Bergenija – dailus, dekoratyvus augalas su plačia lapija ir smulkiais žiedais. Tai atspari ir nereikli gėlė, nesukelsianti jums daug rūpesčių. Bergenija ne tik puošia aplinką, iš jos lapų ruošiama gydomosiomis savybėmis pasižyminti bergenijos arbata, Azijoje nuo seno naudota įvairių negalavimų gydymui.
Išvaizda ir rūšys
Bergenija (Bergenia) yra uolasėklinių (Saxifragaceae) šeimos daugiametis, visžalis augalas. Ji natūraliai paplitusi Centrinės Azijos, Kinijos, Himalajų regiono laukymėse, miškuose, kalnų šlaituose. Užauga iki 50–70 cm aukščio. Bergenija turi storą, raudoną ar rausvą šakniastiebį su šoninėmis ataugomis. Jos lapai apskriti, odiški, stambūs, siekia apie 6-35 cm ilgio ir 4-15 cm pločio. Žiedai nedideli, rausvi, raudoni, rožiniai, balti, alyviniai, susitelkę į tankius skėčio pavidalo žiedynus. Bergenija žydi pavasarį arba vasaros pirmoje pusėje. Žinoma apie 10 bergenijos rūšys. Lietuvoje dažniau sutinkamos širdžialapė bergenija (Bergenia cordifolia) ir storalapė bergenija (Bergenia crassifolia).
Širdžialapė bergenija
Širdžialapė bergenija (Bergenia cordifolia) – tai iki 40-80 cm aukščio užauganti bergenijos rūšis. Širdžialapės bergenijos lapai yra širdies formos, stambūs, tamsiai žali. Žiemos metu lapai nusidažo bronziniais atspalviais. Žiedai varpelio pavidalo, ryškiai rausvi arba alyviniai, susitelkę pasvirusiuose žiedynuose, kurie išauga ant tvirtų ir storų žiedynkočių. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Yra veislių su šviesiai alyviniais, baltais žiedais.
Storalapė bergenija
Storalapė bergenija (Bergenia crassifolia) – tai vaistinėmis savybėmis pasižyminti bergenijos rūšis, savaime auganti Užbaikalėje, Altajuje, Kazachstane, Šiaurės Mongolijoje, Kinijoje ir Korėjoje. Gamtoje ją galima sutikti uolėtuose kalnų šlaituose ir kedrų miškuose, 700–2500 m aukštyje virš jūros lygio. Tai visžalis daugiametis augalas su šliaužiančiu ir išsišakojusiu šakniastiebiu. Storalapė bergenija pasiekia 40 cm aukštį. Jos stambūs odiški lapai rudenį įgauna ugningai raudoną atspalvį. Varpelio formos balti, rožiniai, alyviniai žiedai susitelkę į tankius žiedynus. Storalapė bergenija žydi birželio mėnesį, žydėjimas trunka 3-4 savaites. Arbatai ruošti renkami po sniegu peržiemoję seni, sudžiūvę jos lapus.
Bergenija – sodinimas ir dauginimas
Bergenijos yra atsparūs augalai, ištveriantys tiek karštas (iki 46 °C), tiek šaltas (iki –37 °C) temperatūras. Jos mėgsta saulę, bet auga ir šešėlingose vietose. Tai puikus augalas sodinimui pavėsingose vietose. Bergenijos gerai jaučiasi daugumoje dirvožemių, tačiau geriausia joms drėgna, humusinga dirva.
Bergenijos lengvai dauginamos kero dalijimu. Dalinkite bergeniją vasaros pabaigoje ar rudenį, kai bus pasibaigęs jos žydėjimo ciklas. Tam iškaskite augalą su visomis šaknimis ir pirštais atskirkite dalį lapijos kartu su šaknimis. Dalinkite kerą taip, kad ant kiekvienos atskirtos dalies būtų bent 5-7 lapai. Persodinkite atskirtas dalis į naują auginimo vietą ir palaistykite. Sodindami bergeniją, nepamirškite įrengti jai drenažo sluoksnio – įberkite į duobutę smėlio ar žvyro. Nors šis augalas mėgsta drėgmę, tačiau šaknų užmirkimas bergenijai gali baigtis liūdnai.
Bergenijos gali būti dauginamos ir sėklomis, tačiau tam reikia daugiau kantrybės ir pasiruošimo. Paprastai šis bergenijų dauginimo būdas pasitelkiamas, kai siekiama užsiauginti didelį augalų kiekį. Sėkloms sudygti reikia šviesos, jas reikia lengvai įspausti į vazoninę žemę. Laukdami sudygimo, kuris gali užtrukti nuo keturių iki šešių savaičių, pasirūpinkite, kad dirva būtų drėgna ir šilta.
Bergenijos auginimas ir priežiūra
Bergenijos laistymas. Bergenijai patinka drėgmė. Jei ilgai nepalyja, palaistykite šį augalą. Norėdami išlaikyti drėgmę aplink jos šaknų zoną, mulčiuokite bergeniją. Bergenijos, pasodintos pavėsyje, sausringus laikotarpius išgyvena geriau nei augančios vietose, kur saulės yra daugiau.
Bergenijos tręšimas. Bergenijoms nereikia daug papildomų trąšų. Auginant bergenijas priemolio dirvožemyje, papildytame organinėmis medžiagomis, jos gauna visas joms reikalingas maistines medžiagas iš dirvos. Visgi ankstyvą pavasarį ir pora savaičių po žydėjimo galite pamaitinti šį augalą kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
Bergenijos žydėjimas. Kad bergenijos gausiai žydėtų, sodinkite jas į dalinį arba visišką pavėsį drėgnoje, turtingoje dirvoje, kuri paskatins jų augimą ir vešlų žydėjimą. Nupjovus nužydėjusius stiebus, jų vietoje gali išaugti nauji stiebai, ant kurių augalas vėl sukraus žiedų.
Bergenijos persodinimas. Bergenija vienoje vietoje gali augti kelis dešimtmečius, ji nemėgsta dažnų persodinimų. O jei nusprendėte perkelti bergeniją į kitą vietą, darykite tai vasaros pabaigoje ar rugsėjį. Bergenijos sodinamos ne mažesniu kaip 30 cm atstumu viena nuo kitos. Pirmąsias dvi savaites po persodinimo augalai gausiai laistomi.
Bergenijos žiemojimas. Prieš žiemą apšiltinkite bergeniją komposto sluoksniu. Uždenkite bergenijos šakniastiebius šiaudais arba susmulkintais lapais, kad apsaugotumėte juos nuo žiemos šalčio. Žiemai pasibaigus ir nutirpus sniegui, pašalinkite per žiemą sunykusius lapus (kaip jau minėjome, po sniegu sudžiūvę lapai tiks ir gydomajai arbatai ruošti), apkirpkite pernelyg išsikerojusius ūglius.
Bergenija vazone
Bergeniją galite auginti ir vazone. Derinkite ją su kitais dekoratyviais žalumynais, pavyzdžiui, alūne ar japoniniu blužniapaparčiu. Bergenija gali augti bet kuriame vazoniniams augalams skirtame dirvožemyje. Vazoną jai parinkite ne mažesnį nei 30 cm skersmens. Po žydėjimo vazoninę bergeniją persodinkite, jei reikia, padalinkite, kad augalui nebūtų pernelyg ankšta.
Bergeniją puolančios ligos ir kenkėjai
Kaip ir daugelis augalų, kurie gerai auga pavėsingose vietose, bergenijos gali nukentėti nuo šliužų ir sraigių, taip pat jas gali pulti juodieji pjovėjai. Kovai su šiais kenkėjais galite pasitelkti alaus jauko gaudykles, kartonines gaudykles ir diatominę žemę, kuria apdorokite kenkėjų judėjimo takus, lizdus, susitelkimo vietas ar net pačius kenkėjus.
Bergenija, nors ir yra atspari daugeliui augalų ligų, gali užsikrėsti grybelinėmis lapų dėmėtligėmis ir deguliais (antraknoze). Jei ant augalo lapų pastebėjote dėmių, suskubkite imtis atitinkamų priemonių. Pašalinkite visus užkrėstus bergenijos ir aplinkinių augalų lapus ir apdorokite fungicidu. Grybelines ligas neretai iššaukia grunto užmirkimas, todėl bergenijoms reikia įrengti drenažo sluoksnį ir nesodinti jų žemose vietose, kur susikaupia vanduo.
Bergenija sode ir gėlyne
Bergenijos dažnai auginamos gėlynuose, kapuose, miestų želdiniuose. Šios gėlės labai tinka gėlynų apvadams, auginimui dideliuose masyvuose. Bergenijos efektingai atrodo akmenų fone, šalia margų ir siauralapių augalų, pavyzdžiui, melsvių ar flioksų. Joms taip pat patiks snapučių, plaučių kaimynystė.
Bergenijos arbata
Bergenijos arbata pasižymi vaistinėmis savybėmis. Savo gimtinėje – Centrinės Azijos, Kinijos, Indijos regionuose – ši arbata laikoma tradicine. Ji yra unikali tiek savo skoniu, tiek naudingosiomis savybėmis. Bergenijos arbata pasižymi karščiavimą mažinančiu, priešuždegiminiu, antibakteriniu poveikiu. Reguliariai ją geriant, stiprinamas imunitetas, organizmas tampa atsparesnis virusams, grybeliams, kitoms infekcijoms. Ši arbata rekomenduojama kaip pagalbinė priemonė inkstų, skydliaukės, ginekologinių, plaučių ir kvėpavimo takų ligų gydymui. Ji mažina įtampą, stresą, pagerina miego kokybę, pagerina virškinimo sistemos darbą. Be to, bergenijos arbata laikoma vyrų jėgą stiprinančiu gėrimu.
Bergenijos lapai arbatai renkami ankstyvą pavasarį, iš karto nutirpus sniegui. Renkami ne gražūs ir sveiki augalo lapai, o peržiemoję, sudžiūvę, suvytę, parudavę, ne jaunesni nei trijų metų. Tokie bergenijos lapai yra natūraliai fermentavęsi ir tinkamiausi arbatai ruošti.
Šaltiniai
https://www.botanic.cam.ac.uk/the-garden/horticultural-collections/national-plant-collections/bergenia/
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-bergenias/
https://www.thespruce.com/how-to-grow-and-care-for-bergenia-4688589
https://www.rhs.org.uk/plants/bergenia
https://www.vle.lt/straipsnis/bergenija/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva