Vis daugiau žmonių, turinčių nedidelius sodo sklypus ar jaukias sodybas, pradeda rimtai galvoti apie savarankišką maisto gamybą. Tai nėra tik madingas būdas sutaupyti ar gauti šviežesnį produktą – tai galimybė susigrąžinti ryšį su savo lėkšte ir gamta. Jei jūsų vizijoje – savo kieme bėgiojantys broileriai, neskubėkite gąsdintis dėl tariamo sudėtingumo.
Nors dažnai vartojami abu terminai – tiek „broileriai“, tiek „mėsiniai viščiukai“ – iš esmės tai yra tas pats paukščių tipas, genetiškai išvestas efektyviam svorio augimui. Jei esate visiškai „žali“ šiame procese, šis išsamus gidas skirtas būtent jums. Čia aptarsime viską: nuo paukščiukų įsigijimo iki galutinio rezultato, kad sėkmingai augintumėte broilerius savo sodyboje, neturėdami jokios ankstesnės ūkininkavimo patirties.
Ar broilerių auginimas tinka sodybos sąlygomis?
Pirmiausia svarbu suprasti, kuo šie paukščiai skiriasi nuo įprastų kaimiškų dedeklių. Broileriai yra „greitukai“ – jie sukurti sparčiai augti ir per trumpą laiką (paprastai 6–8 savaites) pasiekti skerdimo svorį. Auginti juos savo reikmėms sodyboje yra puikus sprendimas, nes jūs patys kontroliuojate kiekvieną žingsnį: ką paukščiai lesa, kokiomis sąlygomis gyvena ir kokiomis priemonėmis yra prižiūrimi. Jums nereikės rūpintis, ar paukščiai buvo šerti antibiotikais, augimo stimuliatoriais ar prastos kokybės pašarais, kurie dažnai naudojami pramoninėse fermose. Tai suteikia ramybę ir užtikrina, kad ant jūsų stalo pateks produkcija, kuria galėsite didžiuotis.
Nuo ko pradėti: planavimas ir pasiruošimas
Auginti mėsinius viščiukus sode reikia atsakingai, bet tai nereiškia, jog sudėtingai. Pirmas žingsnis – vietos paruošimas. Jums nereikia didžiulių plotų, tačiau reikia sausos, šiltos ir gerai vėdinamos patalpos. Broileriai yra labai jautrūs temperatūros svyravimams, ypač pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, todėl jų „būstas“ turi būti paruoštas dar prieš paukščiams atvykstant.
- Vieta. Tai gali būti nedidelis ūkinis pastatas, paverstas paukštide, arba mobilus aptvaras (angl. chicken tractor). Pastarasis variantas yra tiesiog idealus sodyboms – paukščiai nuolat turi šviežios žolės, o jūs natūraliai tręšiate savo daržą. Svarbu tik, kad patalpa būtų apsaugota nuo plėšrūnų (tinklas nuo kiaunių, lapių) ir graužikų.
- Įranga. Jums prireiks patikimų lesyklų, girdyklų ir, svarbiausia, patikimo šilumos šaltinio (infraraudonųjų spindulių lempos) pirmosioms 3–4 savaitėms. Taip pat būtinai pasirūpinkite kokybišku kraiku – pjuvenomis arba šiaudais. Kraikas turi būti visada sausas, nes drėgmė yra pagrindinis viščiukų priešas.
Kada ir kaip pirkti viščiukus?
Pradedantiesiems dažnai kyla klausimas: kada geriausia pradėti? Lietuvoje palankiausias metas broilerius įsigyti yra gegužės–birželio mėnesiai. Tuomet orai šiltėja, paukščiams nereikia ilgai šildyti patalpų, o lauke jie gali gauti saulės ir natūralaus „papildomo“ maisto.
Kur pirkti? Ieškokite sertifikuotų paukštynų ar inkubatorių. Venkite turguje parduodamų paukščių iš neaiškių perpardavinėtojų – geriau pirkti tiesiai iš tų, kurie užsiima veisimu ir gali garantuoti veislės kokybę. Pirkdami viščiukus, įsitikinkite, kad jie guvūs, akys skaidrios, o pūkai švarūs ir sausi. Jei perkate vienadienius viščiukus, būkite pasiruošę – jie reikalauja ypač atidžios priežiūros pirmosiomis dienomis.
Mitybos ABC: kaip teisingai maitinami broileriai?
Kad mėsiniai viščiukai augtų sveiki ir greitai pasiektų svorį, svarbiausia yra subalansuota mityba. Daugelis pradedančiųjų daro klaidą duodami paukščiams virtų bulvių ar kruopų – tai nėra tinkamas maistas broileriams.
Rekomenduojamas video
Pirmosiomis savaitėmis naudokite tik aukštos kokybės pramoninius „Start“ tipo kombinuotuosius lesalus. Juose yra idealiai subalansuoti baltymai, vitaminai ir mineralai, kad viščiuko skeletas spėtų vystytis sparčiai didėjant raumenų masei. Vėliau galima pereiti prie „Augimo“ ir „Baigiamojo“ lesalo.
Jei norite paukščius auginti ekologiškiau, lesalus galite maišyti su grūdais, tačiau elkitės atsargiai: jei paukštis gaus per mažai baltymų, jis gali pradėti sirgti, o augimas bus lėtas. Būtinai užtikrinkite nuolatinę, nenutrūkstamą prieigą prie švaraus vandens. Broileriai geria labai daug – jei vanduo baigsis, augimas sustos labai greitai.
Mėsinių viščiukų auginimo iššūkiai: švara, temperatūra ir stresas
Broileriai yra gana lepūs paukščiai. Didžiausias jų priešas – drėgmė, amoniako kvapas ir stresas. Jei paukštidėje drėgna, iškart kyla kvėpavimo takų ligų grėsmė, kurią gydyti be veterinaro pagalbos yra itin sunku.
- Švara. Kasdien valykite girdyklas. Jei kraikas sudrėko – nedelsdami jį keiskite. Švarus kraikas yra sveikų kojų garantas.
- Temperatūra. Pirmąją savaitę patalpoje turėtų būti apie 32–35 °C. Kiekvieną kitą savaitę temperatūrą mažinkite po 2–3 laipsnius, kol pasieksite apie 20–22 °C. Stebėkite viščiukus: jei jie susispietę į krūvą po lempa – jiems šalta; jei bėga nuo lempos į kampą – jiems per karšta.
- Stresas. Broileriai nemėgsta staigių judesių, garsaus triukšmo ar įsibrovėlių. Auginkite juos ramioje aplinkoje.
Broileriai: skerdimas – natūralus ciklo etapas
Auginti mėsinius viščiukus reiškia, kad vieną dieną ateis laikas juos pjauti. Tai emociškai sunkiausia dalis daugumai žmonių. Tačiau, kai patys užauginate paukštį, tai tampa natūraliu ūkio ciklu.
Prieš skerdimą (maždaug 12 valandų) paukščių nebešerkite, duokite tik vandens – tai palengvins vidaus organų išėmimą ir mėsos švarumą. Patį procesą atlikite humaniškai. Geriausia turėti specialų skerdimo piltuvą, kuris fiksuoja paukštį – tai humaniškiausias ir efektyviausias būdas. Jei emociškai bijote tai daryti patys, pirmaisiais metais galite susitarti su kaimynais ar pažįstamais, kurie turi patirties. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo baisu, iš tikrųjų tai yra tiesiog techninis procesas, kurį perpratus, viskas tampa gerokai paprasčiau.
Ką daryti su mėsa?
Kai paukštis nupeštas ir išdorotas, jūsų laukia atlygis – neįtikėtino skonio mėsa. Broilerių, augintų sodybos sąlygomis, mėsa gerokai skiriasi nuo parduodamos parduotuvėse: ji standesnė, kvapesnė, o sultinys – sodrus ir auksinis.
Neskubėkite jos iškart šaldyti. Mėsai reikia „subręsti“ – bent parą palaikykite ją vėsioje vietoje (pvz., šaldytuve), kad audiniai atsipalaiduotų. Po to galite dalį mėsos marinuoti, dalį virti, o dalį – užšaldyti vėlesniam laikui. Taip paruošta naminė paukštiena bus tikra puota.
Broileriai: kodėl verta pabandyti auginti patiems?
Broilerių auginimas nedidelėje sodyboje yra neįkainojama patirtis. Taip, tai reikalauja laiko, finansų ir šiek tiek nemalonių darbų, tačiau jausmas, kai ant stalo patiekiate savo užaugintą maistą, yra nepalyginamas. Jūs išvengiate pramoninės paukštininkystės bėdų, užtikrinate geresnes paukščių gyvenimo sąlygas ir, svarbiausia, patys žinote, ką valgote.
Jei esate naujokai – nebijokite klysti. Pirmąjį sezoną nusipirkite nedidelį kiekį, tarkime, 10–15 viščiukų. Tai neapkraus jūsų finansiškai, leis susipažinti su visais auginimo niuansais ir nuspręsti, ar tai veikla, kurią norėtumėte tęsti. Auginti broilerius nėra mokslinė fantastika – tai tiesiog darbas, kuris, atliktas su meile ir atsakomybe, atneša geriausią įmanomą rezultatą jūsų šeimos stalui.
Pradėkite nuo mažų žingsnių, domėkitės, klauskite patyrusių augintojų ir nepamirškite, kad kiekvienas, net ir didžiausias ūkininkas, kadaise buvo toks pat „žalias“ pradedantysis, koks esate jūs dabar. Sėkmės auginant! Tai neįkainojama patirtis, kurią verta patirti bent kartą kiekvienam sodininkui.
Šaltiniai:
- https://www.hobbyfarms.com/broiler-chickens-6-tips-to-raise-healthy-birds/
- https://poultrykeeper.com/keeping-chickens/raising-broiler-chickens/
- https://extension.unh.edu/resource/raising-broilers
- https://organicfeeds.com/how-to-make-broiler-chickens-grow-faster/
- https://extension.umn.edu/small-scale-poultry/raising-chickens-meat
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.