Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Vynvytis – itin sparčiai augantis vijoklis, per vieną vasarą apraizgantis visą sieną

Vynvytis – itin sparčiai augantis vijoklis, per vieną vasarą apraizgantis visą sieną
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Vynvytis – tai vienas populiariausių ir sparčiausiai augančių vijoklinių augalų, plačiai naudojamas vertikaliam sienų, tvorų ir pavėsinių apželdinimui. Šis augalas žavi ne tik vešlia, tankia lapija per visą šiltąjį sezoną, bet ir įspūdinga rudens spalvų kaita, kai lapai iš sodriai žalios spalvos pavirsta liepsnojančia raudona ar oranžine. Nenuostabu, kad vynvytis jau seniai tapo klasika tarp augalų, pasirenkamų greitai ir efektyviai žaliajai uždangai sukurti.

Vynvytis – atspari ir universali gentis

Vynvytis (Parthenocissus) priklauso vynmedinių (Vitaceae) šeimai. Tai daugiametis sumedėjęs vijoklis, kurio lapai gali būti pirštuoti (sudėtiniai) arba paprasti, skiautėti – forma priklauso nuo konkrečios rūšies. Vėlyvą pavasarį augalas sukrauna žalsvus, nedidelius žiedus, susitelkusius į kekes. Jie nėra ypač dekoratyvūs, tačiau vėliau iš jų subręsta tamsiai mėlynos uogos su melsva apnaša. Jas mielai lesa paukščiai, taip padėdami augalui plisti.

Svarbu: žmogui vynvyčio uogos yra ne tik nevalgomos, tačiau ir nuodingos. Todėl saugokite, kad jų neparagautų vaikai ar jūsų augintiniai.

Įdomūs faktai apie tai, kas bendro tarp vynvyčio ir vorų Ant sienos lipantis triskiautis vynvytis naudoja tą pačią technologiją kaip ir vorai. Jo lipnių diskelių išskiriami klijai yra viena stipriausių natūralių medžiagų gamtoje. Šie augaliniai klijai gaminami iš nanodalelių, kurios akimirksniu įsigeria į mikroskopines plytų ar betono poras. Vos vienas diskelis gali išlaikyti svorį, šimtą kartų didesnį už patį augalo ūglį.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kas bendro tarp vynvyčio ir vorų? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Lietuvos apželdinime dažniausiai minimos trys rūšys:

Triskiautis vynvytis (Parthenocissus tricuspidata): itin dekoratyvus, jo blizgūs, triskiaučiai lapai tankiai, tarsi čerpės, priglunda prie sienos paviršiaus.

Vynvytis – atspari ir universali gentis
Triskiautis vynvytis

Žvilgantysis vynvytis (Parthenocissus inserta): labai atsparus, greitai augantis vijoklis, puikiai tinkantis tinklinėms tvoroms dengti.

Vynvytis – atspari ir universali gentis
Žvilgantysis vynvytis

Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia): Ši rūšis Lietuvoje yra sulaukėjusi ir oficialiai pripažinta kaip svetimžemė rūšis.

Rekomenduojamas video

Vynvytis – atspari ir universali gentis
Penkialapis vynvytis

Kaip vynvytis kabinasi prie atramos?

Vienas įdomiausių šio augalo bruožų – jo lipimo mechanizmas. Skirtingai nuo daugelio vijoklių, kuriems reikia specialių vielų, tinklelių ar virvių, dalis vynvyčio rūšių (ypač triskiautis) turi modifikuotus ūsus su lipniais diskeliais (sąsagėlėmis) ūglių galuose. Šie diskeliai išskiria natūralius klijus, leidžiančius augalui tvirtai prisitvirtinti tiesiai prie lygaus, vertikalaus paviršiaus – mūro, betono, plytų ar medžio. Dėl to jis gali savarankiškai kilti net visiškai lygia namo siena.

Kitos rūšys, pavyzdžiui, žvilgantysis vynvytis, tokių lipnių diskelių neturi – jie kabinasi tik paprastais besisukančiais ūsais, todėl jiems būtina fizinė atrama: tinklas, pergolė ar tvoros segmentai.

Vynvyčio sodinimas ir dauginimas

Vynvytį geriausia sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kai dirva yra pakankamai drėgna ir šilta. Augalas visiškai neišrankus dirvožemiui – jis puikiai auga tiek derlingoje, tiek skurdesnėje žemėje, svarbiausia, kad ji būtų pralaidi ir gerai drenuota.

Sodinimo vieta gali būti tiek saulėta, tiek visiškame pavėsyje. Skirtingai nuo žydinčių vijoklių, vynvyčiui šviesos trūkumas netrukdo auginti vešlios lapijos, todėl jis dažnai pasirenkamas šiaurinėms pastatų pusėms apželdinti. Vis dėlto atminkite: intensyviausiomis, kraujo raudonumo spalvomis rudenį nusidažo tie vynvyčiai, kurie gauna bent kelias valandas tiesioginės saulės šviesos.

Pasodintą jauną augalą pirmaisiais metais būtina reguliariai laistyti. Vėliau jo šaknų sistema pasiekia giliuosius dirvos sluoksnius, augalas tampa itin atsparus sausrai ir papildomo laistymo praktiškai nebereikalauja.

Dauginti vynvyčio rūšis paprasčiausia vasaros auginiais (pusiau sumedėjusiais ūgliais) arba atlankomis, pavasarį tiesiog prispaudžiant šakelę prie žemės – ji labai greitai išleidžia naujas šaknis.

Vynvyčio sodinimas ir dauginimas

Auginimas ir priežiūra: genėjimo menas

Vynvytis vertinamas dėl savo nereiklumo, tačiau didžiausias jo privalumas – augimo greitis – kartu yra ir didžiausias iššūkis. Per vieną sezoną šis vijoklis gali užsiauginti kelis metrus ilgesnius ūglius. Be reguliaraus valdymo jis greitai užkimš lietaus nuotėkio vamzdžius, palys po stogo danga (ir gali ją netgi pakelti), užtemdys langus ar persisvers į kaimynų sklypą.

Vynvyčio genėjimas yra privalomas. Pagrindinis genėjimas atliekamas vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo sulčių tekėjimas ir pumpurų sprogimas. Tuo metu drąsiai šalinamos visos pasenusios, sudžiūvusios ir į nepageidaujamas puses nukrypusios šakos. Vasarą atliekamas tik kosmetinis genėjimas – nukerpami ūgliai, bandantys užlipti ant langų rėmų ar stogo.

Vynvyčio ligos ir kenkėjai

Vynvytis pasižymi puikiu imunitetu, todėl rimtos problemos jį puola retai. Vis dėlto drėgnomis ir vėsiomis vasaromis, ypač jei augalas pasodintas visiškame pavėsyje, kur prasta oro cirkuliacija, lapus gali pažeisti miltligė (atsiranda baltos, miltuotos dėmės). Pastebėjus pirmuosius požymius, augalą reikėtų nupurkšti fungicidais arba profilaktiškai praretinti jo lają, kad vidiniai ūgliai greičiau išdžiūtų po lietaus. Retkarčiais ant jaunų ūglių viršūnių pasirodo amarai, tačiau su jais lengvai susitvarko natūralūs sodo sanitarai (boružės) arba sisteminiai insekticidai.

Vynvytis apželdinime ir sodo dizaine

Vynvytis – vienas universaliausių augalų greitam vertikaliam apželdinimui. Jis puikiai tinka dengti didelius, neestetiškus sienų plotus, ūkinius pastatus, garažus ar senas, aptrupėjusias tvoras, kurias norima paslėpti po žalia danga. Taip pat jis dažnai naudojamas pergolėms ir pavėsinėms, kuriose per trumpą laiką sukuria tankų, vėsų pavėsį.

Populiariausi vynvyčio panaudojimo būdai apželdinime:

  • namo sienų, ypač šiaurinės pusės, kur kiti augalai prastai auga dėl pavėsio, apželdinimas;
  • senų, neestetiškų tvorų ar ūkinių pastatų maskavimas;
  • pergolių ir pavėsinių dengimas tankia, vėsą teikiančia lapija;
  • rudeninio akcento kūrimas soduose, kai ryškiai raudona lapija tampa svarbiausiu sezono spalviniu akcentu.

Vynvytis – tai augalas, sujungiantis praktiškumą ir dekoratyvumą: jis reikalauja minimalios priežiūros, greitai atlieka savo funkciją ir kiekvieną rudenį atsidėkoja spalvingu reginiu, kurio nereikia laukti metų metus – pakanka vos kelių sezonų, kad jaunas vynvytis apraizgytų visą sieną ir taptų svarbiausiu sodo akcentu.

Vynvytis apželdinime ir sodo dizaine

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar tiesa, kad ant sienos lipantis vynvytis gadina namo mūrą ir skatina drėgmės kaupimąsi?

Tai gajus mitas. Sveikam, kokybiškai ištinkuotam ar sumūrytam fasadui vynvytis jokios žalos nedaro. Priešingai – tankūs, čerpių principu išsidėstę jo lapai veikia kaip natūralus skydas nuo lietaus, todėl siena po jais išlieka sausa. Be to, augalas sugeria drėgmę iš pamatų zonos. Žala gali atsirasti tik tuo atveju, jei siena jau turi gilių plyšių ar sutrūkinėjusio tinko – tuomet augalo ūgliai gali įsiterpti į pažeidimus ir mechaniškai juos plėsti. Taip pat vynvyčiui nerekomenduojama plisti ant medinių apdailos lentelių, nes po jomis gali sutrikti natūralus medienos vėdinimas.

Noriu panaikinti vynvytį nuo namo sienos. Kaip saugiai nuvalyti prilipusius diskelius?

Jei tiesiog nuplėšite suaugusį triskiautį vynvytį nuo sienos, jo lipnūs diskeliai (sąsagėlės) liks tvirtai prilipę prie tinklo ar plytų ir atrodys neestetiškai. Norint juos pašalinti nepažeidžiant fasado, pirmiausia nukirpkite augalo kamieną prie pat žemės ir palaukite kelias savaites, kol visi ūgliai ant sienos visiškai sudžius ir žus. Tuomet juos nuplėšti bus kur kas lengviau. Likusius klijų diskelius geriausia nudeginti statybiniu fenu arba dujiniu degikliu, o suanglėjusias liekanas nuvalyti standžiu vieliniu šepečiu ir nuplauti aukšto slėgio srove.

Kodėl mano kaimyno vynvytis rudenį ryškiai raudonas, o mano išlieka geltonai rudas ir greitai nukrenta?

Rudens spalvų intensyvumą lemia du pagrindiniai veiksniai: rūšis ir saulės šviesa. Labiausiai „liepsnoja“ triskiautis vynvytis (Parthenocissus tricuspidata). Antra, tam, kad lapuose esantis chlorofilas sėkmingai skaidytųsi ir užleistų vietą raudoniesiems pigmentams (antocianinams), augalui būtina tiesioginė saulėkaita ir vėsios (bet ne minusinės) rudenio naktys. Jei jūsų vynvytis auga visiškame šiauriniame pavėsyje, jis nespėja sukaupti reikiamo cukraus kiekio lapuose, todėl rudens spalvos bus gerokai blankesnės – lapai tiesiog pagels ar paruduos.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šaltiniai:

  1. https://www.burncoose.co.uk/site/content.cfm
  2. https://www.rhs.org.uk/plants/horticulture-hub/national-plant-collections/parthenocissus
  3. https://www.thespruce.com/taxonomy-of-virginia-creeper-2132897
  4. https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-parthenocissus
  5. https://www.consultaplantas.com/index.php/en/plants-from-m-to-r/3237-parthenocissus-henryana
  6. https://www.vle.lt/straipsnis/vynvytis/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva ir © Pixabay.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *