Pavasaris tas laikas, kai daugeliui labai aktualia tema tampa šiltnamiai. Koks gi daržininkas jo neturi ar nenori turėti! Įrengti šiltnamį, kad ir savo jėgomis, visai nėra tokia jau sudėtinga užduotis. Norint sukurti tinkamą aplinką daržovėms ir gėlėms augti, reikia pasirūpinti, kad patalpoje būtų nuolat švarus ir grynas oras, pakankamai šilumos, šviesos ir drėgmės.
Žinoma, taip pat svarbu, kad jums patiems būtų patogu šiltnamyje dirbti, nes ten praleisite tikrai nemažai savo laiko. Prieš pradedant vidaus įrengimo darbus, turite nuspręsti, ar jums bus reikalingos šiltnamio lysvės, ar jūsų augalai augs ant lentynų. Nuo šio jūsų sprendimo priklausys kokių medžiagų ir įrangos jums reikės. Taip pat ar viską galėsite pasidaryti patys, ar prireiks profesionalų pagalbos.
Šiltnamiai: kokią apšildymo sistemą pasirinkti?
Šiltnamio apšildymas jums aktualus tuo atveju, jeigu norite savo augalų auginimo sezoną pradėti anksčiau arba norite daržovių derliumi džiaugtis visus metus. Tokiu atveju jums reikia nuspęsti koks šildymo būdas jums tinkamiausias.
Šiltnamių šildymas krosnimis
Šiltnamius šaltuoju metų laiku galima efektyviai šildyti naudojant metalines arba plytų krosnis. Abu tipai turi savų ypatybių. Mūrinės krosnys pasižymi ilgesne šildymo trukme ir lėtu atvėsimu. Tai užtikrina stabilią temperatūrą šiltnamyje, išvengiant staigių jos svyravimų.
Metalinės krosnelės pasižymi paprastu montavimu, ekonomiškumu ir kompaktiškumu. Rinkoje yra nemaža iš metalo pagamintų krosnių pasiūla. Tačiau jei planuojama šildyti šiltnamį ir žiemą, geriau pagalvoti apie rimtesnes kietojo kuro krosnis arba katilus, kurie užtikrina ilgalaikį +20–24 °C temperatūros palaikymą.
Šildomų grindų sistema šiltnamiams
Šiltnamiai gali būti šildomi elektra keliais būdais. Labiausiai paplitusi yra šildomų grindų sistema. Pagrindinis šildomų grindų privalumas yra tas, kad nereikia nuolat reguliuoti ir stebėti temperatūros. Užtenka vieną kartą nustatyti norimą režimą ir prireikus jį keisti. Statant šiltnamį, sistema įrengiama po gruntu. Šis šildymo būdas yra patikimas ir ilgaamžis, tačiau yra ir trūkumų. Šildomos grindys sunaudoja daug elektros energijos, o jų įrengimą turėtų atlikti specialistai.
Šildymo kilimėliai
Šildymo kilimėlių įrengimas yra paprastesnis. Šis metodas veiksmingiausias daiginant sėklas ir auginant daigus. Kabelių kilimėlių vidutinis plotis yra 50 cm, o jų ilgis gali būti nuo 1 iki 12 metrų. Jie patogūs tuo, kad gali būti dedami į didesnius lovelius arba tiesiai po lysvėmis. Dar vienas privalumas – galimybė reguliuoti temperatūrą naudojant specialų jutiklį. Šis metodas gali būti sėkmingai taikomas net ir dideliame plote.
Šiltnamio oro šildymas
Tokį šiltnamio šildymą galite įsirengti patys. Tai vienas pigiausių būdų užtikrinti nuolatinį derlių ištisus metus. Oras yra geras izoliatorius, tačiau daug priklauso nuo medžiagos, iš kurios pastatyti šiltnamiai.
Šiltnamio šildymas oru geriausiai veiks konstrukcijose, pagamintose iš polikarbonato. O šiltnamiuose, pagamintuose iš stiklo, kad šildymas būtų efektyvus, reikės dėti dvigubus stiklus. Nustatant oro srauto kryptį, reikėtų atsižvelgti į šildymo paskirtį. Jei pagrindinė užduotis – palaikyti šilumą dirvoje, oras turėtų būti tiekiamas aukštyn ir žemyn.
Oras šiltnamyje paskirstomas ortakių sistema. Įsirengę tokią šildymo sistemą, šiltnamį galite šildyti kietuoju kuru, dujomis arba elektra. Šildant šiltnamį oru galima greitai įšildyti patalpą iki norimos temperatūros, tačiau reikia nepamiršti, kad ji taip pat greitai atvės, jei šildymą nutrauksite.
Dujinis šildymas
Kitas galimas variantas – šiltnamiai gali būti šildomi ir dujomis. Jums reikia įrengti specialų katilą, todėl šis šildymo būdas labiau tinka dideliems, pramoniniams šiltnamiams, o nedidelio šiltnamio šildymas dujomis bus per brangus.
Šildymas vandeniu
Dar vienas, gana efektyvus šildymo būdas yra šildyti vandeniu. Šis būdas neleidžia patalpų orui tapti per sausam, o tai ypač naudinga augalams. Šiai sistemai įrengti reikia katilo, šildytuvų ir vandentiekio. Jos veikimo principas gana paprastas: vanduo boileryje pašildomas iki norimos temperatūros, cirkuliuoja vandens vamzdžiu, nutiestu išilgai šiltnamio perimetro. Oras palaipsniui įšyla, sudarydamas augalams palankias sąlygas augti. Atvėsęs vanduo perpumpuojamas į boilerį ir šildymo ciklas kartojamas.
Šiltnamio ventiliacija
Kita labai svarbi įranga jūsų šiltnamiui – tai ventiliacija arba, kitaip sakant, vėdinimo sistema. Jos pagalba sukuriamas tinkamas temperatūros režimas.
Šiltnamio stoglangių montavimas – puiki išeitis, kad jūsų augalai gautų gryno oro. Be to, galite įrengti specialų ventiliatorių. Tai ne tik išspręs temperatūros režimo problemą, bet ir leis paskirstyti šilumą po visą patalpą. Tokio tipo ventiliatorius montuojamas ant stogo. Dėl to į šiltnamio vidų greičiau patenka šviežias oras.
Tuo pat metu, įrengiant ventiliaciją, reikia padaryti viską, kad šaltuoju metų laiku atvėsęs oras nepatektų į patalpą. Tai reiškia, kad neturėtų kilti problemų dėl šilumos izoliacijos.
Šiltnamiai: kokią laistymo sistemą pasirinkti?
Kaip ir tinkamą temperatūrą, taip ir tinkamą drėgmę būtinai turite užtikrinti savo augalams. Nuo to priklauso augalų būklė. Faktas tas, kad jei patalpoje bus nepakankamas drėgmės lygis, augalai išdžius. Tačiau per didelė drėgmė taip pat nėra gerai. Tokioje aplinkoje lėčiau vystosi augalų šaknų sistema, derlius taip pat nėra labai džiuginantis.
Mažam šiltnamiui visiškai pakankamas įrengimas – vandens talpa. Joje visada turėsite šilto vandens augalų laistymui.
Jeigu jūsų šiltnamis nėra mažas, kad laistymo procesas neužtruktų ilgai ir kiekvienas augalas gautų tiek drėgmės, kiek jam reikia, šiltnamyje būtina įrengti tinkamą laistymo sistemą.
Augalų laistymui tiekiamas vanduo visada turi būti tik kambario temperatūros. Per šaltas vanduo kenkia augalų šaknims. Tada jos greitai pūva. Be to, svarbu, kad vanduo nelašėtų ant augalų kamienų ir lapų. Tai gali kai kuriems augalams pakenkti.
Priklausomai nuo to ar jūsų augalai augs žemėje, ar ant stelažų, išsirinkite jums tinkamiausią laistymo sistemą.
Didelio šiltnamio laistymas
Dideliems šiltnamiams labai tinka lašelinė laistymo sistema. Šiuo atveju sunaudojama mažiau vandens, be to, šį procesą nesunku automatizuoti.
Tačiau patogiausias variantas yra drėkinimas dirvožemyje. Tokiam laistymui reikės po dirva pakloti specialų vamzdį su daugybe skylučių. Būtent per jį ir bus laistoma. Šis vandens tiekimo būdas yra geras, nes vanduo patenka tiesiai prie šaknų. Gyvybiškai svarbi drėgmė patenka tiesiai ten, kur jai reikia, ir pakeliui neišgaruoja.
Kapiliarų kilimėlis šiltnamiams
Kapiliarinių kilimėlių klojimas gali pakeisti tradicinius laistymo būdus. Tačiau jis reikalauja nemažų finansinių investicijų.
Kapiliarinis kilimėlis yra tankus sintetinis veltinis. Jis lengvai sugeria vandenį. Ant tokio kilimėlio paviršiaus dedami vazonai su augalais. Drėgmė į juos patenka labai lėtai. Kapiliarinio kilimėlio paviršius padengiamas specialia akyta plėvele, kuri apsaugo veltinio sluoksnį nuo purvo ir pažeidimų.
Paklotą kapiliarinį kilimėlį sudrėkinkite vandeniu. Tai darykite tol, kol paspaudus veltinį iš jo pradės veržtis vanduo. Neleiskite, kad kilimėlio paviršiuje susidarytų balos.
Šiltnamio išplanavimas
Šiltnamiai turėtų būti išplanuojami atsižvelgiant į tai, kokie augalai bus auginami ir kokia įranga bus naudojama. Jei šiltnamyje planuojate įrengti lysves su takeliais, o ne lentynas, į erdvės sutvarkymą reikia žiūrėti labai atsakingai. Tikrai nesunku perkelti vazonus ar dėžutes nuo vienos lentynos ant kitos, tačiau lysves pakeisti tikrai būtų nelengva.
Šiltnamiai: kaip tinkamai išdėstyti augalus?
Labai svarbu teisingai išdėstyti augalus, kad jie būtų tinkamoje vietoje, galėtų kuo geriau vystytis ir augti. Visi šilumą mėgstantys augalai turėtų būti saulėtoje pusėje. Pavyzdžiui, pomidorai arba įvairios gėlės. Kita vertus, agurkus galima auginti ir vakarinėje pusėje. Svarbiausia užtikrinti jiems pakankamai drėgmės.
Takeliai šiltnamyje
Pagrindinis reikalavimas, keliamas šiltnamyje įrengtiems takams, – jie turi būti neslidūs ir pritaikyti aukštam drėgmės lygiui. Šiltnamių takams paprastai naudojamos tokios medžiagos kaip plytos, betonas, šaligatvio plytelės, trinkelės arba šiltnamio takelio korys iš plastiko. Taip pat takelių danga gali būti ir mažiau standi. Tokiu atveju tiks akmenukai arba smėlis.
Jeigu šiltnamis didesnis, galimas ir betonavimas. Tokiu būdu padarytus takus taip pat galima papildomai dekoruoti. Tam naudojami smulkūs akmenukai arba plytelių gabaliukai, kurie įspaudžiami į dangos paviršių. Taip pat takelio atskyrimus galima padengti tokiomis medžiagomis, kaip klinkerio plytos, grindinio trinkelės ar akmenukai.
Dažnai šiltnamio takelio atskyrimas gaminamas iš natūralaus medžio. Tačiau tai nėra pats geriausias variantas. Faktas tas, kad mediena bus tinkama naudoti tik kelis sezonus, nes esant didelei drėgmei mediena greitai pūva.
Šiltnamiai: kaip išsirinkti lentynas?
Jeigu lysvių ir takelių savo šiltnamyje nenorite, galite įsigyti ar patys pasidaryti lentynas arba kitaip sakant – stelažus. Toks šiltnamio vidaus erdvės sprendimo būdas labiau tinka darbui su sodinukais ar daigeliais. Lentynas galima įrengti net keliomis eilėmis, o tai labai patogu.
Tiesa, įrengiant tokias lentynas reikia atsižvelgti į visus planuojamų auginti augalų vystymosi ypatumus. Tie, kuriems labiausiai reikia šviesos, turėtų augti viršutinėse lentynose.
Pačius stelažus pagaminti nėra labai sudėtinga. Jie neturėtų būti pernelyg masyvūs ir platūs. Klasikinio stelažo plotis siekia 95 cm. Aukštis gali būti įvairus. Jį pasirinkite taip, kad jums būtų patogu dirbti su augalais. Net viršutinės lentynos turėtų būti jums laisvai pasiekiamos.
Kokios lentynos tinkamiausios?
Pirmiausia lentynos turi būti tvirtos ir stabilios, nes vazonai su sodinukais sveria tikrai nemažai.
Pigiausias variantas lentynoms, žinoma, yra mediena. Tačiau jeigu nenorite dažnai galvoti apie lentynų remontą ir keitimą, tuomet turėtumėte atsisakyti gaminių iš medžio.
Galite apsvarstyti tokį variantą kaip lentynos su rėmu, pagamintu iš aliuminio lydinio, dažyto plieno arba patvaraus plastiko. Tai bene teisingiausias pasirinkimas, nes visos minėtos medžiagos nepūva, atlaiko dideles apkrovas ir pasižymi ilgaamžiškumu. Pinigai, išleisti tokiam stelažui įsigyti, laikui bėgant atsipirks, nes jis tarnaus daug ilgiau, nei panaši konstrukcija iš medžio.
Pabaigai
Kartais šiltnamio įrengimas iš vidaus gali būti kur kas sudėtingesnis ir svarbesnis nei jo statyba. Juk tik sutvarkius šildymo, vandens tiekimo ir vėdinimo sistemas, galima sudaryti sąlygas, tinkamas daigams ir augalams augti.
Šaltiniai:
https://greenhouseemporium.com/how-to-build-a-greenhouse/
https://www.ruralsprout.com/heat-greenhouse/