Katžolė – kačių žolė – taip vadinama ne veltui, šios žolės kvapas stipriai veikia kates, apsvaigina jas panašiai kaip valerijonas. Tačiau tuo katžolės ypatybės neapsiriboja – šis prieskoninis ir vaistinis augalas veikia ir žmones, tik kitaip: katžolių arbata ramina, pasižymi daugeliu naudingų savybių, o katžolės lapeliais gardinami patiekalai. Katžolė yra ir medingas augalas, kurio žieduose gausu nektaro, tad verta ją auginti šalia bitynų. O vazonėlyje ant palangės auginama katžolė atbaidys muses, uodus, skruzdes bei ištisus metus dovanos šviežių aromatingų lapelių.
Katžolė (Nepeta) – puikus sodo augalas, žydintis didžiąją vasaros dalį. Tai notrelinių šeimos žolė, kurios daugelis rūšių daugiametės, tačiau yra ir vienmečių. Šis kvapnus augalas turi ištisinius dantytus lapus, o jo žiedai susitelkę į kekes ar šluoteles. Žiedų vainikėliai balti, raudoni, violetiniai. Kartais katžolė painiojama su melisa, nes išoriškai jos abi panašios. Katžolės paplitusios Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, o didžiausia jų įvairovė sutinkama Viduržemio jūros regione. Skirtingi šaltiniai priskaičiuoja apie 150-250 katžolių rūšių. Lietuvoje dažnai auginama paprastoji katžolė, taip pat sodinamos didžiažiedė katžolė, sibirinė katžolė bei kitos rūšys.
Paprastoji katžolė
Paprastoji katžolė (Nepeta cataria) – tai labiausiai paplitusi mūsų šalyje katžolių rūšis. Paprastoji katžolė yra daugiametis kvapnus prieskoninis, vaistinis ir dekoratyvinis augalas. Džiovinta antžeminė augalo dalis vartojama bronchito, migrenos, skrandžio ligų, depresyvios savijautos gydymui. Kai kurios paprastosios katžolės veislės kvepia citrinomis, jos vartojamos arbatai, prieskoniams ir kartais dar vadinamos citrininėmis katžolėmis.
Paprastoji katžolė užauga iki 40-100 cm aukščio, turi statų, tvirtą, šakotą stiebą, 3-8 cm ilgio ir 1-3 cm pločio lapus, varpos pavidalo žiedynus. Jos lapai ir stiebai plaukuoti. Žydi balkšvai violetiniais žiedais birželio-rugpjūčio mėnesiais, o sėklas subrandina rugpjūtį. Paprastoji katžolė savaime auga prie namų, krūmynuose, dykvietėse, ji auginama gėlynuose, daržuose.
Didžiažiedė katžolė
Didžiažiedė katžolė (Nepeta grandiflora) – dekoratyvi, daugiametė, auginama gėlynuose katžolės rūšis. Didžiažiedė katžolė užauga 50-150 cm aukščio. Jos stiebeliai stori, šakoti, briaunoti. Lapai gana stambūs, iki 8 cm ilgio. Didžiažiedė katžolė žydi stambiais violetiškai mėlynais arba alyviniais žiedais antroje vasaros pusėje.
Sibirinė katžolė
Sibirinė katžolė (Nepeta sibirica) natūraliai auga Sibire, Kinijoje, Mongolijoje, kur ją galima sutikti kalnų pievose, akmenuotuose šlaituose, upių pakrantėse. Kaip dekoratyvus augalas sibirinė katžolė auginama gėlynuose, iš jos gaunamas eterinis aliejus. Ši katžolės rūšis užauga iki 100 cm aukščio, žydi violetiniais žiedais liepos-rugsėjo mėnesiais.
Katžolių sodinimas ir dauginimas
Katžoles tinka auginti apvaduose, pakeltose lysvėse, natūralistiniuose gėlynuose ar dideliuose vazonuose, konteineriuose. Turėkite omenyje, kai tai gana stambūs augalai, kurie linkę plėstis į šalis. Parinkite katžolėms saulėtą vietą. Geriausiai jos auga derlingame, pakankamai drėgname priemolyje, tačiau jos nėra reiklios, pakenčia ir prastesnį ar sausesnį dirvožemį.
Katžolė dauginama sėklomis arba kero dalijimu. Sėklos pavasarį sėjamos į vazoną ar kitą talpą, į drėgną daiginimui skirtą kompostą, pasėliai uždengiami plėvele. Sėklos sudygsta per 25-30 dienų. Paaugę daigeliai išsodinami į atskirus 9 cm vazonėlius, o dar ūgtelėję, praėjus šalnoms persodinami į lysvę. Katžolių daigai sodinami į dirvą 30 cm atstumu vieni nuo kitų. Galima sėti katžoles ir tiesiai į dirvą. Sėklomis geriausia dauginti tik rūšines katžoles, nes veislinės gali prarasti motininio augalo veislės savybes. Katžolės kartais pasisėja ir pačios, be žmonių pagalbos.
Kitas būdas padauginti katžolę – kero dalijimas. Taip dauginant, būsite tikri, kad veislinės katžolės išlaikys savo savybes. Keras dalijamas balandį-gegužę, kai atželia nauji ūgliai. Kero dalijimui rinkitės ne jaunesnius nei trijų metų sulaukusius augalus.
Katžolių auginimas ir priežiūra
Vienoje vietoje katžolės gali augti 4-5 metus, o tinkamai prižiūrint ir ilgiau. Po žiemos katžolės atželia balandžio pabaigoje, žydėti pradeda nuo birželio antros pusės. Žydi katžolės apie 40 dienų. Nužydėjusius žiedynus nukirpkite, tai paskatins augalą sukrauti žiedus dar kartą. Tręšimas šiam augalui paprastai nėra būtinas, nebent dirva, kurioje jis auga, ypatingai skurdi. Gerai įsišaknijusios, įsitvirtinusios katžolės atsparios sausiems orams, palaistomos tik jei lietaus nėra kelias savaites.
Ruošiant sodą žiemai, nupjaukite negyvus katžolių stiebus palikdami trečdalį jų ilgio, arba galite tai padaryti prieš pradedant dygti naujiems ūgliams pavasarį. Lietuvišką žiemą katžolės perneša nepridengtos. Uždengti (pavyzdžiui, eglišakėmis) jas reikėtų tik užslinkus ekstremaliems šalčiams.
Katžolių auginimas vazone
Katžolę galite auginti ir vazonėlyje ant palangės. Taip turėsite šviežių prieskonių ir arbatos ištisus metus, o šio augalo priežiūra daug rūpesčių nesukels. Parinkite katžolei saulėtą vietą – geriausia, kad tai būtų pietinė ar rytinė palangė. Vazonėlis katžolei turėtų būti bent 20 cm skersmens bei tiek pat aukščio. Jo apačioje būtinai turi būti anga vandeniui nutekėti. Jei namuose auginate katę, vazonėlį katžolei geriau rinktis iš nedūžtančių medžiagų, venkite keramikinių. Gali atsitikti taip, kad jūsų pūkuotas augintinis skirs šiam augalui daug perteklinio dėmesio, kas grės vazono nuvertimu ant žemės.
Jei norite vešlesnės lapijos prieskoniams ir arbatai, katžolei sukrovus pumpurus, patartina juos nuraškyti. Na o jeigu nuspręsite pasidžiaugti katžolės žiedais, pašalinkite juos vos nužydėjus, kad augalas netelktų jėgų sėklų brandinimui, o nukreiptų jas į lapelius. Žiemą katžolės laistymą sumažinkite.
Katžolių auginimo problemos
Katžolė nesukels jums daug rūpesčių, nebent atvilios į jūsų sodą kaimynų kates. Būtent jos ir gali padaryti augalui didžiausią žalą jį išmindydamos ir apgrauždamos. Nuo kenkėjiškų vabzdžių šis augalas ginasi pats savo specifinio kvapo bei eterinių aliejų dėka.
Ligoms katžolė taip pat atspari. Kaip viena iš galimų ligų paminėtina miltligė, kuri gali užpulti katžoles karštą sausą vasarą. Šios ligos požymis – balta danga ant lapų. Miltligės paveiktas augalo dalis pašalinkite, apdorokite augalą specialiais fungicidais. Miltligės profilaktikai patartina katžoles mulčiuoti.
Problemų gali atsirasti netinkamai katžoles prižiūrint. Nuo didelio kiekio azoto trąšų dirvoje arba perlaisčius augalą, atsiranda grybelinių ligų. Tokių ligų požymiai – menkas katžolės žydėjimas, gelstantys lapai, ant žiedų nebetupiantys siurbti nektaro vabzdžiai. Pastebėjus šiuos pažymius, vertėtų iškasti krūmelį ir patikrinti jo šaknis. Jei jos apimtos grybelio, sunaikinkite augalą, nes paliktas jis gali užkrėsti kitus krūmelius, augančius šalia. Dirvožemį aplinkui apdorokite fungicidais ir nesodinkite naujų augalų šioje vietoje 2-3 savaites.
Kaip taisyklingai džiovinti katžoles
Džiovinimui katžolės pjaunamos žydėjimo metu, giedru oru. Džiovinama visa antžeminė jų dalis. Išskleiskite nupjautas katžoles plonu sluoksniu arba pakabinkite jų ryšulėlius viršūnėmis į apačią gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Jei naudosite džiovyklę, katžoles džiovinkite ne aukštesnėje kaip 40 oC temperatūroje.Sudžiuvusias katžoles supakuokite į popierinius maišelius arba sudėkite į sandariai uždaromus stiklinius indus, laikykite sausoje vietoje.
Katžolė arbatai, gydymui, prieskoniams
Nuo senų laikų katžolės naudojamos maistui bei gydymui. Katžolės lapais gardinamos sriubos, salotos, kepsniai, padažai, kompotai, arbatos, likeriai. Savo sudėtyje katžolė turi citrinų kvapo eterinio aliejaus. Sveikatinimuisi bei gydymui dažniausiai naudojami džiovinti katžolės lapai, sėklos, kartais ir sumaltos šaknys. Katžolių arbata (antpilas) veikia raminančiai, padeda gydyti peršalimo ligas, mažina temperatūrą, malšina raumenų spazmus, švelnina meteorizmą, reguliuoja sutrikusį menstruacijų ciklą, skatina prakaito išsiskyrimą, ją naudinga gerti sergant šlapimo sistemos ligomis. Patariama ja plauti odos ligų pažeistas vietas.
Katžolių arbata paruošiama du mažus šaukštelius džiovintų smulkintų katžolių užpylus 250 ml verdančio vandens. Leiskite arbatai nusistovėti, nukoškite ir galite gerti. Jei arbata ruošiama iš šviežių lapų, reikia pridėti jų daugiau – apie ketvirtadalį puodelio. Katžolių arbata skoniu primena mėtų, melisų arbatą. Kaip ir kiekvieną vaistinį preparatą svarbu vartoti šią arbatą saikingai, nereikėtų jos gerti daugiau nei vieną puodelį per dieną ir ilgiau nei dešimt dienų iš eilės.
Katžolė katėms (video)
Pajutusios pažeistų katžolių kvapą, katės pašėlsta. Jos ima voliotis euforijos būsenoje, laižyti šio augalo lapus, o kai kurios tampa agresyvios, šnypščia, paglosčius taikosi įkąsti. Tokia kačių būsena paprastai yra trumpalaikė – trunka apie 10 minučių, po to praeina. Katžolė veikia kates dėl joje esančios veikliosios medžiagos nepetalaktono, kuris stimuliuoja šių gyvūnų opioidų sistemas. Įdomu tai, kad šį efektą katžolė sukelia ne visoms katėms, o tik maždaug 65 proc. iš jų. Kačių reakcija į katžoles yra paveldima. Panašiai katžolė paveikia ir didžiuosius kačių giminaičius – liūtus, tigrus.
Katžolė vabzdžiams atbaidyti
Kitaip nei katės, uodai, skruzdės ir kai kurios musių rūšys, katžolių, dėl jose esančio nepetalaktono, visiškai nemėgsta. Namuose auginama katžolė gali tarnauti kaip natūralus repelentas ir atbaidyti ne tik aukščiau minėtus vabzdžius, bet ir tarakonus. Vabzdžius atbaido tik gyvos katžolės, džiovintos, deja, tokio poveikio neturi. Patrynus odą nuskintu katžolės lapu, nuo uodų taip pat neapsisaugosite. Tačiau auginama vazonėlyje ji puikiai apsaugos kambarį nuo įkyrių vabzdžių.
Naudoti šaltiniai:
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-a-catnip-plant/
https://flowers.ua/ru/articles/kotovnik-vidy-posadka-i-uhod
https://www.vle.lt/straipsnis/katzole/
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/kat%C5%BEol%C4%97
Jaskonis J. Aromatiniai augalai. Vilnius, 1989
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
