Perpjovus įprastą obuolį, po raudona ar žalia odele beveik visada slypi balkšvas arba gelsvas minkštimas. Tačiau pastaraisiais metais selekcininkų dėka soduose atsiranda vis daugiau obelų, kurių vaisiaus minkštimas yra sodriai raudonas – kartais vos pastebimai, o kartais beveik ištisai, tarsi vaisius būtų nudažytas iš vidaus. Už šią neįprastą spalvą atsakingi antocianinai – tie patys pigmentai, kurie suteikia spalvą mėlynėms, juodiesiems serbentams ar raudonajam vynuogių vynui.
Raudonmėsės obelys domina ne tik dėl egzotiškos išvaizdos, bet ir dėl to, kad antocianinų kiekis jose gerokai viršija įprastų veislių rodiklius – todėl toks obuolys tampa ne tik vizualiu, bet ir funkciniu maistiniu akcentu sode.
Kas yra antocianinai ir iš kur kilo raudonmėsiai obuoliai?
Antocianinai priklauso flavonoidų grupei ir yra atsakingi už raudoną, violetinę ar mėlyną daugelio vaisių, uogų bei žiedų spalvą. Įprastose obelyse antocianinai kaupiasi tik odelėje, todėl minkštimas lieka šviesus.
Tačiau kai kurios laukinės obelų rūšys, ypač Vidurinėje Azijoje aptinkama Niedzwiecki obelis (Malus niedzwetzkyana), sugeba kaupti šį pigmentą ir pačiame vaisiaus minkštime, o kartais net lapuose, žievėje bei žieduose.
XX amžiuje selekcininkai pradėjo šią laukinę rūšį kryžminti su įprastomis sodo obelimis, siekdami apjungti raudoną minkštimą su geru obuolio skoniu ir dydžiu. Šio darbo rezultatas – tokios veislės kaip vokiškoji ‘Weirouge’ (kuri tapo vienu iš pagrindinių hibridų šaltinių), iš kurios vėliau išvestos populiarios ‘Baya Marisa’ bei visa šveicariška ‘Redlove’ serijos veislių grupė.
Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad raudonmėsių obuolių minkštime antocianinų gali būti dešimtis kartų daugiau nei įprastų veislių minkštime – tai ir paaiškina, kodėl šios obelys sulaukia tiek daug dėmesio iš sodininkų bei mitybos specialistų.
Kuo antocianinai naudingi organizmui?
Antocianinai yra stiprūs antioksidantai, padedantys organizmui neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, kurios ilgainiui gali pažeisti ląsteles ir skatinti uždegiminius procesus. Būtent dėl šios priežasties uogos ir vaisiai, turintys daug antocianinų, dažnai minimi kaip itin vertingi mitybos elementai. Raudonmėsiuose obuoliuose ši medžiaga susikaupia visame minkštime, todėl suvalgius tokį obuolį organizmas gauna kur kas didesnę antioksidantų dozę nei iš įprastos veislės.
Rekomenduojamas video
Įdomu tai, kad antocianinai atlieka ir praktinę funkciją pjaustant vaisių: dėl didelio antioksidantų kiekio raudonmėsių obuolių minkštimas ruduoja (oksiduojasi) kur kas lėčiau nei baltas įprastų veislių minkštimas, todėl supjaustytas obuolys ilgiau išlieka patrauklios išvaizdos.
Populiariausios raudonmėsės obelų veislės
Nors dauguma raudonmėsių obelų veislių buvo išvestos Šveicarijoje ar Vokietijoje, kur klimatas panašus į Lietuvos, ne visos jos vienodai gerai prisitaiko prie mūsų žiemų.
‘Redlove’ serija (‘Redlove Era’, ‘Redlove Circe’, ‘Redlove Odysso’): Šveicarijoje sukurtos veislės selekcionuotos Alpių papėdžių klimatui, todėl yra pakankamai atsparios šalčiui ir tinka Lietuvos regionams. Papildomas privalumas – dauguma šios serijos veislių yra atsparios obelų rauplėms, kurios mūsų drėgnu klimatu yra viena dažniausių ligų.
‘Weirouge’ / ‘Red Moon’: viena senesnių ir geriausiai ištirtų raudonmėsių obelų. Pasižymi geru atsparumu šalčiui ir gali būti sėkmingai auginama Lietuvos sąlygomis, ypač nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje.
‘Baya Marisa’: kilusi iš ‘Weirouge’ ir kitų veislių kryžminimo. Ji papildomai vertinama dėl saldesnio, daug geriau subalansuoto skonio nei ankstyvesnės raudonmėsių obuolių kartos, kurios dažnai buvo kritikuojamos dėl pernelyg didelio rūgštumo.
Renkantis veislę savo sodui, verta atkreipti dėmesį būtent į šiuos, šaltesniam klimatui pritaikytus hibridus, o ne į pietietiškesnes selekcijas, kurios Lietuvos žiemomis gali reguliariai nušalti.
Auginimo ypatumai
Raudonmėsėms obelims taikomos tos pačios bendrosios obelų auginimo taisyklės, tačiau yra keletas svarbių niuansų:
- Saulės šviesa: kadangi antocianinų sintezė tiesiogiai priklauso nuo šviesos intensyvumo, šioms veislėms reikia kuo saulėtesnės sodo vietos. Pavėsyje augantis medis ne tik prasčiau derės, bet ir vaisių minkštimo spalva bus blyškesnė.
- Apdulkinimas: dauguma raudonmėsių veislių, įskaitant visą ‘Redlove’ grupę, yra savidulkės tik iš dalies arba visiškai kryžmadulkės. Šalia būtina turėti kitą tuo pačiu metu žydinčią obelų veislę (tinka ir daugelis tradicinių veislių ar dekoratyvinės obelys).
- Dirvožemis: dirvai šios obelys nėra išrankios, tačiau nemėgsta sunkios, užmirkusios žemės. Geriausiai tinka vidutinio sunkumo, gerai drenuota dirva.
- Priežiūra: rauplėms atsparios veislės reikalauja mažiau purškimų, tačiau reguliari sanitarinė priežiūra – nukritusių lapų sutvarkymas rudenį ir lajos retinimas, kad vidinė medžio dalis gerai vėdintųsi – išlieka svarbi prevencinė priemonė.
Raudonmėsių obuolių panaudojimas virtuvėje
Kadangi supjaustytas raudonmėsis obuolys neruduoja taip greitai kaip įprastas, ši savybė daro jį itin patrauklų vaisių salotoms, dekoratyviems desertams ar užkandžių lėkštėms.
Ryški, natūrali raudona spalva plačiai išnaudojama gaminant sultis ar sidrą – raudonmėsiai obuoliai leidžia gauti gilią, natūraliai rausvą gėrimo spalvą be jokių dirbtinių dažiklių.
Skonio požiūriu senesnės raudonmėsės veislės dažnai buvo rūgštesnės ir tiko labiau perdirbimui, tačiau naujausios, tokios kaip ‘Baya Marisa’ ar ‘Redlove’ serijos veislės, suderina įspūdingą spalvą su maloniu, desertiniu skoniu, todėl puikiai tinka valgyti ir tiesiog nuskintus nuo šakos.
Raudonmėsės obelys – puikus pavyzdys, kaip selekcija gali paversti įdomią laukinės gamtos ypatybę praktišku ir naudingu sodo augalu. Rinkdamiesi šiuolaikines, šaltesniam klimatui pritaikytas veisles, tokias kaip ‘Redlove’ serija ar ‘Baya Marisa’, Lietuvos sodininkai gali ne tik suteikti savo sodui išskirtinumo, bet ir užsiauginti vaisių, kurių antioksidantų kiekis gerokai viršija tradicinius rodiklius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar raudonmėsiai obuoliai yra genetiškai modifikuoti (GMO)?
Ne, visiškai ne. Raudonmėsės obelys sukurtos tradicinės selekcijos būdu – kryžminant natūralias laukines raudonmėses rūšis (ypač Malus niedzwetzkyana) su gardžiomis sodo obelų veislėmis.
Kodėl mano raudonmėsio obuolio minkštimas gavosi tik šviesiai rausvas, o ne sodriai raudonas?
Spalvos intensyvumas priklauso nuo dviejų veiksnių: saulės šviesos kiekio ir vasaros/ rudens temperatūrų. Jei medis auga pavėsyje arba vasara buvo labai debesuota, antocianinų susikaupia mažiau. Taip pat spalva stipriau išryškėja vaisiams visiškai subrendus.
Ar raudonmėsių obelų lapai vasarą taip pat būna raudoni?
Daugelio raudonmėsių veislių (pavyzdžiui, ‘Redlove’ serijos) lapai pavasarį išsiskleidžia tamsiai purpuriniai ar raudoni, o vasarą palaipsniui pažaliuoja išlaikydami tik raudonas gyslas ir stiebelius.
Ar iš raudonmėsių obuolių išspaustos sultys verdant arba pasterizuojant praranda raudoną spalvą?
Ne, antocianinai yra gana stabilūs karščiui rūgščioje terpėje (kokia ir yra obuolių sultys), todėl pasterizuotos sultys, uogienės ar išvirti kompotai išlaiko ryškią rausvą arba raudoną spalvą.
Šaltiniai:
- https://orchardpeople.com/red-fleshed-apples/
- https://lizplants.com/grow/red-fleshed
- https://www.gardeningknowhow.com/edible/fruits/apples/apples-with-red-flesh.htm
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11441265/
- https://plantura.garden/uk/fruits/apple-varieties/redlove-apple
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.