealiai tinka vieta su durpingu priemoliu arba durpinga smėlinga, gerai drenuota dirva. Jei tokios dirvos sode nėra galima nusipirkti substrato, specialiai skirto šilauogių auginimui. Jo lengvai galima rasti sodo ir daržo prekių parduotuvėse ar prekybos centruose.
Šilauogių sodinimas pavasarį
Pavasarį į atvirą gruntą šilauogės sodinamos prieš pumpurų išsiskleidimą. Perkant sodinuką, reikia atidžiai pasirinkti rūšį ir veislę. Įsitikinkite, kad pasirinktos veislės sodinukas tinka auginti jūsų regione.
Specialistai pataria, kad visada geriau pirkti sodinukus su uždara šaknų sistema (konteineryje ar vazone). Sodinant šilauoges reikėtų nepamiršti, kad jų šaknys labai trapios. Jos negali pačios išsiskleisti dirvoje. Dėl šios priežasties jų negalima tiesiog paprastai perkelti iš vazono į sodinimo duobutę. Prieš sodinimą vazonėlį su sodinuku reikia bent 15 minučių panardinti į indą su vandeniu. Po to augalą reikia atsargiai išimti iš vazono. Rankomis švelniai, lėtai išpurenus žemės grumstą, reikia pabandyti bent šiek tiek ištiesinti šilauogių šaknis.
Šilauogių sodinimo duobės dydis turėtų būti 0,6 x 0,6m, o gylis – 0,5 m. Jei sodinami aukšti sodinukai, tarp jų turėtų būti 1,2 metro atstumas, vidutinio ūgio veislių – 1 metras, o žemaūgių – 0,5 metro. Tarpai tarp eilių turėtų būti apie 3-3,5 metro pločio.
Sodinant, į dirvožemį jokių trąšų įterpti nereikia. Šilauogėms tręšti niekada nenaudokite organinių trąšų – dėl jų dirva tampa šarminė.
Kai duobė paruošta, į ją reikia įdėti augalą ir atsargiai išskleisti jo šaknis po visą duobę. Atkreipkite dėmesį, kad pasodinus, šilauogės šaknies kaklelis turėtų būti 3 cm įkastas į dirvą. Pasodintas šilauoges būtinai reikės laistyti. Vandeniui susigėrus į dirvą, jos paviršių reikėtų padengti 12 cm storio mulčio (žievės, durpių, pušies pjuvenų ar šiaudų) sluoksniu.
Šilauogių sodinimas rudenį
Šilauogių sodinimas rudenį vyksta lygiai taip pat, kaip ir pavasarį. Tačiau jeigu sodinamos pirmametės šilauogės, po sodinimo reikėtų pašalinti visas silpnas šakas, o likusias šakas sutrumpinti per pusę. Jeigu sodinukas yra vyresnis nei 2 metų, jo karpyti nereikėtų.
Šilauogių dauginimas
Šilauoges galima dauginti sėklomis arba vienu iš vegetatyvinių būdų.
Išsirinkite sveikiausią krūmą ir surinkite nuo jo pilnavidures uogas. Išimkite sėklas ir jas išdžiovinkite. Rudenį jas pasėkite į lysvę ir užberkite rūgščiomis durpėmis. Jei sėklas sėsite pavasarį, jas būtinai reikės stratifikuoti. Tam tikslui jas 12 savaičių reikės laikyti ant lentynos šaldytuve.
Sėklos sėjamos į iš anksto išfrezuotas ir paruoštas 10 mm gylio vagutes. Po to užpilamos smėliu, sumaišytu su durpėmis santykiu 3:1. Kad daigai kuo greičiau pasirodytų, jiems reikės 23-25 °C šilumos ir nelabai didelės oro drėgmės – apie 40 proc. Taip pat svarbu laiku laistyti, ravėti piktžoles ir purenti dirvos paviršių. Naujai pasirodžiusius augalus pavasarį reikėtų patręšti azoto trąšomis, tačiau tai reikėtų daryti nuo antrųjų metų. Po dvejų metų šiuos daigus galima persodinti į nuolatinę vietą.
Iš sėklų užauginti augalai pirmuosius vaisius subrandina sulaukę 7-8 metų.
Šilauoges taip pat galima dauginti dalijant krūmus. Iškaskite dalį krūmo ir padalykite jį į kelis augalus, kurių kiekvieno šakniastiebis turėtų būti apie 50-70 mm ilgio. Iškart po krūmo padalijimo sodinukus reikia pasodinti naujoje vietoje.
Vegetatyviniu būdu padaugintos šilauogės uogas užmezga ketvirtaisiais metais.
Šilauogių priežiūra
Sezono metu reikėtų kelis kartus išpurenti dirvos paviršių maždaug 8 cm gylyje. Tačiau dažnai purenti dirvos negalima – dėl to augalas gali išdžiūti. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad šilauogių šaknų sistema yra horizontali ir labai arti dirvos paviršiaus (apie 15 cm), todėl purenant reikia stengtis jos nepažeisti. Dėl tos pačios priežasties svarbu jas uždengti mulčiu. Dirvą išpurenti galima ir nenuimant mulčio, tačiau per sezoną jį reikėtų papildyti 2 ar 3 kartus.
Taip pat labai svarbu pašalinti piktžoles.
Šilauogių laistymas
Dirvožemis visada turi būti drėgnas, tačiau po laistymo vanduo dirvožemyje neturi likti ilgiau kaip 2 dienas. Kitaip krūmas gali žūti. Paprastai šilauogės laistomos 2 kartus per savaitę, 2 kartus per dieną (ryte ir vakare). Vienam krūmui vienam laistymui reikia pilti maždaug 10 litrų vandens. Ypatingą dėmesį laistymui reikėtų skirti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai vyksta uogų derėjimas. Tuomet taip pat užmezgami žiediniai pumpurai ateinantiems metams. Jei šiuo laikotarpiu šilauogės negaus pakankamai vandens, tai turės neigiamos įtakos tiek einamųjų, tiek kitų metų derliui. Jei lauke labai karšta, krūmus reikės ne tik palaistyti, bet ir purkšti. Purkšti augalus rekomenduojama anksti ryte arba po 16 val.
Šilauogių tręšimas
Šilauogės nekelia kažkokių ypatingų reikalavimų maistinėms medžiagoms, tačiau gerai reaguoja į mineralines trąšas. Tręšti reikėtų anksti pavasarį, kai išsiskleidžia pumpurai. Nereikia tręšti organinėmis trąšomis.
Šilauoges rekomenduojama tręšti kalio sulfatu, superfosfatu, amonio sulfatu, magnio sulfatu ir cinko sulfatu. Šias trąšas augalas labai gerai įsisavina.
- Azoto trąšomis (amonio sulfatu) yra tręšiama 3 etapais: 40 proc. azoto trąšų turi būti išberta, kai skleidžiasi pumpurai, 35 proc. pirmosiomis gegužės dienomis ir 25 proc. pirmosiomis liepos dienomis. Iš viso krūmui per sezoną reikia 70-90 g šios trąšos. Patręšus tris kartus iki kito pavasario augalui azoto nebereikės.
- Fosforo trąšomis (superfosfatu) reikėtų tręšti vasarą ir rudenį. Vienam krūmui reikėtų išberti 100 gramų šių trąšų.
- Cinko sulfatu ir kalio sulfatu reikėtų tręšti tik 1 kartą per sezoną ir po 2 gramus vienam krūmui.
- Magnio sulfatas taip pat naudojamas 1 kartą per sezoną ir 15 gramų vienam krūmui.
Šilauogių genėjimas
Kad krūmas gausiai derėtų, jį būtinai reikia genėti. Tai rekomenduojama daryti pavasarį, kol pumpurai dar neišbrinkę. Jei vasarą ar rudenį aptinkamos sužalotos ar ligų pažeistos šakos, jas reikia nupjauti ir sunaikinti. Naujai pasodintiems sodinukams pirmaisiais metais visada rekomenduojama pašalinti visus žiedus. Taip šilauogės galės tinkamai augti ir vystytis.
Nuo antrųjų iki ketvirtųjų metų reikėtų formuoti tvirtą augalo skeletą. Tam reikia išpjauti visas ligotas, silpnas, šalčio pažeistas ar gulinčias šakas.
Kai augalui sukanka 4 metai, be silpnų ir ligotų šakų pašalinkite ir visus pačius seniausius stiebus. Vienmečius stiebus palikite ant 3-5 stipriausių ūglių. Jei krūmo pagrindas yra platėjantis, reikia pašalinti visas apatines, nusvirusias šakas. O jei tai stačiai augantis krūmas, reikės išretinti jo vidurį. Svarbu įsitikinti, kad šakos nesusikerta tarpusavyje, nes tai labai neigiamai veikia uogų kokybę ir derėjimo laiką.
Šilauogių kenkėjai ir ligos
Krūmus gali apnikti lapgraužiai, amarai, pušinio straubliuko vikšrai ir žvynelinės. Vabalus ir jų lervas reikia surinkti rankomis ir sunaikinti. Kitus kenkėjus lengviausia naikinti naudojant insekticidus arba akaricidus. Šilauoges tais pačiais prevenciniais produktais rekomenduojama purkšti labai ankstyvą pavasarį ir po to, kai nuskinami visi vaisiai.
Dažniausios šilauogių ligos yra grybelinės: stiebo vėžys, lapų puvinys (fomopsis), pilkasis puvinys (botrytis), vaisių monolitizacija, fizalporozė, baltoji dėmėtligė (septoriozė) ir dviguba dėmėtlige. Tačiau svarbu prisiminti, kad beveik visas šias ligas sukelia vandens susikaupimas krūmo šaknų sistemoje. O jis dažniausiai atsiranda dėl prasto dirvožemio pralaidumo arba netinkamo laistymo. Atsiradus pirmiesiems ligų požymiams, reikia imtis visų būtinų priemonių priežastims pašalinti, kitaip augalas gali žūti.
Profilaktinis purškimas nuo ligų atliekamas pavasario pradžioje ir nuėmus derlių. Užkrėstą krūmą reikėtų 2 arba 3 kartus nupurkšti fungicidais, o intervalas tarp purškimų turėtų būti 7 dienos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.