Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Nederlingos žemės augalai: kas augs ir žydės ten, kur kiti pasiduoda?

Nederlingos žemės augalai: kas augs ir žydės ten, kur kiti pasiduoda?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Smėlinga, sausa, skurdi maistingųjų medžiagų – tokia žemė daugeliui sodininkų kelia nusivylimą. Tačiau nederlingos žemės augalai yra tikra kategorija, o ne kompromisas: tai rūšys, kurios per ilgą evoliuciją prisitaikė būtent prie tokių sąlygų, ir bandymas jas auginti sodrioje, drėgnoje dirvoje dažnai duoda blogesnį rezultatą nei skurdžioje. Jos nesiveržia į maistingą humusą – joms jo tiesiog nereikia.

Ypač dažnai ši problema kyla soduose su smėlinga, kalkinga ar žvyringa dirva – o tokios vyrauja daugelyje Lietuvos regionų, ypač pajūrio ruože, Žemaitijos smėlžemiuose ir rytinių aukštumų šlaituose. Šiame straipsnyje pristatome augalus, kurie ten ne tik išgyvena, bet ir klesti.

Kaip nederlingoje dirvoje iš viso kas nors auga

Prasta dirva paprastai reiškia mažai azoto, kalio ir fosforo, silpną vandens sulaikymo gebą ir kartais ekstremalų pH – per rūgštų arba per šarminį. Augalai, kurie su tuo susidoroja, turi kelis strateginius ginklus:

Įdomūs faktai apie tai, kaip bandrenis naktį prisivilioja vabzdžius Mėlynieji bandrenio rutuliukai sode veikia kaip tikri gamtos terminatoriai. Kai naktį nukrenta temperatūra, šio augalo žiedai sugeba patys generuoti šilumą ir tampa keliais laipsniais šiltesni už aplinkos orą. Pasirodo, bandrenis taip „pasamdo“ apsaugos darbuotojus: sušalę naktiniai vabalai sulenda į šiltus žiedus pernakvoti, o dieną atsidėkodami aktyviai gina augalą nuo kenkėjų.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kaip bandrenis naktį prisivilioja vabzdžius? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą
  • Vieni iš jų – azoto fiksuotojai: jų šaknų mazgeliuose gyvenančios bakterijos iš oro gaudo azotą ir paverčia jį prieinama forma.
  • Kiti išaugina ypač gilias šaknis, kurios pasiekia drėgmę ten, kur paviršinės šaknys džiūsta.
  • Dar kiti sumažina lapų paviršių, kad mažiau garintų drėgmę, arba kaupia ją savo ląstelėse.

Tai nėra silpni ar prastos kokybės augalai – tai specializuoti išgyventojai, dažnai gražesni ir atsparesni nei jų maistingos dirvos broliai.

Mentūrinis gludas – geltonos spalvos fontanas

Mentūrinis gludas (Coreopsis verticillata) yra vienas ryškiausių ir patikimiausių daugiamečių augalų nederlingai, sausai dirvai. Jo geltoni arba oranžiniai žiedai skleidžiasi nuo birželio iki rugsėjo beveik be pertraukos, o smulkūs, siūliški lapai išgarina labai mažai drėgmės. Kuo prastesnė dirva – tuo kompaktiškesnis ir gausiau žydintis būna augalas: sodrioje dirvoje jis ima vešliai leisti lapus, o žiedų pastebimai sumažėja.

Mentūriniam gludui reikia itin minimalios priežiūros, jo beveik nereikia laistyti. Sausiausiomis vasaromis jis sulėtina augimą, bet nežūva. Reguliariai nukarpant nužydėjusius žiedus, žydėjimas trunka iki pat pirmųjų šalnų. Tai vienas geriausių apvadų augalų sausoms, saulėtoms vietoms.

Mentūrinis gludas – geltonos spalvos fontanas

Žydrasis bandrenis – architektūrinis akcentas

Žydrasis bandrenis (Echinops ritro) yra augalas, kurio sode neįmanoma nepastebėti: jo tamsiai mėlyni, rutuliški žiedynai ant sidabriškų stiebų iškyla kaip apgalvoti skulptūros elementai. Ji mėgsta skurdžią, sausą, net akmeningą dirvą ir kaitrią saulę. Sodrioje dirvoje šis augalas sugniuždo pats save – priaugina per daug lapų, o žiedų suformuoja per mažai.

Rekomenduojamas video

Bandreniai pritraukia bičių ir drugelių daugiau nei beveik bet kuris kitas vasaros augalas – jų žiedai pilni nektaro. Peržydėję žiedynai puikiai išlaiko formą ir papuošia sodą net žiemą. Tai didelio efekto, minimalios priežiūros augalas atviriems plotams su prasta dirva.

Žydrasis bandrenis – architektūrinis akcentas

Paprastoji kraujažolė – nenuilstanti daugiametė

Kraujažolė (Achillea millefolium) auga visur: prie kelio, sausame šlaite, smėlingoje pievoje. Sodyboje ji yra beveik ideali – plačios, plokščios žiedų skydų grupės liepą ir rugpjūtį, labai dekoratyvūs plunksniški lapai ir visiškas atsparumas sausrai. Veislių pasirinkimas didžiulis: balta, geltona, raudona, rožinė, abrikosų spalvos – kiekvienam skoniui.

Paprastoji kraujažolė, augdama prastesnėje dirvoje, išlieka kompaktiškesnė ir mažiau linkusi išgulti. Sodinant sodrioje dirvoje, ji greitai išplinta ir ima gulti nuo savo svorio. Tai dar vienas pavyzdys, kai prasta dirva tampa privalumu, o ne trūkumu. Kraujažolė taip pat yra vertingas vaistinis augalas, pritraukiantis naudingus vabzdžius.

Paprastoji kraujažolė – nenuilstanti daugiametė

Dirvinis čiobrelis – aromatingas žemės kilimas

Ten, kur reikia uždengti sausą, smėlingą, saulės įkaitintą plotą – dirvinis čiobrelis (Thymus serpyllum) yra geriausias pasirinkimas. Jis auga kilimais, yra vos keliolikos centimetrų aukščio, o liepos mėnesį nusidažo rausvai violetiniais žiedeliais, po kuriais tiesiog dingsta žaluma. Žiemą jis išlieka pusiau žalias ir labai prisideda prie dirvos apsaugos nuo erozijos.

Čiobrelį tinka sodinti tarp akmenų, ant saulėtų laiptelių, sausų šlaitų kraštuose. Jis yra labai aromatingas, pritraukia bites ir yra visiškai valgomas – galite nukirpti šakelę ir naudoti virtuvėje. Prasta, smėlinga, kalkinga dirva – jo idealios sąlygos.

Dirvinis čiobrelis – aromatingas žemės kilimas

Paprastasis melėsas – levandų efektas be papildomų rūpesčių

Melėsas (Perovskia atriplicifolia) vizualiai primena levandas – melsvi, smailūs žiedynai rugpjūčio mėnesį puošia sidabriškus stiebus – tačiau jis yra kur kas atsparesnis ir lengviau auginamas Lietuvos klimato sąlygomis. Melėsas mėgsta prastą, gerai drenuotą, netgi sausą dirvą ir visišką saulėkaitą. Sunkioje, drėgnoje dirvoje jo stiebai žiemą tiesiog supūva.

Šis augalas užauga gana aukštas – iki metro ir daugiau, todėl tinka gėlynų fonui arba kaip savarankiškas akcentas atvirose, vėjuotose vietose. Žiemą stiebai išlieka dekoratyvūs ir suteikia sodui struktūrą. Pavasarį juos nukirpkite žemai – ir augalas vėl atžels nuo pagrindo. Labai mėgstamas bičių.

Paprastasis melėsas – levandų efektas be papildomų rūpesčių

Muilinė guboja – lengvumas iš prigimties

Muilinė guboja (Gypsophila paniculata) – tai tas baltas debesėlis, kurį floristai dažnai deda į gėlių puokštes. Sode ji auga būtent ten, kur sufleruoja jos ekologija: smėlingoje, kalkingoje, prastoje dirvoje. Šarminis ar neutralus pH – jos mėgstama aplinka, o rūgšti dirva jai visiškai netinka.

Vasaros viduryje guboja išleidžia tokią gausybę smulkučių baltų žiedelių, kad lapų ir stiebų beveik nesimato. Tai efektingas fono augalas, puikiai derantis prie ryškesnių daugiamečių gėlių. Ji nepakenčia drėgnos, sunkios dirvos – ten paprastai žūva per žiemą. Smėlis ir saulė yra viskas, ko jai reikia.

Muilinė guboja – lengvumas iš prigimties

Paprastasis raugerškis – spygliuotas, bet naudingas

Raugerškis (Berberis) yra krūmas, kuris puikiai auga ten, kur dauguma kitų krūmų neprigyja: prastoje, sausoje, net akmeningoje dirvoje. Jis toleruoja tiek rūgštų, tiek šarminį pH, mėgsta saulę, bet gali augti ir pusiau pavėsyje. Pavasarį žydi geltonais žiedeliais, rudenį jo lapai įsidega ryškiais oranžiniais bei raudonais tonais, o raudonos uogos puošia krūmą visą žiemą.

Raugerškis yra puikus augalas gyvatvorėms – jo spygliai apsaugo nuo nepageidaujamų svečių geriau nei bet kokia tvora. Uogos yra valgomos, naudojamos tradicinėje virtuvėje bei liaudies medicinoje. Veislių pasirinkimas didžiulis – nuo žalialapių iki tamsiai purpurinių.

Paprastasis raugerškis – spygliuotas, bet naudingas

Paprastoji avietė – auga bet kur, duoda daug

Su avietėmis (Rubus idaeus) susiję bene labiausiai nepagrįsti sodininkų įsitikinimai: daugelis mano, kad joms būtinai reikia specialios, itin rūpestingai paruoštos ir trąšios dirvos. Iš tikrųjų avietės puikiausiai auga ir nederlinguose dirvožemiuose – gamtoje jos aktyviai kolonizuoja miško kirtavietes, šlaitų pakraščius ir apleistus plotus, kur dirva toli gražu nėra riebi.

Prastoje dirvoje avietės auga kiek lėčiau, o uogos būna šiek tiek mažesnės, tačiau jos dažnai būna sultingesnės ir aromatingesnės nei užaugintos pertręštoje žemėje. Minimalus komposto ar lapų mulčio kiekis pavasarį aplink krūmus – visiškai pakankama priežiūra. Šiaurinių ar rytinių šlaitų vietos, kuriose sunkiau auginti kitus vaismedžius, avietėms dažnai tinka kuo puikiausiai.

Paprastoji avietė – auga bet kur, duoda daug

Nederlingos žemės augalai: palyginimas lentelėje

Nederlingos žemės augalai: palyginimas lentelėje

Ar verta gerinti dirvą, ar geriau rinktis tinkamus augalus

Dirvos gerinimas – prasminga investicija, jei planuojate įrengti tradicinį daržą ar sodinti reiklų gėlyną. Tačiau dideliems plotams, šlaitams, sklypo pakraščiams ar vietoms prie kelių dirvožemio keitimas yra brangus, daug darbo reikalaujantis ir dažniausiai tik trumpalaikis sprendimas: be nuolatinio papildymo per kelis sezonus dirva vėl grįžta į pradinę būseną.

Alternatyva – nederlingos žemės augalai, kurie patys idealiai prisitaikė prie tokių sąlygų. Šis principas – „tinkamas augalas tinkamoje vietoje“ – taupo laiką, pinigus ir jėgas labiau nei bet koks kitas sodo patarimas. Prastoje dirvoje gerai augantys augalai ne tik išgyvena – jie natūraliai pagerina dirvos struktūrą laikui bėgant: lapų paklotė, žūstančios smulkiosios šaknys ir pritraukiami dirvožemio organizmai palaipsniui didina humuso sluoksnį bei biologinį aktyvumą. Dirva gerės savaime – jums nieko nedarant.

Sodo kūrimas prastoje dirvoje neturi tapti varginančia ir nuolatine kova su gamta. Parinkus tinkamus, skurdžią žemę mėgstančius augalus, net ir sausiausias smėlynas gali virsti savitu, gyvybingu ir minimalios priežiūros reikalaujančiu kampeliu.

Šaltiniai:

  1. https://www.marthastewart.com/best-plants-for-poor-soil-11921882
  2. https://www.thespruce.com/plants-for-poor-soil-11687073
  3. https://permies.com/t/284787/Poor-Soil-Plants-grow
  4. https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/bulletproof-annual-plants-for-poor-soil-and-barren-ground

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *