Ar regėjote miesto želdynuose žiemos metu pražydusius krūmus, panėšinčius į lazdynus? Tai – hamamelis. Šis vidutinio dydžio krūmas–medelis nors ir ne itin populiarus Lietuvoje, tačiau atsparumu šalčiams ir kenkėjams pralenkia daugybę pamėgtų augalų. Jie džiugina akį plikas šakas „išpustę“ geltonais ar raudonais siūliškais kuokšteliais, o rudenį – spalvą keičiančiais lapais. Be to, veislių ir rūšių įvairovė leis išsirinkti mėgstamiausią augalą ne tik dekoratyviniams tikslams patenkinti, bet ir vaistiniu ar ekologiniu požiūriu. Taigi, ar esate pasiruošę susipažinti su hamameliu, jo įvairove, auginimu ir nauda?
Kaip atrodo hamamelis?
Hamamelis (Hamamelis) turi šiek tiek išvaizdos panašumų į paprastuosius lazdynus, todėl neįgudusi akis gali juos painioti. Vis dėlto išraiškingi „kuokšteliniai“ 3–4 cm skersmens geltoni ar raudoni žiedai, savitas šakotumas ir būdingas „ūgis“ leidžia įvardyti augalą kaip hamamelinių šeimos (Hamamelidaceae) atstovą. Tai dažniausiai kelių metrų (apie 3–7,5) aukštį ir plotį siekiantys pusiau krūmai–pusiau medeliai keliais kamienais. Jie turi lygiakraščius ar dantytus ovalius, gyslotus, 5–15 cm ilgio lapus, o žydi siūliškus kuokštelius primenančiais geltonais, raudonais, oranžiniais žiedais ant belapių stiebų šaltuoju sezonu. Galiausiai iš žiedų išsivysto vaisiai – medėjanti dėžutė.
Hamameliai, natūraliai augantys 5 atsparumo zonoje JAV, Kinijoje ir Japonijoje, pamėgti ir Lietuvos dekoratyviniuose želdiniuose. Tam pagrindą suteikė neįprastas augalo žydėjimo laikas, atsparumas aplinkos sąlygoms, ilgaamžiškumas, lėtas augimas ir minimali priežiūra.
Hamamelio rūšys ir veislės
Lietuvoje hamamelį platinančių medelynų visai nedaug, tačiau didžiausią pasisekimą ir paklausą turi sodinis hamamelis. Vis dėlto, unikaliomis caharakteristikomis pasižymi ir kitos rečiau auginamos hamamelių rūšys. Susipažinkime su kiekviena jų, taip pat ir kokių veislių galima įsigyti Lietuvoje.
Tarpinis hamamelis (Hamamelis intermedia) – tai didelę dekoratyvinių krūmų pasiūlą „parūpinantis“ hibridas. Ši forma atsirado sukryžminus japoninį ir švelnųjį hamamelius, todėl turi abiejų išvaizdos bruožus ir savybes. Be to, krūmas užauga iki 4 metrų pločio ir aukščio, o žiedų ir rudeninių lapų spalva gana plati. Šis hibridas tradiciškai žydi žiemos gale ar pavasarį – vasario–balandžio mėnesiais. Lietuvoje žinomos tokios geltonų žiedų veislės, kaip „Arnold Promise“, „Pallida“ , išaukiančių raudonų žiedų savininkės „Diane“, „Rubin“, „Birgit“ ir oranžinių žiedų veislės „Spanish Spider“, „Jelena“, „Primavera“, „Aphrodite“.
Sodinis hamamelis (Hamamelis virginiana) – tai 3–5 m siekiantis medelis-krūmas, kuris vienintelis stebina neįprastu žydėjimo laiku rugsėjo – gruodžio mėnesiais. Ši rūšis dekoratyvi ne tik dėl geltonų kuokštelinių žiedų, bet dar ir dėl rudenį pagelstančių lapų. Jo tėvynė – Š. Amerika. Neretai augalo žievė panaudojama ir liaudies medicinos žiniuonių kaip kraujavimą stabdanti, kosmetinė medžiaga.
Japoninis hamamelis (Hamamelis japonica) – iš Japonijos kilęs medelis originaliai esti žymiai didesnis (iki 10 m), tačiau Lietuvoje auga tik iki 3–5 metrų aukščio ir pločio. Jis pasižymi blyškiai gelsvų, kvapnių žiedų pasirodymu vėlyvą žiemą ir pavasarį, o rudenį lapai nusidažo įvairiaspalve gama.
Pavasarinis hamamelis (Hamamelis vernalis) – originaliai kilęs iš JAV, yra mažiausias iš paminėtų rūšių ir tesiekia 2–3 metrus. Augalas pražysta žiemos viduryje ir žydi iki ankstyvo pavasario raudonais žiedais.
Švelnusis hamamelis (Hamamelis mollis) – tai dar vienas Azijos (konkrečiau – Kinijos) palikimas, užaugantis natūralioje aplinkoje iki 8 m aukščio (Lietuvoje iki 5 m). Jam būdingi labai kvapnūs gelsvi su raudonu pagrindu žiedai ir švelnūs, kone veltiniški lapai, rudenį pagelstantys.
Hamamelis ir jo auginimo ypatumai
Vieta. Norint auginti hamamelį, jam parinkite saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą, kurios nevargina stiprūs vėjai. Idealiausia vieta šiam augalui yra užuovėja, pavieniui ar grupėse su kitais augalais. Kadangi augalai atsparūs šalčiams, kenkėjams ir užterštam orui, jis pamėgtas sodinti miestų želdiniuose, parkuose, sodybose.
Dirva. Hamameliui augti reikia drėgnoje, šiek tiek rūgščioje arba neutralioje (pH 5,5–7), vidutinio derlingumo dirvoje. Jis netoleruoja sunkių, užmirkstančių molingų dirvų, todėl geriausiai auga puriame, gerai drenuotame, vidutinio sunkumo dirvožemyje.
Sodinimas. Hamamelį sodinti pasiruoškite pavasarį arba ankstyvą rudenį. Iškaskite duobę dvigubai platesnę ir šiek tiek gilesnę nei augalo šaknų gniužulas, tada augalą įstatykite taip, kad šaknies kaklelis būtų dirvos lygyje ir užpilkite žemėmis. Kad išlaikytumėte drėgmę, pravartu pamulčiuoti šaknų pagrindą pjuvenomis, žieve arba durpėmis. Sodinant kelis hamamelius, rekomenduojamas atstumas tarp jų yra 2,5–4 m, o nuo kitų krūmų ir medžių – bent 2–3 m.
Kaip prižiūrėti augantį hamamelį?
Laistymas. Jauni ir ką tik pasodinti augalai reikalauja reguliaraus laistymo, ypač sausros metu. Suaugę krūmai laistomi pagal poreikį, kai dirva pradeda džiūti, tačiau reikėtų laistyti giliai, kad drėgmė pasiektų šaknis.
Tręšimas. Jiems nebūtinas turtingas dirvožemis, tačiau hamamelius šiek tiek galima palepinti trąšomis. Pavasarį patręškite kompleksinėmis trąšomis su fosforu ir kaliu, o vasaros pradžioje –papildomai paberkite organinių trąšų, tokių kaip kompostas ar humusas.
Genėjimas. Šiems medžiams tokios grubios genėjimo priežiūros praktiškai nereikia ir, tiesą sakant, net vengtina. Tačiau būtina pašalinti sausas ar pažeistas šakas, norint palaikyti sveiką krūmo būseną. Prispyrus reikalui, genėjimą atlikite pavasarį po žydėjimo.
Kaip dauginamas hamamelis?
Hamameliai gali būti dauginami keliais būdais:
- Dauginimas sėklomis yra ilgai trunkantis būdas, nes sėklos dygsta 1–2 metus, prieš sėjant, būtina stratifikacija.
- Auginiais – vasaros viduryje paimami pusiau sumedėję auginiai (10–15 cm), apdorojami šaknų formavimosi stimuliatoriais ir sodinami į drėgną substratą. Įsišaknija lėtai ir ne visada sėkmingai.
- Atlankomis – pavasarį arba rudenį žemos šakos palenkiamos prie žemės, užberiant dirvožemiu. Po metų ar dvejų įsišaknijusios dalys atskiriamos nuo motininio augalo.
- Skiepijimu – dažniausiai naudojama selekcijoje, skiepijant veislines formas ant rūšinio poskiepio. Metodas mėgėjui sodininkui sunkiai įkandamas, reikalaujantis įrankių, žinių ir įgūdžių.
Hamamelio ligos ir kenkėjai
Sudaryti sąrašą hamamelio kenkėjų bemaž nepavyks, nes šis medelis tokios problemos neturi. Kartais gali pasitaikyti galus ant lapų formuojantys amarai.
Kita vertus, hamamelio krūmus kamuojančių ligų įvairovė neduos ramybės kiekvienam juos auginančiam sodininkui. Bene būdingiausios ligos yra susijusios su grybeliais, atsiradusiais dėl netinkamos dirvos ir šaknų drėgmės rėžimo. Jam pasitaiko susirgti lapų dėmėtlige (Cercospora ir Phyllosticta grybai), miltlige, šaknų puviniais.
Hamamelis naudingas ir žmogui, ir gamtai
Sakytume, kuo gi dar galėtų būti naudingas hamamelis, neskaitant jo dekoratyvios išvaizdos ir žiemą žydinčių žiedų? Visgi galima pasidalinti ir daugiau naujienų, kuo šis augalas patrauklus tiek žmogui, tiek gamtai
Kalbant ekologine prasme, hamamelis iš tiesų yra medingas augalas, suteikiantis maisto dar „neužmigusioms“ bitėms ir kitiems vabzdžiams. Taip yra dėl augalo netradicinio žydėjimo laiko ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį.
Nukritę lapai gali natūraliai tręšti dirvą, taip prisidedant prie jos gerinimo. Be to, augalo šaknys padeda išlaikyti dirvožemio stabilumą.
Tęsiant hamamelio naudos žmogui temą, galima pabrėžti sodinio hamamelio gydomąsias savybes. Jo žievė žinoma dėl antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padedančių gydyti odos pažeidimus, spuogus, egzemą. Patinimus ir dirginimą mažinančios savybės leidžia jo ekstraktus dažnai naudoti kaip natūralią priemonę po skutimosi ar saulės nudegimų. Taip pat, hamamelio vanduo vartojamas esant venų varikozei ar sumušimams.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/hamamelis
- https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/hamamelis
- https://www.rhs.org.uk/plants/99236/hamamelis-x-intermedia-diane/details
- Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
