Apyniai – ne tik alui. Auginimo „biblija“ ir nauji receptai

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Apyniai – išgirdus šį žodį, mintyse dažniausiai iškyla alus. Tačiau ar žinote, kad šis augalas yra ne tik svarbi alaus sudedamoji dalis, bet ir pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis? Man rašant šį tekstą didžiausias atradimas buvo apynių naudojimas kulinarijoje. Tad leiskite man papasakoti jums apie šį įdomų augalą ir jo auginimo subtilybes, nes apyniai savyje slepia daug daugiau nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kaip atrodo apyniai?

Apyniai (Humulus) yra kanapinių (Cannabaceae) šeimos vijoklinių augalų gentis. Žinomos 4 rūšys. Laukinis apynys auga Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostos lapuočių miškuose, paupiuose, atšlaitėse. Lietuvoje auga paprastasis apynys (Humulus lupulus). Apyniai suformuoja daugiametę virkščią, kuri užauga iki 10 m aukščio (žiemą sunyksta). Tik moteriškieji augalai subrandina mažus, į kankorėžius panašius žiedus, vadinamus strobilėmis (spurgais). Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Lapai yra tamsiai žali, rankos formos su dantytais kraštais – primena vynuogienojus. Apyniai auginami visame pasaulyje, daugiausia dėl svarbos alaus gamyboje; taip pat naudojami medicinoje.

Apyniai – dauginimas ir sodinimas

Apyniai dažniausiai dauginami šaknų gabaliukais, kurie sodinami pavasarį. Apyniai lengvai prisitaiko, tačiau geriausiai auga atviroje, saulėtoje vietoje, drėgnoje, humusu turtingoje dirvoje.

Pavasaris (prieš vegetacijos pradžią) yra tinkamas laikas paimti apynių šaknų gabaliukus dauginimui. Naudodamiesi kastuvu ar šakėmis atsargiai, stengdamiesi nepažeisti šaknų, ištraukite augalą iš dirvos. Patikrinkite šaknis: išvalykite šaknis nuo nereikalingos žemės ir apžiūrėkite, ar nėra pažeidimų ir ligų požymių. Naudodami aštrų peilį padalykite šaknis į 10-15 cm ilgio gabaliukus. Kiekvienas jų turėtų turėti bent kelis sveikus pumpurus, iš kurių išaugs ūgliai. Kiekvienam šaknų gabaliukui iškaskite apie 10-15 cm gylio duobutę. Įdėkite šaknų gabaliuką horizontaliai į duobutę, užberkite žemėmis ir gerai suspauskite, kad neliktų oro tarpų. Pasodinę gerai palaistykite, kad dirva aplink šaknų gabaliukus būtų drėgna.

Apyniams reikia derlingo dirvožemio, todėl prieš sodinant rekomenduojama įterpti organinių trąšų. Svarbu palikti pakankamai vietos tarp augalų, kad jie galėtų laisvai augti ir vyniotis.

Kaip įrengti atramas?

Apyniai yra vijokliniai augalai, todėl jiems reikia specialių atramų.

Atraminiai stulpai gali būti pagaminti iš medžio, metalo ar plastiko. Jie turi būti bent 6-8 metrų aukščio, kad apyniai turėtų pakankamai vietos vijotis. Medinius stulpus reikia impregnuoti, taip apsaugant nuo drėgmės ir puvimo. Įtempkite vielas ar virves tarp stulpų, maždaug 5-6 metrų aukštyje. Vielos turi būti pakankamai įtemptos, kad galėtų atlaikyti apynių svorį ir vėjo gūsius. Prie kiekvieno apynio augalo pritvirtinkite vertikalią virvę, kurios vienas galas būtų pritvirtintas prie žemės, o kitas – prie viršutinės horizontalios vielos. Tai padės apyniams lengvai vyniotis aukštyn. Augdami apyniai natūraliai vyniosis aplink virves, tačiau galite juos papildomai pritvirtinti, kad augimas būtų tiesus ir tolygus.Taip pat galite pagaminti trikampio arba piramidės formos atramas.

Tręšimas: pavasaris, vidurvasaris, vasaros pabaiga

Apyniai yra daug maistingųjų medžiagų reikalaujantys augalai, todėl naudojamos trąšos turi atitikti skirtingus augimo etapus.

Pavasaris (ankstyvas – vegetacijos pradžia). Azotas (N). Apyniams reikia azoto, kad būtų paskatintas spartus stiebų ir lapų augimas. Pavasarį (kai tik pradeda augti nauji ūgliai), tręškite azoto turinčiomis trąšomis, tokiomis kaip amonio salietra arba karbamidas. Tręškite kartą ar du, kai prasideda vegetacijos sezonas.
Vidurvasaris (intensyvaus augimo etapas). Fosforas (P) ir Kalis (K). Šie elementai padeda augalui formuoti žiedus ir vystyti strobiles. Jie taip pat stiprina augalo atsparumą ligoms ir aplinkos poveikiui. Naudokite kompleksines trąšas (pvz., NPK 10-10-20) arba specialiai apyniams skirtas trąšas, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio. Antrą kartą tręškite, kai augalai pasiekia apie 1 metro aukštį.
Vasaros pabaiga (žydėjimas ir spurgų formavimasis). Vasaros pabaigoje, kai augalai pradeda formuoti spurgus, sumažinkite azoto kiekį, kad augalai sutelktų dėmesį į derliaus formavimąsi, o ne vegetatyvinį augimą. Tęskite kalio trąšų naudojimą, kad užtikrintumėte gerą spurgų kokybę. Papildomas tręšimas gali būti reikalingas, jei pastebima maistinių medžiagų trūkumo požymių (pvz., pageltę lapai).

Ekologiškas tręšimas

Jei norite tręšti ekologiškai, apsvarstykite šias galimybes:

Kompostas. Naudokite gerai perpuvusį kompostą, kuris padės pagerinti dirvožemio struktūrą ir papildys maistinių medžiagų.
Žaliasis mėšlas. Tarp apynių sodinkite dobilus, liucernas ir įterpkite juos į dirvą kaip natūralų trąšų šaltinį.
Organinės trąšos. Naudokite organines trąšas, pavyzdžiui, sapropelį, vištų ar karvių mėšlą, kad praturtintumėte dirvožemį.

Nuolat stebėkite augalus, ar nėra maistinių medžiagų trūkumo požymių, tokių kaip pageltę lapai, lėtas augimas ar silpni spurgai. Tinkamai tręšiant apynius, užtikrinsite jų sveiką augimą ir gausų derlių, taip pat pagerinsite apynių skonio ir aromato savybes, tai itin svarbu alaus gamybai.

Apynių auginimas: laistymas, genėjimas

Vasaros metu, ypač sausros laikotarpiais, apyniai turi būti reguliariai laistomi. Tačiau svarbu užtikrinti, kad vanduo neužsistovėtų, nes tai gali sukelti šaknų puvimą. Naudokite mulčią, kad išlaikytumėte dirvožemio drėgmę ir sumažintumėte piktžolių, kurios gali konkuruoti dėl maistinių medžiagų, augimą.

Pavasarį ir vasarą apynius nuolat genėkite: pašalinkite nereikalingus ūglius, palikdami tik stipriausius stiebus. Žiemą pašalinkite visas negyvas augalo dalis.

Apynių ligos ir kenkėjai

Dažniausios apynių ligos yra miltligė ir šaknų puvinys.

Amarai, voratinklinės erkės taip pat gali pakenkti apyniams, sukelti lapų pažeidimus ir sumažinti derlių

Apynių ūgliai kulinarijoje

Pavasarį maistui renkami jauni apynių ūgliai. Jauni jų ūgliai, kaip ir smidrai, žali dedami į salotas arba troškinami garuose.

Rinkite tik jaunus, švelnius ūglius, kurie dar nėra sukietėję. Prieš naudojimą kruopščiai nuplaukite, kad pašalintumėte bet kokius nešvarumus. Jei reikia, nulupkite kietesnę išorinę odelę, kad liktų tik švelni dalis.

Štai ką galite pagaminti iš jaunų apynių ūglių:

Žaliosios salotos. Smulkiai supjaustykite ūglius ir sumaišykite su kitomis salotomis, pavyzdžiui, špinatais, rukola, ar kitais žalumynais. Pridėkite alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, druskos ir pipirų pagal skonį.
Garinti apynių ūgliai. Sudėkite ūglius į garų puodą ir garinkite 5-7 minutes arba kol jie taps švelnūs. Patiekite su sviestu arba alyvuogių aliejumi, pridėkite šiek tiek citrinos sulčių, druskos ir pipirų.
Apynių ūglių omletas. Apkepkite smulkiai supjaustytus ūglius keptuvėje, supilkite plaktus kiaušinius ir pabarstykite sūriu. Kepkite, kol omletas bus paruoštas.
Apynių ūglių sriuba. Keptuvėje apkepkite smulkiai supjaustytus svogūnus ir morkas. Pilkite daržovės į sultinį, sudėkite bulves ir apynių ūglius. Virkite, kol daržovės taps minkštos. Pagardinkite prieskoniais.

Dar keli patarimai. Jei nesate tikri dėl ūglių skonio, pirmiausia paragaukite nedidelį kiekį, kad įsitikintumėte, jog jie jums patinka. Apynių ūglius galite šaldytuve laikyti iki savaitės, tačiau geriausia juos vartoti kuo greičiau, kad išsaugotumėte jų šviežumą ir maistinę vertę.

Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išbandyti apynių ūglius ir atrasti naujų skonių savo virtuvėje!

Apyniai sveikatai – gydomosios galios

Rudenį renkamos ir džiovinamos strobilės (spurgai).

Apyniai yra gerai žinomi dėl savo raminamųjų savybių, todėl kartu su kitomis atpalaiduojančiomis žolelėmis gali būti skiriami nuo nemigos, ypač jei sunkiai užmiegama. Tik nereikia apynių dėti daug, nes jie kartūs.

Manoma, kad stipriai kvepiantis apynių eterinis aliejus atpalaiduoja nervų sistemą. Miegui pagerinti šalia lovos galima padėti pagalvėles, prikimštas apynio žiedų. Apyniai taip pat slopina nerimą. Jų nuoviras pilamas ir į atpalaiduojančias vonias.

Dėl juose esančių karčiųjų medžiagų apyniai (arbatos ir ekstraktai) stimuliuoja lėtą virškinimą, ir yra vartojami kaip vaistas nuo skrandžio ir žarnyno ligų, ypač kai juos lydi įtampa ir stresas. Apyniai turi į estrogenus panašių medžiagų, todėl mokslininkai tiria jų savybes lengvinti menstruacijų ir menopauzės simptomus.

Svarbu – kai kurie žolininkai depresija sergantiems asmenims pataria vengti apynių. Negalima jų vartoti ir nėščioms ar žindančioms moterims.

Apynių spurgai – ne tik alui, bet ir gydančiai arbatai bei grožio procedūroms

Apyniai ir alus

Apyniai yra esminė alaus sudedamoji dalis, kuri ne tik suteikia skoniui unikalumo, bet ir veikia kaip natūralus konservantas bei stabilizatorius. Jie leidžia aludariams kurti plačią alaus skonių ir aromatų paletę, prisidedant prie įvairių alaus stilių įvairovės. Apynių pasirinkimas ir naudojimo technikos yra vieni iš pagrindinių veiksnių, lemiančių galutinį alaus skonį ir kokybę.