Sėkmingam augalų augimui bei geram derliui būtinas papildomas augalų tręšimas. Tačiau dažnai iškyla klausimas, kaip tiksliai žinoti, kokių maistinių medžiagų augalui trūksta. Juk negerai tiek pertręšti, tiek „pamaitinti“ augalą nepakankamai. Į šį klausimą geriausiai atsakyti gali dirvožemio tyrimai. Ką jie atskleidžia bei kokia dirvožemio tyrimų nauda sužinosite skaitydami toliau.
Dirvožemio tyrimai: kas tai?
Dirvožemio tyrimų svarbą galime sulyginti su kelionės pradžia: tik žinodami, iš kurios vietos pradedame kelionę, galime numatyti savo kelionės maršrutą ir žinoti, kaip pasiekti kelionės tikslą.
Šie tyrimai atskleidžia dirvos pH, jos derlingumą bei kiek ir kokių būtinų augalams mikroelementų joje yra. Žinodami tokią svarbią informaciją, galime atitinkamai spręsti, ar reikia koreguoti dirvožemio rūgštingumą, kokius augalus jame geriausiai auginti bei kiek ir kokių trąšų augalams gali trūkti.
Ką nustato dirvožemio tyrimai?
Kaip minėta pradžioje, dirvožemio tyrimai atskleidžia:
- dirvos rūgštingumą: parodo jos pH;
- nustato, kiek ir kokių būtinųjų maistinių medžiagų yra dirvoje: fosforo, kalio, kalcio, magnio, natrio, sieros, mangano, vario ir cinko;
- dirvožemio sudėtį.
Kokia dirvožemio tyrimų nauda?
Dirvožemio tyrimai – tai šiuolaikiškas ir labai informatyvus būdas nustatyti, kokie augalai gali augti dirvoje, numatyti jos kalkinimą, jeigu yra per rūgšti arba parūgštinti, jeigu augalams augti reikalinga rūgštesnė dirva. Taip pat padeda nustatyti tikslią trąšų dozę bei konkrečių elementų poreikį.
Būtent dirvožemio tyrimų dėka galima sudaryti tikslų tręšimo planą ir parinkti tinkamiausias, augalams būtinas trąšas. Tokiu būdu ne tik išvengiama pertręšimo, tačiau ir mažiau teršiama aplinka, gruntiniai vandenys, nes jie nėra užteršiami pertekliniu trąšų kiekiu.
Kita vertus, augalai aprūpinami būtent tomis medžiagomis, kurių dirvožemyje trūksta. Taip užtikrinamas sėkmingas jų augimas, vystymasis ir, žinoma, geresnis derlius.
Kada geriausiai atlikti dirvožemio tyrimus?
Dirvožemio tyrimai gali būti atliekami bet kuriuo metu. Dirvos rūgštingumas bei fosforo kiekis iš esmės išlieka pastovus ištisus metus, kitų medžiagų kiek kinta, todėl rekomendacijos pateikiamos kitam auginimo sezonui. Pvz., rekomendacijoms dėl pavasarinio daržo, dirvožemio tyrimą geriausiai atlikti dar rudenį.
Jeigu visi duomenys dirvožemyje yra normos ribose, tyrimų kasmet atlikti nereikia. Tačiau jeigu bus rasta nukrypimų, rekomenduojama prieš kitą sezoną tyrimą vėl pakartoti.
Kaip paimami mėginiai dirvožemio tyrimui?
Yra tikrai nemažai dirvožemio tyrimo paslaugas atliekančių profesionalių įmonių, tad lengviausias ir patikimiausias būdas – pasitelkti jas į pagalbą. Profesionalai mėginius gali surinkti ne tik rankiniu būdu, tačiau ir automatizuotai. Pastarasis būdas aktualesnis didesniems ūkiams, kuriems dirvožemio kokybė tikrai yra be galo svarbi. Nuo to tiesiogiai priklauso derliaus kiekis bei kokybė, o tai reiškia ir ūkio pajamos.
Rankinis mėginio paėmimo būdas aktualesnis mažesniems, smulkiems sodininkams. Tuo labiau, kad automatizuotas netgi netikslingas mažuose plotuose.
Dirvožemio mėginius galima išsitirti ir juos surinkus patiems bei pristačius į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL). Kaip teisingai paimti mėginį?
- nuo dirvos paviršiaus nubraukiami lapai, mulčia bei kitos šiukšlės;
- dirvožemio mėginiai turi būti imami nerūdijančio plieno arba chromuotais įrankiais;
- kiekvienai augalų rūšiai iškasama skirtingo gylio duobė: vejai – 10 cm, daržovėms ir gėlynams – 15–20 cm, medžiams ir krūmams – 15–25 cm;
- mėginys surenkamas į plastikinį indą, nubraukiant žemę nuo duobės šono: vienu judesiu iš apačios į viršų;
- reikia paimti mėginius iš 6–8 skirtingų vietų ir sumaišyti į vieną, kad gautume tikslesnį tyrimą;
- negalima imti mėginio iš tų vietų, kurios akivaizdžiai skiriasi: yra šlapių dėmių, komposto, iš vietų, kurioje buvo degintos šiukšlės ir pan.
Dirvožemio tyrimai – tai pirmas žingsnis tvaraus ir ekonomiško sodininkavimo link. Svarbiausia, kad jų dėka yra užtikrinamas tinkamiausias tręšimo planas ir augalai aprūpinami būtinomis maistinėmis medžiagomis. Tręšiama, nes tikrai reikia, o ne todėl, kad galbūt reikia.
Šaltiniai:
- https://extension.psu.edu/soil-testing
- https://content.ces.ncsu.edu/a-gardeners-guide-to-soil-testing
- https://sfyl.ifas.ufl.edu/agriculture/soil-testing/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.