Flioksai – tai sodininko meilė „iš pirmo žvilgsnio“, suteikianti daug priežasčių džiaugtis. Natūralus jų grožis ir gausi spalvų – rožinės, violetinės, baltos, raudonos, mėlynos – paletė lengvai „užkariauja širdis“. Ryškiais žiedais flioksai, priklausomai nuo veislės, puošiasi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Jie nenuvils net pradedančio gėlininko – prižiūrėti paprasta. Papasakosime jums įdomią flioksų istoriją ir pasidalinsime patarimais, kaip juos auginti, tręšti, dauginti ir saugoti nuo ligų bei kenkėjų.
Flioksų istorija: kodėl jie taip išpopuliarėjo?
Flioksai (Phlox) yra palemoninių (Polemoniaceae) šeimos vienmečių ir daugiamečių augalų gentis. Žinoma apie 60 rūšių. Flioksų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „phlox“, reiškiančio „liepsna“ arba „ugnis“, tikėtina, dėl ryškių, ugnies spalvos žiedų, kurie būdingi kai kurioms rūšims. Lietuvoje populiariausi kiliminiai ir šluoteliniai flioksai.
Flioksų istorija prasidėjo Šiaurės Amerikoje, kur laukinėje gamtoje jie auga nuo Aliaskos iki pat Meksikos. Augalai yra vertinami dėl natūralaus grožio ir spalvų įvairovės. Europoje flioksai pasirodė XVIII amžiuje, kai augalų mėgėjai ir botanikai pradėjo vežti įvairias augalų rūšis iš Šiaurės Amerikos.
Dėl jų ryškių ir ilgai išliekančių žiedų, flioksai greitai tapo populiarūs tarp sodininkų ir augalų kolekcionierių. XIX amžiuje prasidėjo intensyvus flioksų veisimas, tuomet buvo sukurtos daugelis dabar žinomų veislių, kurios skiriasi žiedų dydžiu, spalva ir žydėjimo trukme.
XX amžiuje flioksai tapo viena iš populiariausių gėlių Europos ir Šiaurės Amerikos soduose. Šiandien flioksai yra vertinami ne tik dėl estetinių savybių, bet ir dėl jų atsparumo šalčiui bei lengvos priežiūros.
Itin įdomus faktas, kad kai kurių veislių flioksai gali švytėti tam tikroje šviesoje. Tai ypač pastebima ultravioletinėje šviesoje, kurioje jų balti arba šviesūs žiedai gali atrodyti švytintys. Tai augalams padeda pritraukti naktinius apdulkintojus, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių drugelius.
Kiliminiai flioksai
Kiliminiai flioksai (Phlox subulata) yra daugiametis, žemai augantis, „kilimą“ formuojantis augalas, kuris gali užaugti iki 15 cm aukščio ir išplisti iki 50 cm pločio. Žydi ankstyvą pavasarį, paprastai balandžio ar gegužės mėnesiais. Žiedai gausūs, maži, bet ryškūs, gali būti rožinės, violetinė, baltos ar raudonos spalvos. Jie yra idealūs augalai šlaitams stabilizuoti, uolynams, takų kraštams ir kitoms vietoms, kur reikalinga spalvinga, žema augmenija.
Šluoteliniai flioksai
Šluoteliniai flioksai (Phlox paniculata) yra viena populiariausių flioksų rūšių. Šie flioksai yra daugiametės žolės, kurios auga iki 0,6-1,2 metrų aukščio, su tiesiais, storais stiebais. Žydi nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens, jų ilguose bei tankiuose žiedynuose gausu spalvingų žiedų. Žiedai gali būti baltos, rožinės, raudonos, violetinės ar mėlynos spalvos.
Flioksų auginimas: vietos parinkimas ir sodinimas
Flioksai geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje. Svarbiausia užtikrinti gerą drenažą, kad augalų šaknys nepūtų. Idealus dirvožemis flioksams – vidutiniškai derlingas, gerai drenuojamas ir šiek tiek rūgštus. O prieš sodinant į dirvą įmaišykite komposto, sapropelio ar durpių, kad pagerintumėte jo struktūrą.
Parenkant vietą šluoteliniams flioksams, svarbu atkreipti dėmesį, kad jie būtų apsaugoti nuo stipraus vėjo, kuris gali sulaužyti jaunus stiebus ar žiedynus. Kraštovaizdžio dizaineriai pataria flioksus sodinti mišriose gėlių lysvėse ar kaip fono augalus gėlynuose. Pasodinti grupėmis jie gali sukurti gražų, spalvingą akcentą sode.
Sodinant daugiamečius flioksus, rekomenduojame palikti maždaug 30-40 cm tarpus tarp jų, nes laikui bėgant jie išaugs. Sodinimo gylis turi būti toks, kad augalo šaknų kamuolys būtų padengtas maždaug 1-2 cm dirvos sluoksniu. Įsitikinkite, kad augalas sodinamas tiesiai ir nekrypsta į šalis. Iškart po sodinimo flioksus reikia gausiai palaistyti.
Flioksų priežiūra: kaip dažnai laistyti?
Flioksai geriausiai auga ir žydi, kai žemė yra reguliariai drėkinama. Rekomenduojame lašelinį laistymo būdą, nes taip vanduo pasiekia dirvožemį prie pat augalo šaknų. Jei laistote žarna arba laistytuvu, stenkitės neaplieti augalų lapų, nes tai gali sukelti ligų, pavyzdžiui, miltligę.
Vasaros mėnesiais – kai oras yra sausas ir karštas – flioksus, ypač žydinčius, reikia laistyti reguliariai, geriausia tai daryti ryte arba vakare. Prieš laistydami patikrinkite dirvožemio drėgnumą: jei viršutinis dirvožemio sluoksnis sausas – pats laikas laistyti. Laistyti reikia gausiai, kad vanduo pasiektų augalo šaknis: tai skatina šaknis augti giliau ir augalas lengviau atlaiko sausrą.
Flioksų priežiūra: kada ir kokiomis trąšomis tręšti?
Jei norime, kad flioksai būtų sveiki ir gausiai žydėtų, patariame juos tręšti. Flioksai tręšiami du kartus per metus.
- Pirmasis tręšimas – anksti pavasarį, kai pradeda formuotis nauji ūgliai. Taip skatiname augalų augimą ir stiprumą, dar prieš prasidedant intensyviam augimui.
- Antrasis tręšimas – vėlyvą pavasarį arba ankstyvą vasarą, prieš žydėjimo pradžią. Tai paskatins gausesnį žydėjimą.
Kuo flioksus tręšti? Pasirinkite iš trijų trąšų alternatyvų.
- Subalansuoti trąšų mišiniai. Naudokite trąšas su subalansuotu NPK santykiu (azotas, fosforas, kalio), pavyzdžiui, 10-10-10 ar 20-20-20. Tokios trąšos suteikia augalams visus būtinus maistinius elementus: taip stiprinamas augimas, šaknų vystymasis; flioksai gausiau žydi.
- Organinės trąšos, pavyzdžiui, kompostas, sapropelis, mėšlas ar durpės. Pagrindinis jų privalumas: maistinės medžiagos išsiskiria lėtai. Šios trąšos gerina dirvožemio struktūrą, skatina mikroorganizmų veiklą.
- Subalansuotos trąšos gėlėms. Jose yra didesnis fosforo kiekis, tai skatina gausų žydėjimą. Fosforas yra itin svarbi žydinčių augalų maistinė medžiaga.
Trąšas rekomenduojame paskleisti ant žemės aplink augalą, vengiant tiesioginio sąlyčio su stiebais ar lapais, kad išvengtume nudegimo. Po tręšimo būtina gausiai palaistyti, kad trąšos prasiskverbtų į dirvožemį ir pasiektų augalo šaknis.
Flioksų dauginimas
Populiariausi flioksus dauginti yra dalijant kerą ir auginiais.
Kero dalijimas yra vienas paprasčiausių dauginimo būdų, ypač tinka daugiametėms flioksų rūšims. Geriausias laikas flioksų dalijimui yra ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo, kai augalas nežydi. Pirmiausia iškaskite augalą, stengdamiesi kuo mažiau pažeisti šaknis. Tada atsargiai rankomis arba aštriu peiliu atskirkite augalo dalis taip, kad kiekviena jų turėtų gerai išsivysčiusias šaknis bei kelius ūglius. Kiekvieną dalį sodinkite atskirai.
Flioksus dauginti galima žaliaisiais arba brandžiais auginiais vasaros pabaigoje arba vėlyvą rudenį. Žalieji auginiai imami žydėjimo metu, o brandūs – po žydėjimo. Atpjaukite 10-15 cm stiebo dalį su keletu lapų. Apipjaustykite apačią ties lapų pora, nuskabykite apatinius lapus. Pamirkykite ūglių galiukus augimo hormonuose, jei turite. Pasodinkite auginius į drėgną, augalams skirto substrato mišinį. Laikykite auginius šiltoje, drėgnoje aplinkoje, kol įsišaknys.
Sėklomis dažniausiai dauginami vienmečiai flioksai. Ankstyvą pavasarį pasėkite sėklas į daigyklą, pridenkite polietileno plėvele. Laikykite drėgnai ir šiltai, kol išdygs. Tada flioksus perkelkite į atskirus vazonėlius arba sodinkite lauke.
Su kokiomis ligomis susiduria flioksai?
Dažniausios flioksų ligos yra miltligė ir šaknų puvinys.
Miltligės požymiai yra ant lapų, ūglių, kartais netgi žiedų atsiradę balti ar pilki „milteliai“. Ligai pažengus, gali pagelsti, raukšlėtis ar kristi lapai. Tad atsakingai pasirinkite fungicidus.
Jei augalas vystosi lėtai, lapai netolygiai gelsta, matomos pažeistos šaknys, o flioksų šakelę lengva išrauti iš žemės, galima įtarti šaknų puvinį. Sergančius augalus reikia pašalinti, o likusius gydyti tam tinkamais preparatais.
Jie norite, kad jūsų flioksai augtų sveiki, svarbiausia užtikrinti gerą dirvožemio drenažą ir oro cirkuliaciją aplink augalus. Laistydami augalus, saugokite, kad vanduo nepatektų ant lapų ar stiebų. Reguliariai augalus tikrinkite ir pašalinkite sergančias dalis.
Flioksų kenkėjai
Flioksus gali pažeisti įvairūs kenkėjai, kurie gali sutrikdyti jų augimą ir žydėjimą. Dažniausiai tai amarai, lapų erkės ir uoginės muselės.
- Amarai yra smulkūs, žali ar juodi vabzdžiai, kurie maitinasi augalo sultimis. Dėl to flioksų lapai tampa lipnūs, gali pagelsti ar deformuotis. Užpuolus amarams, naudokite atsakingai parinktus insekticidus.
- Lapų erkės taip pat čiulpia augalo sultis. Lapai išblunka, tampa dėmėti ar raštuoti. Rekomenduojame naudoti erkėms naikinti skirtus preparatus.
- Uoginės muselės deda kiaušinėlius į augalo lapus, iš kurių išsiritę vikšrai graužia lapus. Surinkite juos rankomis ir sunaikinkite arba naudokite insekticidus.
Jei įmanoma, stenkitės naudoti biologines ar ekologiškas kenkėjų kontrolės priemones, kad išvengtumėte cheminių pesticidų neigiamo poveikio augalams ir aplinkai. Svarbiausia yra įsitikinti, kad kenkėjų populiacija neviršija kenksmingo lygio.
Šalin kenkėjus! Naminiai pesticidai, kurie padės apsaugoti augalus
Tad nebijokite į savo sodą įnešti šiek tiek spalvų ir žavesio – sodinkite flioksus ir leiskite jų grožiui paversti jūsų erdvę tikru gėlių rojumi!
Šaltiniai:
https://www.gardendesign.com/flowers/phlox.html
https://www.almanac.com/plant/phlox
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.