Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Pelynas sode: kaip šis kartus augalas gali tapti natūraliu repelentu? Ir kur jo tikrai nesodinti?

Pelynas sode: kaip šis kartus augalas gali tapti natūraliu repelentu? Ir kur jo tikrai nesodinti?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Sode retai rasite augalą, apie kurį nuomonės būtų tokios skirtingos kaip apie pelyną. Vieni sodininkai jį augina kaip vertingą prieskoninę bei vaistinę žolę, kiti atsargiai laiko atokiame kampe, o treti apskritai vengia, nes yra girdėję apie jo „agresyvų“ charakterį. Tiesa yra kažkur per vidurį – pelynas sode iš tiesų gali tapti naudingu partneriu, tačiau tik tuo atveju, jei žinote, kur jį sodinti galima, o kur – griežtai draudžiama.

Kas iš tikrųjų yra pelynas

Pelynas, biologų ir botanikų vadinamas karčiuoju kiečiu (Artemisia absinthium), yra astrinių šeimai priklausantis sidabriškai pilkos spalvos vešlus puskrūmis, užaugantis iki 60–120 cm aukščio ir 45–60 cm pločio. Jo stiebas stačias, briaunotas, šakotas viršūnėje, o lapai padengti šilkiniais baltais plaukeliais, dėl kurių visas augalas atrodo tarsi padengtas šerkšnu. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais smulkiais, šviesiai geltonais rutuliškais žiedynais.

Šis augalas Lietuvoje yra natūralus vietinės floros atstovas – jis dažnas sausuose šlaituose, dykvietėse, pakelėse ir panamėse. Pelyno lapuose ir žolėje gausu eterinio aliejaus (kuriame yra tujono), karčiųjų medžiagų, flavonoidų, raugų bei askorbo rūgšties. Būtent šis intensyvus cheminis „kokteilis“ ir paaiškina, kodėl pelynas veikia tiek kaip stipri vaistažolė, tiek kaip natūralus apsauginis repelentas.

Įdomūs faktai apie neįtikėtiną pelyno kartumą, kurio neįmanoma panaikinti Įdomu, kad pelyno kartumas – vienas stipriausių augalų pasaulyje matuojant: jis laikomas karčiausiu augalu pasaulyje, o jo kartumas juntamas net atskiedus 10 000 kartų. Tai reiškia, kad viena pelyno lapo dalelė, ištirpinta dešimtyje tūkstančių dalių vandens, vis tiek liktų aiškiai juntama liežuviui – toks kartumo intensyvumas gamtoje pasitaiko retai.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie neįtikėtiną pelyno kartumą, kurio neįmanoma panaikinti? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą
Kas iš tikrųjų yra pelynas

Kodėl pelynas sode veikia kaip repelentas

Pelyno galia atbaidyti kenkėjus kyla ne iš magijos, o iš paprastos chemijos. Stiprus, kartus kvapas, kurį skleidžia lapuose esantis eterinis aliejus, daugeliui vabzdžių yra tiesiog nepatrauklus arba dezorientuojantis.

Panašiu principu veikia ir kiti aromatiniai sodo augalai – tokie kaip serenčiai, bazilikas, mėta ir česnakas išskiria lakiuosius organinius junginius, kurie atbaido įprastus sodo kenkėjus, o pelynas šioje kompanijoje laikomas vienu stipriausių, nes jo kvapo intensyvumas gerokai viršija daugelio kitų prieskoninių žolių.

Praktikoje tai reiškia kelis pritaikymo būdus:

  • Sausas barjeras: kelios pelyno šakelės, padėtos ar pakabintos sandėliuke, spintoje ar rūsio pakraštyje, veiksmingai atbaido kandis, skruzdes, blakes ir peles.
  • Augalinis nuovirų purškalas: iš pelyno žolės pasigamintu nuoviru purškiami augalai, kenčiantys nuo amarų, vikšrų ar kitų minkštakūnių kenkėjų. Nors realiam poveikiui pasiekti būtinas reguliarus naudojimas, tai puiki ekologiška alternatyva chemikalams.

Kur pelyno sodinti TIKRAI negalima?

Šiame klausime ir slypi svarbiausia pelyno paslaptis. Šis augalas pasižymi itin stipriomis alelopatinėmis savybėmis – tai reiškia, kad per šaknis ir nukritusius lapus jis išskiria organines medžiagas (ypač absintiną), kurios slopina aplinkinių augalų augimą.

Rekomenduojamas video

Dėl šios priežasties pelynas sode yra blogas kaimynas beveik visoms daržovėms ir gėlėms:

  • Pelyną būtina sodinti ne arčiau kaip 45–60 cm atstumu nuo kitų kultūrinių augalų.
  • Ne vieta darže: jo negalima sodinti tarp daržovių lysvių, šiltnamyje ar tankiame mišriame gėlyne – pelynas tiesiog užgoš ir nuslopins kaimynus (ypač jautrūs jam yra pomidorai, šalavijai, pankoliai ir pupelės).

Verta žinoti ir tai, kad pelynas gali kelti problemų ne tik chemija, bet ir savo augimo būdu. Jis gali tapti agresyvus, nes plinta šakniastiebiais ir savaimine pasisėja, todėl išstumia kitus augalus ir mažina biologinę įvairovę bei ardo sodo pusiausvyrą. Todėl, jei norite jį auginti, verta rinktis atskirą, ribotą vietą – pavyzdžiui, atskirą lysvę su fiziniu barjeru žemėje arba didelį vazoną, iš kurio jo šaknys negalės išplisti į likusią sodo dalį. Naudojant barjerus ar sodinant pelynus ribotose teritorijose galima apriboti jo plitimą, o reguliarus genėjimas padeda sumažinti augalo dydį ir užkirsti kelią pernelyg dideliam išplitimui.

Kur pelyno sodinti TIKRAI negalima?

Kur pelyną sodinti verta

Nepaisant griežtų apribojimų, pelynui vis dėlto atsiranda gera vieta sode – tiesiog ji turi būti apgalvota. Idealiausia vieta yra sodo pakraštys, atskira vaistažolių lysvelė arba takelio pakraštys, kur jis nekonkuruoja su jokiais jautriais augalais. Tokioje vietoje pelynas gali atlikti dvigubą funkciją – būti tiek dekoratyviu, sidabriškos spalvos akcentu, tiek kvapo barjeru, atgrasančiu kenkėjus nuo artimesnės sodo dalies.

Sodinant svarbu atsiminti ir tai, kad pelynas nėra reiklus augalas. Pelynas yra skurdžių dirvožemių šeimininkas, todėl jo papildomai tręšti nereikia, o laistyti reikia tik ilgesnio sausros laikotarpio metu, nes per didelė drėgmė sukelia šaknų puvimą. Tai reiškia, kad kartą tinkamai įsikūręs, pelynas praktiškai nereikalauja priežiūros – belieka stebėti, kad jis neišplistų už numatytos ribos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar pelynas sode pakenks daržovėms, jei tarp jų bus išpiltas takelis?

Paprastas takelis ne visada apsaugo, nes pelyno šaknys ir išskiriamos alelopatinės medžiagos gali plisti giliau po žeme. Saugiausia išlaikyti bent pusės metro atstumą ir įkasti fizinį barjerą (pvz., plastiko juostą) arba auginti pelyną vazone.

Kuriems augalams pelynas kenkia labiausiai?

Pelynas slopina daugelio augalų dygimą ir vystymąsi, tačiau ypač blogai šalia jo jaučiasi pomidorai, bulvės, kiti astrinių šeimos augalai bei smulkios daržovės.

Ar galima pelyną auginti vazone lauke?

Taip, tai pati saugiausia ir praktiškiausia strategija! Vazone užaugintas pelynas nekenkia dirvožemiui, nesiplečia šaknimis, o jo šakeles ar patį vazoną galite lengvai perkelti arčiau tų vietų, kur pastebėjote skruzdes ar kitus kenkėjus.

Kaip naudoti pelyną kaip natūralų repelentą?

Iš šviežios pelyno žolės galima virti nuovirus arba daryti ištraukas vandenyje. Nukoštu skysčiu purškiami kenkėjų užpulti augalai. Sudžiovintus šakelių ryšulėlius rekomenduojama kabinti rūsiuose, spintose ar sodo nameliuose – jie baido kandis bei graužikus.

Ar pelynas yra nuodingas augalas?

Taip, pelynas yra vaistinis, bet kartu ir nuodingas augalas dėl jame esančio tujono. Dideli jo kiekiai pavojingi, todėl vidaus vartojimui jį reikia naudoti itin atsargiai, o sode nereikėtų sodinti ten, kur jo paragauti galėtų maži vaikai ar naminiai gyvūnai.

Pelynas sode

Šaltiniai:

  1. https://www.vastharvestpermaculture.com.au/post/wormwood-a-versatile-herb-for-your-permaculture-garden
  2. https://www.gardeningknowhow.com/edible/herbs/wormwood/wormwood-companion-plants.htm
  3. https://www.urbanrevolution.com.au/blogs/articles/plant-spotlight-wormwood
  4. https://www.botanical-online.com/en/medicinal-plants/wormwood-contraindications

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *