Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Gryno oro mėgėjų būtinybė – lauko šildytuvai. Kokį šildytuvą pasirinkti?

Gryno oro mėgėjų būtinybė – lauko šildytuvai. Kokį šildytuvą pasirinkti?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Daugelis mūsų mėgsta leisti lauką gryname ore savo terasoje, pavėsinėje ar tiesiog sode prie iškylų stalo. Tačiau neretai mus atbaido šaltos oro sąlygos. Deja, bet oro sąlygų valdyti dar negalime, tačiau mums gali pagelbėyi lauko šildytuvai – jie stipriai pakels komforto lygį. Dujinis šildytuvas ar infraraudonųjų spindulių šildytuvas? Kuris pasirinkimas geresnis mūsų terasai ar garažui, o kuris labiau tinka į tolimą lauko pavėsinę. Visus atsakymus apie lauko šildytuvus rasite straipsnyje.

Lauko šildytuvų įvairovė

Lauko šildytuvai būna įvairių tipų. Jie yra skirstomi į dujinius, elektrinius bei kieto kuro šildytuvus. Kiekvienas iš šių šildytuvų turi savo privalumų, taip pat ir trūkumų. Dėl šios įvairovės neretai susisuka galva ir tampa sunku išsirinkti. Tad trumpai ir aiškiai apie kiekvieną iš jų.

Dujinis šildytuvas – puikus belaidis šildymo būdas

Dujiniai šildytuvai šildo deginant suskystintas propano ar butano dujas. Šilumos pojūtis juntamas kaip nuo krosnies ar laužo degimo. Dujiniai šildytuvai – patogus sprendimas, nes yra nepriklausomi nuo elektros energijos, juos galima statyti praktiškai bet kur. Šiuolaikiniai dujiniai šildytuvai efektyviai ir taupiai degina dujas, taip tapdami dar draugiškesni aplinkai. Vienintelis galimas jų trūkumas – degindami dujas jie išskiria CO2 dujas, todėl jų negalima naudoti uždarose patalpose. Dauguma dujinių šildytuvų pritaikyti naudoti 27 litrų dujų balionus, kurių talpa – 11 kg suskystintų dujų. Minėtų šildytuvų dujų sunaudojimas yra nuo 0,4 kg/h, tad tokio baliono talpa pilnai patenkins savaitgalio šildymo poreikius. Dėl dujų nuotėkio ar kitų pavojų taip pat nereikėtų jaudintis, nes jie atitinka aukščiausius Europos Sąjungos saugumo standartus.

Dujinis šildytuvas

Dujinio šildytuvo privalumai:

  • Platus dizaino pasirinkimas
  • Jaukios aplinkos sukūrimas nuo degančios šviesos
  • Nepriklausomas nuo elektros
  • Dauguma modelių turi apsaugas nuo dujų nutekėjimo
  • Galima reguliuoti šildymo intensyvumą

Dujinio šildytuvo trūkumai:

  • Dujų atsargas reikia nuolatos pildyti
  • Negalima naudoti uždarose patalpose
Lauko šildytuvai: dujinis šildytuvas

Elektrinis šildytuvas – draugiškas aplinkai šildymo būdas

Elektriniai šildytuvai pagal veikimo principus skirstomi į dar mažesnes grupes: su kaitinimo elementu ir vėjeliu, tepaliniai bei infraraudonųjų spindulių. Būtent infraraudonųjų spindulių šildytuvai yra efektyviausi naudojant juos terasose, pavėsinėse ar kitose atvirose vietose.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvas – nuosava saulė

Infraraudonųjų spindulių šildytuvai šildo skleisdami elektromagnetines bangas labai artimas į tas, kurias spinduliuoja saulė. Šilumos pojūtis primena šviečiant saulei juntamą šilumą. Šios bangos yra visiškai nekenksmingos žmonėms bei gyvūnams. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas pirmiausiai šildo kūnus ir daiktų paviršius, o po to nuo jų sušyla ir oras. Būtent dėl šios priežasties infraraudonųjų spindulių šildytuvai yra efektyviausi naudoti lauke. Šių jus šildančių spindulių įtakai neturi net ir vėjas, nes jie tiesiogiai pasiekia ir šildo paviršius ir kūnus. Taip pat jis puikiai pasitarnaus kaip šildytuvas garažui.

Infraraudonieji šildytuvai būna kelių skirtingų šildymo elementų tipų: kvarciniai, keramikiniai ir anglies pluošto. Taip pat būna trumpojo, vidutinio ar tolimojo spektro spinduliuotės. Kuo spektras tolimesnis, tuo šilumos pojūtis yra švelnesnis. Tai reiškia, kad trumpojo spektro spinduliuotę jausite kaip intensyvesnę šilumą.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvas

Infraraudonųjų spindulių šildytuvų rūšys

  • Keramikinis infraraudonųjų spindulių šildytuvas ypatingas tuo, kad neskleidžia šviesos. Šių šildytuvų kaitinimo elementai veikia nuo 8000 iki 10000 valandų. Dažniausiai jie būna vidutinio infraraudonųjų spindulių spektro, dėl to juos galima montuoti toliau nuo norimos šildyti vietos. Šie šildytuvai patogūs naudoti pramonės sektoriuje ar didelėse erdvėse. Keramikiniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai taip pat gaminami skleidžiantys ir tolimojo spektro spinduliuotę. Šiuos galima naudoti arčiau norimo šildyti šaltinio ir mažesnėse erdvėse.
  • Kvarcinis infraraudonųjų spindulių šildytuvas savo savybėmis panašus į keramikinį, tačiau jis skleidžia šviesą. Kvarcinių infraraudonųjų spindulių šildytuvų spinduliuotė – vidutinio spektro, dėl to šilumos pojūtis bus intensyvesnis. Kaitinimo elemento tarnavimo laikas nuo 6000 iki 7000 valandų.
  • Anglies pluošto infraraudonųjų spindulių šildytuvas skleidžia malonios švelniai oranžinės spalvos šviesą. Šie šildytuvai labiausiai orientuoti į kasdieninį gyvenimą ir tinkamiausi terasų, pavėsinių, stoginių ir pan. šildymą.  Anglies pluošto infraraudonųjų spindulių šildytuvai skleidžia tolimojo spektro infraraudonuosius spindulius, dėl to jusite švelnią ir malonią šilumą. Dažnai turi nuotolinį valdymo pultą, palaikomos temperatūros funkciją ar net automatinio išsijungimo funkciją. Jų kaitinimo elementai gyvuoja net iki 12000 valandų.
    Dauguma šiuolaikinių šildytuvų turi būtent anglies pluošto kaitinimo elementus. Įdomumui skaičiavimai dėl gyvavimo laiko: jeigu kasdieną laikysite įjungę šildytuvą 12 val., tai per 100 dienų praeis 1200 valandų.
Lauko šildytuvai: tipai

Kokių pliusų ir minusų turi infraraudonųjų spindulių šildytuvas

Infraraudonųjų spindulių šildytuvo privalumai:

  • Mažiau suvartoja elektros energijos nei kiti elektriniai šildytuvai
  • Vėjas šildymui neturi įtakos
  • Yra modelių kurie tinkami naudoti lauko sąlygoms
  • Galima reguliuoti šildymo intensyvumą pulteliu
  • Beveik visi prietaisai būna su automatinėmis saugumo funkcijomis
  • Tinka ir alergiškiems žmonėms, nes naudojami nesukelia vėjo ir dulkių
  • Galima naudoti uždarose patalpose

Infraraudonųjų spindulių šildytuvo trūkumai:

  • Reikalingas nuolatinis elektros šaltinis

Laužas ir kieto kuro lauko šildytuvai

Kieto kuro lauko šildytuvas – tai ne kas kitas kaip laužavietė. Tai yra ne tik primityviausias būdas susišildyti, tačiau ir riboto panaudojimo, nes negalima naudoti uždaroje vietoje. Šio tipo šildytuvų galima susikurti patiems arba įsigyti parduotuvėse modernių, įvairaus dizaino ir ilgaamžių. Turint laužavietę liks tik pasirūpinti mediena kūrenimui.

Laužas

Laužo privalumai:

  • Jaukumą sukuriantis ugnies efektas
  • Gali būti puiki kiemo dekoracija
  • Malonus dūmų aromatas
  • Vieta, kur galima susiburti ar net išsikepti pavyzdžiui dešrelių ar zefyrų

Laužo trūkumai:

  • Reikalingos malkų atsargos, sandėliavimas
  • Po deginimo proceso lieka atliekos (pelenai, anglys)

Vis dar nežinote kokie lauko šildytuvai jums tinkamiausi?

Jeigu galva susisuko nuo įvairiausių parametrų, nesijaudinkite, dažnai taip nutinka nuo tokios įvairovės. Tereikia atsakyti į keletą paprastų klausimų. Jeigu turite uždaro tipo patalpą, jums tiks tik elektrinis šildytuvas. Jeigu norite atviros vietos, kur galėtumėte susiburti ar ką nors išsikepti, puikus pasirinkimas bus įsirengti laužavietę. Jeigu neturite elektros energijos ir turite puikiai vėdinamą pavėsinę ar terasą, pasitarnaus dujinis šildytuvas. Labiausiai rekomenduotinas, saugus, ekologiškas, moderniausias ir pritaikomas visoms lauko bei vidaus sąlygoms yra infraraudonųjų spindulių šildytuvas. Žinoma jam reikia elektros energijos.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvas

Lauko šildytuvai: į ką atkreipti dėmesį renkantis?

Šildytuvai turi įvairiausių savybių. Štai keletas jų, į kurias būtina atkreipti dėmesį renkantis lauko šildytuvą:

  • Rekomenduojamas šildymo plotas.
  • Šilumos intensyvumo reguliavimas.
  • Sąlygos kuriomis bus naudojamas šildytuvas ir IP klasė (pvz. mažiausia rekomenduojama lauko sąlygoms klasė yra IPX4).
  • Ar dažnai būna vėjuota? Jei taip, efektyviausias bus infraraudonųjų spindulių šildytuvas.
  • Jeigu jūsų pasirinkimas – dujinis šildytuvas, pasidomėkite kiek jis sudegins dujų, žinosite kokiam laikui užteks vieno dujų baliono.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Vygantas Dabrila
Esu gamtos entuziastas, smalsus ir besidomintis viskuo kas vyksta gamtoje. 2013 baigiau Miško ūkio inžinerijos studijas su plantacinio ūkio specializacija. Dirbu pagal įgytą kvalifikaciją. Nuo mažens augau Kazlų Rūdoje apsuptoje miškų, vaikystės žaidimų aikštelė - miškas, poilsio vieta - sodas. Apie gamtą nemažai išmokęs ir pagrindus įgijęs dar mokykloje, toliau gilinu savo žinias apie gamtos ekosistemą, ypač apie tai kas vyksta arčiausiai - mūsų soduose. Taigi savo žiniomis noriu sudominti ir pasidalinti su kiekvienu skaitytoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *