Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Medžiai rudeniui: kurie nusidažo ryškiausiai, kai derlius jau surinktas?

Medžiai rudeniui: kurie nusidažo ryškiausiai, kai derlius jau surinktas?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kai paskutiniai obuoliai jau nuskinti, o daržo lysvės tuštėja, sodas tikrai nenutyla – jis tiesiog nusidažo kitomis, dar įspūdingesnėmis spalvomis. Rudenį, kai kasdieniai daržo rūpesčiai atslūgsta, pagrindiniais sodo akcentais tampa medžiai. Tačiau ne visi jie keičiasi vienodai: vieni virsta degančia ugnimi, kiti tiesiog tyliai nublanksta iki pilkšvai rusvo tono. Jei norite, kad rudenį jūsų sklypas atrodytų tarsi iš atviruko, verta žinoti, kurie medžiai rudeniui šiose spalvų varžybose laimi aukščiausius apdovanojimus.

Medžiai rudeniui: kodėl lapai keičia spalvą?

Prieš pereinant prie konkrečių rūšių, verta trumpai prisiminti, kas iš tikrųjų vyksta lapuose rudenį. Vasarą lapų žalią spalvą lemia chlorofilas, tačiau trumpėjant dienoms ir vėstant orams medis nustoja jį gaminti. Kai chlorofilo danga nublanksta, atsiskleidžia pigmentai, kurie visą vasarą buvo tiesiog pasislėpę po šiuo žaliu sluoksniu: karotenoidai, suteikiantys geltoną bei oranžinę spalvas, ir antocianinai, atsakingi už raudonus bei violetinius atspalvius.

Įdomu tai, kad rudens spalvų ryškumas tiesiogiai priklauso nuo orų. Saulėtos, giedros dienos ir vėsios, bet ne šaltos naktys skatina intensyviausią spalvų virsmą, o drėgnas, debesuotas ruduo dažniausiai baigiasi blankiu, pilkšvu parudavimu, nes lapai nukrenta dar nespėję atskleisti visos savo spalvų paletės.

Įdomūs faktai apie tai, kaip iš tiesų medis numeta lapus Stiebo ir lapkočio sandūroje medis suformuoja specialią atsiskyrimo zoną (abscisijos sluoksnį). Medis pats aktyviai užblokuoja sulčių tekėjimą į lapą – užkemša gyslas ir išskiria fermentus, kurie palaipsniui ištirpdo ląstelių jungtis būtent toje atjungimo linijoje. Lapas nukrenta ne todėl, kad tiesiog nudžiūvo ar jį nupūtė vėjas, o todėl, kad medis jį chirurgiškai atskyrė ir aklinai užsandarino atskyrimo vietą kamštiniu sluoksniu bei dervomis, apsaugančiomis nuo infekcijų ir bakterijų.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kaip iš tiesų medis numeta lapus? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Klevai – neginčijami rudens ugnies karaliai

Klevų gentis užima išskirtinę vietą, kai kalbama apie rudens paletę. Skirtingos klevų rūšys ir veislės suteikia unikalų spalvų spektrą – nuo saulėtai geltonos iki degančios rubino raudonio:

  • Raudonasis klevas (Acer rubrum). Jei ieškote medžio, kuris rudenį virsta tiesiog liepsnojančiu akcentu, sunku surasti ką nors įspūdingesnio. Šio Šiaurės Amerikos kilmės medžio veislė „October Glory“ ypač vertinama dėl to, kad ilgai išlaiko žalius, blizgančius lapus, o vėliau per palyginti trumpą laiką jie nusidažo ryškiai raudona spalva su oranžiniais atspalviais. Panašiai elgiasi ir artima veislė „Red Sunset“, tik ji nusidažo šiek tiek anksčiau.
  • Paprastasis klevas (Acer platanoides). Mūsų vietinis klasikas. Jo stambūs, plaštakiškai skiautėti lapai rudenį įgauna spalvą nuo šviesiai auksinės iki sodrios saulėtos oranžinės. Nors jis nesivaržo su raudonojo klevo degančiu raudonumu, jo privalumas – tobulas prisitaikymas prie vietinio klimato ir dirvožemio.
  • Japoninis klevas (Acer palmatum). Mažesniems sodams ar atskiroms kompozicijoms itin tinka smulkialapiai japoniniai klevai. Rudenį jų nėriniuoti lapai nusidažo tamsiai purpurine, rubino ir degančio kraujo raudonumo spalva.
  • Trakinis klevas (Acer campestre). Nedidelis medis ar stambus krūmas, rudenį pasipuošiantis itin vientisa, šilta, sviesto geltonumo spalva.
Klevai – neginčijami rudens ugnies karaliai

Dviskiautis ginkmedis – elektrinė aukso ugnis

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) – vienas seniausių planetos medžių, o rudenį jis sukuria reginį, kurio neįmanoma sumaišyti su niekuo kitu. Jo vėduoklės formos lapai rudenį nusidažo skaisčia, beveik švytinčia gryno aukso geltonumo spalva.

Neįprasta ir tai, kad ginkmedis dažnai numeta lapus beveik vienu metu – per vieną ar dvi dienas po pirmosios rimtesnės šalnos medis sukuria vientisą, auksinį kilimą ant žemės.

Dviskiautis ginkmedis – elektrinė aukso ugnis

Rūgštusis žagrenis – liepsnojantis nedidelių sodų akcentas

Rūgštusis žagrenis (Rhus typhina) – nedidelis medis arba stambus krūmas, kurį dėl plunksniškų lapų vasarą lengva sumaišyti su palme. Tačiau rudenį jis tampa vienu ryškiausių augalų visame sode.

Rekomenduojamas video

Viename žagrenio lape vienu metu gali susipinti geltona, deginta oranžinė, bordo ir liepsnojanti raudona spalvos. Vaizdą papildo tamsiai raudonos, švelniais plaukeliais padengtos uogų kekės, kurios ant šakų išlieka visą žiemą.

Rūgštusis žagrenis – liepsnojantis nedidelių sodų akcentas

Miškinė nisa – nepralenkiama raudonio čempionė

Miškinė nisa (Nyssa sylvatica) – Lietuvoje dar tik atrandamas, tačiau Šiaurės Amerikoje dievinamas medis. Tai vienas pirmųjų medžių, pradedančių dažytis vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį.

Jos lapų blizgumas ir raudonio gylis peržengia įprasto medžio ribas: spalva svyruoja nuo skaisčiai raudonos iki gilios purpurinės ir violetinės. Nisa labai mėgsta drėgnesnes sodo vietas.

Miškinė nisa – nepralenkiama raudonio čempionė

Šermukšnis – mažas medis, didelis kontrastas

Šermukšnis (Sorbus aucuparia) – vienas geriausių pavyzdžių, kad įspūdingas rudens vaizdas nebūtinai reikalauja didelio medžio. Jo plunksniški lapai rudenį nusidažo nuo geltonos iki oranžinės bei raudonos spalvos, o svarbiausia – tuo pačiu metu medis būna nukrautas ryškiai raudonų uogų kekėmis.

Šis dvigubas kontrastas – tamsėjantys lapai šalia degančiai raudonų vaisių – sukuria vieną ryškiausių rudens vaizdų, kokį galima rasti nedideliame sklype, o uogos dar ilgai po lapų nukritimo išlieka ant šakų, pritraukdamos paukščius.

Šermukšnis – mažas medis, didelis kontrastas

Japoninis puošmedis – spalva ir karamelės kvapas

Japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum) rudenį stebina ne tik akis, bet ir uoslę. Jo širdelės formos lapai rudenį nusidažo abrikosų, rožine, geltona bei avietine spalvomis.

Tačiau keisčiausia savybė – krentant ir džiūstant lapams, aplink medį pasklinda intensyvus, saldus kepto cukraus, karamelės ar vanilės kvapas, jaučiamas net už kelių metrų.

Japoninis puošmedis – spalva ir karamelės kvapas

Gudobelė – netikėtas kuklaus medelio pasirodymas

Gudobelė (Crataegus) dažnai auginama gyvatvorėms ar kaip nedidelis dekoratyvinis medelis, tačiau rudenį ji nustebina ne mažiau nei stambesni medžiai. Jos lapai įgauna rausvai bronzinį atspalvį, o šalia jų puikuojasi ryškiai raudoni vaisiai, kurie neretai išlieka ant šakų iki pat žiemos.

Gudobelė ypač tinka nedideliems sklypams, kur nėra vietos dideliam medžiui, bet norisi rudeninio spalvų efekto.

Gudobelė – netikėtas kuklaus medelio pasirodymas

Beržas ir skroblas – skaidrus, ramus auksas

Ne visiems sodininkams norisi degančios raudonos spalvos – kitiems priimtinesnis ramus, skaidrus geltonumas.

  • Paprastasis beržas (Betula pendula). Jo lapai tolygiai nusidažo švelnia, sodria auksine geltona spalva, o plonos, baltos žievės kontrastas su geltona lapija sukuria ramų, labai fotogenišką vaizdą.
  • Paprastasis skroblas (Carpinus betulus). Jo lapai rudenį nusidažo šilta šiaudų geltonumo bei bronzine spalva, o dalis nudžiūvusių lapų išlieka ant šakų per visą žiemą, suteikdami sodui struktūros.
Beržas ir skroblas – skaidrus, ramus auksas

Kaip padidinti rudens spalvų intensyvumą savo sode?

Net turint tinkamas medžių rūšis, jų rudeninę spalvą galima paveikti keliais paprastais sprendimais:

  1. Rinkitės saulėtą vietą: medžiai, augantys nuolatiniame pavėsyje, dažniausiai nusidažo silpniau ir vėliau nei tie, kurie gauna tiesioginės saulės.
  2. Nepadauginkite azoto: netręškite medžių azoto trąšomis antroje vasaros pusėje. Azotas skatina medį ilgiau išlaikyti žalią biomasę, todėl spalvų virsmas vėluoja ir būna blankesnis.
  3. Derinkite spalvas: derindami kelias skirtingas rūšis – pavyzdžiui, raudonąjį klevą ar žagrenį šalia geltonai nusidažančio ginkmedžio ar beržo – sukursite sodą, kuriame rudenį susipins keli vienas kitą išryškinantys tonai.
Kaip padidinti rudens spalvų intensyvumą savo sode?

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kada geriausia sodinti medžius, jei noriu ryškaus rudens spalvų efekto kitais metais?

Geriausia sodinti ankstyvą pavasarį arba rudenį, kai dirva pakankamai drėgna, o oras nebe toks karštas. Naujai pasodintam medžiui reikia bent poros metų, kol jis pakankamai įsišaknys ir parodys visą savo rudeninės spalvos potencialą.

Ar rudens spalvų ryškumas priklauso nuo medžio amžiaus?

Iš dalies taip. Jaunesni, dar neįsitvirtinę medžiai kartais nusidažo netolygiai arba silpniau, o subrendę, gerai įsišakniję medžiai paprastai pradžiugina intensyviausia ir tolygiausia spalva.

Kodėl kai kuriais metais rudens spalvos ryškesnės nei kitais?

Tai priklauso nuo oro sąlygų: saulėtas, giedras ruduo su vėsiomis, bet ne šaltomis naktimis skatina ryškiausias spalvas, o drėgnas ir debesuotas sezonas dažniausiai baigiasi blankesniu, greičiau nukrentančiu lapų vainiku.

Ar raudonasis klevas tikrai atsparus Lietuvos žiemoms?

Taip, veislė „October Glory“ ir jai artimos raudonojo klevo atmainos laikomos labai atspariomis šalčiui ir sėkmingai auginamos Lietuvos klimato sąlygomis, tačiau atviruose sklypuose vertėtų rinktis nuo žvarbių šiaurės vėjų apsaugotą vietą.

Šaltiniai:

  1. https://the3growbags.com/growbag-blog/autumn-colour-our-top-12-trees-and-shrubs/
  2. https://easybigtrees.co.nz/autumn-natures-time-to-plant/
  3. https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/trees-for-autumn-colour
  4. https://www.arborday.org/perspectives/8-trees-flaunt-brilliant-fall-color

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *