Kiekvienas sodininkas, bent kartą auginęs pomidorus ar agurkus šiltnamyje, tikriausiai yra matęs šį vaizdą: vos palieti ar kresteli augalo lapą, o nuo jo pakyla debesėlis smulkučių, baltų, tarsi dulkelių dydžio vabzdžių. Tai baltasparniai – vieni klastingiausių šiltnamių bei daržų kenkėjų, kurie, nepaisant savo mikroskopinio dydžio, gali padaryti tikrai didelę žalą augalams, jei laiku nesiimama priemonių.
Kas yra baltasparniai?
Baltasparniai (lot. Aleyrodinea) yra lygiasparnių (Sternorrhyncha) pobūrio vabzdžiai. Pasaulyje šiai šeimai priklauso viena pagrindinė gyvuojanti šeima (Aleyrodidae) ir daugiau nei 1 500 skirtingų rūšių. Šie vabzdžiai kilę iš tropinių ir subtropinių regionų (pavyzdžiui, Centrinės Amerikos), tačiau kartu su transportuojamais augalais išplito po visą pasaulį ir šiandien sutinkami praktiškai visuose žemynuose.
Suaugę baltasparniai beveik visada turi dvejus sparnus – matinius, balsvus, padengtus baltu vaškiniu apnašu. Ramybės būsenoje sparnai stogeliu dengia kūną, todėl vabzdys primena mažytį baltą trikampiuką ant lapo. Jų kūno ilgis siekia vos 1,5–3 milimetrus, todėl pastebėti pavienį individą praktiškai neįmanoma – juos išduoda tik gausi populiacija arba staigus pakilimas nuo augalo, kai jis paliečiamas.
Baltasparniai turi iš septynių narelių sudarytus ūselius ir duriamojo–čiulpiamojo tipo burnos organus, pritaikytus augalų sultims siurbti. Šie vabzdžiai renkasi gyventi lapų apatinėje pusėje – ten jie ne tik minta, bet ir deda kiaušinėlius, kurie turi būdingus stiebelius. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos iš pradžių būna judrios, tačiau vėliau jos praranda judrumą, prisitvirtina prie lapo ir nenustoja siurbti sulčių iki pat suaugusio vabzdžio stadijos.
Lietuvoje aptinkama keliolika baltasparnių rūšių. Dažniausias ir žemdirbiams didžiausią galvos skausmą keliantis atstovas – šiltadaržinis baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum), kuris ypač mėgsta agurkus bei pomidorus. Kita gana paplitusi rūšis – klevinis baltasparnis (Aleurochiton acerinus), tačiau šis kenkia ne daržovėms, o klevams, todėl sodininkams jis nekelia tokio didelio susirūpinimo.
Šiltadaržiniai baltasparniai – pagrindiniai šiltnamių priešai
Būtent šiltadaržinis baltasparnis yra tas kenkėjas, dėl kurio dažniausiai skundžiasi šiltnamius turintys daržininkai. Ši rūšis kilusi iš Amerikos subtropikų, tačiau į Europą pateko dar XIX amžiaus viduryje ir per tą laiką puikiai prisitaikė prie mūsų klimato sąlygų, ypač uždarose, šiltose ir drėgnose erdvėse.
Suaugęs vabzdys yra 1,5–3 milimetrų ilgio, gelsvo kūno, o jo sparnai, siekiantys apie 5 milimetrus, ramybės metu sudedami stogeliu išilgai kūno. Patelė deda smulkius, apie 0,2 milimetro ilgio, iš pradžių žalsvai geltonus kiaušinėlius tiesiai ant lapo paviršiaus. Po 10–13 dienų iš jų išsirita plokščios, gelsvai žalios, apie 0,8 milimetro dydžio lervos, kurios greitai tampa nejudrios ir įsitvirtina lapo apačioje.
Rekomenduojamas video
Šis kenkėjas yra polifagas, tai yra maitinasi labai plačiu augalų spektru, ir tai yra viena priežasčių, kodėl baltasparniai šiltnamyje taip greitai plinta bei yra sunkiai išnaikinami – jiems tinka daugelis šiltnamiuose auginamų kultūrų. Suaugęs vabzdys gyvena apie 3–6 savaites, o lervos stadija trunka nuo 9 iki 18 dienų, priklausomai nuo temperatūros. Per vieną sezoną gali išaugti kelios kartos, todėl, jei kenkėjas laiku nepastebimas, jo populiacija šiltnamyje gali išaugti itin sparčiai. Žiemoja kiaušinėliai arba suaugusios patelės, todėl šiltnamyje likę augalų likučiai gali tapti kenkėjo prieglobsčiu iki kito sezono.
Kodėl baltasparniai ant pomidorų yra tokie pavojingi?
Baltasparniai ant pomidorų kenkia ne tik tiesiogiai čiulpdami sultis, bet ir netiesiogiai – dėl kelių papildomų priežasčių, kurios daro juos ypač problemišku kenkėju.
- Pirma, nuolatinis sulčių siurbimas silpnina augalą: jis lėčiau auga, lapai gelsta, blogėja žydėjimas bei vaisių mezgimasis.
- Antra, baltasparniai maitindamiesi išskiria lipnias medžiagas, vadinamąjį lipčių, ant kurio noriai apsigyvena juodligės (suodligės) grybeliai. Dėl to lapai bei vaisiai padengiami tamsia, suodžius primenančia danga, kuri trukdo fotosintezei ir sumažina derliaus kokybę bei prekinę vertę.
- Trečia, ir galbūt pati rimčiausia priežastis – baltasparniai gali pernešti pavojingus augalų virusus. Tai reiškia, kad net nedidelis šių kenkėjų kiekis gali sukelti platesnio masto infekciją visame šiltnamyje, o kai kurios virusinės ligos pomidorų atveju gali smarkiai sumažinti arba visiškai sunaikinti derlių.
Dekoratyviniai augalai, ypač gerberos ar fuksijos, taip pat dažnai nukenčia nuo šio kenkėjo, todėl jei šiltnamyje auginamos ir gėlės, ir daržovės, verta stebėti abi augalų grupes vienodai atidžiai.
Kaip pastebėti baltasparnius laiku?
Kadangi pavienis vabzdys yra labai mažas ir sunkiai pastebimas, dažniausiai apie kenkėjo buvimą sodininkas sužino netiesiogiai. Pirmasis ženklas – lengvas, dulkėtas debesėlis baltų taškelių, pakylantis nuo augalo, kai jis paliečiamas ar sudrebinamas. Antras ženklas – lipni, blizganti danga ant lapų, kuri vėliau ima juoduoti nuo grybelio. Trečias – bendras augalo silpnėjimas, lapų geltimas ir vytimas, ypač jei kitos priežastys (drėgmės ar maistinių medžiagų trūkumas) yra atmestos.
Reguliariai apžiūrint lapų apatinę pusę, ypač šiltnamio kampuose ir prie durų, kur kenkėjas dažniausiai patenka iš lauko, galima pastebėti tiek kiaušinėlius, tiek lervas dar prieš joms išsivystant į suaugusius, skraidančius vabzdžius.
Baltasparnių naikinimas: ką verta žinoti
Baltasparnių naikinimas yra procesas, reikalaujantis kantrybės, nes dėl greito dauginimosi ir kelių vystymosi stadijų vienkartinis apdorojimas retai duoda visiškai teigiamą rezultatą. Šiltnamiuose bei daržuose taikomos tiek cheminės, tiek biologinės kovos priemonės, o dažniausiai geriausią rezultatą duoda šių metodų derinys.
Cheminiu būdu naudojami specialūs insekticidai, tačiau svarbu žinoti, kad suaugę vabzdžiai bei kiaušinėliai dažnai yra atsparesni preparatams nei lervos, todėl apdorojimą rekomenduojama kartoti kelis kartus, laikantis 5–7 dienų intervalo, kuris atitiktų kenkėjo vystymosi ciklą. Taip pat verta keisti naudojamų priemonių veikliąsias medžiagas, kad kenkėjas neišsiugdytų atsparumo.
Biologinė kova yra vis populiaresnis ir aplinkai draugiškesnis metodas. Šiltnamiuose sėkmingai naudojami natūralūs baltasparnių priešai – pavyzdžiui, parazitinės vapsvos (Encarsia formosa), kurios deda kiaušinėlius tiesiai į kenkėjo lervas, taip natūraliai mažindamos jų populiaciją. Taip pat efektyvios yra geltonos lipnios gaudyklės, kurios traukia suaugusius vabzdžius savo spalva ir sulaiko juos ant lipnaus paviršiaus – tai puikus būdas ne tik naikinti kenkėją, bet ir stebėti, ar jo populiacija apskritai auga.
Verta žinoti, kad baltasparniai nemėgsta tam tikrų augalų kvapų bei stipraus žolelių aromato. Pastebėta, kad šalia daržovių auginami bazilikai, medetkos ar dilgėlių bei česnakų nuoviru purškiami augalai kenkėjui yra mažiau patrauklūs. Nors tokios priemonės savaime pilnai neišspręs jau prasidėjusio kenkėjo antplūdžio, jos gali būti puikus papildomas, prevencinis būdas, mažinantis riziką, kad baltasparniai apskritai apsigyvens šiltnamyje.
Taip pat labai svarbu tinkamai vėdinti šiltnamį bei neperpildyti jo augalais – karšta, drėgna ir tvanki aplinka su prasta oro cirkuliacija yra idealios sąlygos šiam kenkėjui daugintis. Reguliarus vėdinimas, tarpai tarp augalų bei laiku pašalinami pažeisti ar seni lapai gerokai sumažina tikimybę, kad baltasparniai įsikurs ir sparčiai išplis.
Ką daryti pastebėjus baltasparnius šiltnamyje?
Pastebėjus pirmuosius kenkėjo požymius, svarbiausia nedelsti. Pirmiausia rekomenduojama pašalinti labiausiai pažeistus lapus bei augalų dalis, kuriose matomos lervos ar kiaušinėliai. Tuomet verta pakabinti geltonas lipnias gaudykles, kad būtų galima stebėti, kaip sparčiai kenkėjas plinta, ir kartu mažinti skraidančių suaugėlių skaičių.
Jei kenkėjų nedaug, dažnai pakanka biologinių priemonių, žaliojo muilo ar nimbamedžio aliejaus bei reguliaraus augalų purškimo švelniais augalinės kilmės tirpalais. Jei populiacija jau didelė, teks griebtis cheminių insekticidų, tačiau juos naudojant būtina griežtai laikytis nurodymų dėl dozavimo bei apdorojimo intervalų, ypač jei augalai, tokie kaip pomidorai ar agurkai, netrukus bus valgomi.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atpažinti, kad augalus puola būtent baltasparniai, o ne kiti kenkėjai?
Būdingiausias požymis – smulkūs, balti, drugelius ar kandžius primenantys vabzdžiai, staiga pakylantys nuo lapo, kai jis paliečiamas. Taip pat dažnai pastebima lipni danga ant lapų (lipčius), kuri vėliau apauga juodais suodligės grybeliais.
Kodėl baltasparniai šiltnamyje plinta taip greitai?
Šiltnamio sąlygos – šiluma, drėgmė ir uždara erdvė be natūralių priešų – yra idealios šio kenkėjo dauginimuisi. Kadangi per sezoną gali išaugti kelios kenkėjo kartos, o patelės yra labai vislios, populiacija gali sparčiai atsikurti ir išaugti kiekvienais metais.
Ar galima baltasparnius naikinti be chemikalų?
Taip, dalinai. Biologinė kova su parazitinėmis vapsvomis, geltonos lipnios gaudyklės, purškimas žaliuoju muilu ar nimbamedžio aliejumi bei prevenciniai augalai, kurių kenkėjas vengia, gali gerokai sumažinti populiaciją. Tačiau esant masiniam užkrėtimui, dažnai neišvengiama ir cheminių priemonių.
Kokie augalai gali padėti atbaidyti baltasparnius nuo daržo ar šiltnamio?
Pastebėta, jog baltasparniai nemėgsta stiprių aromatinių žolelių, tokių kaip bazilikas, bei kai kurių gėlių, pavyzdžiui, medetkų ar serenčių, kvapo. Tokių augalų sodinimas šalia pomidorų ar agurkų gali sumažinti tikimybę, kad kenkėjas apsigyvens jūsų šiltnamyje.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/baltasparniai/
- https://www.vle.lt/straipsnis/siltadarzinis-baltasparnis/
- https://www.almanac.com/pest/whiteflies
- https://ipm.ucanr.edu/home-and-landscape/whiteflies/#gsc.tab=0
- https://bioprotectionportal.com/resources/whiteflies-how-to-identify-and-safely-eliminate-these-common-pests/
- https://www.rhs.org.uk/biodiversity/glasshouse-whitefly
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.