Veja mums įprasta vadinti žemės plotą, apsėtą žole, kuri yra nuolat šienaujama. Dažniausiai ji įrengiama kuriant kraštovaizdį aplink pastatus gyvenamosios, komercinės ar pramoninės paskirties žemės sklype dekoratyviniais ar rekreaciniais tikslais. Neretai kaip sinonimas naudojamas pavadinimas „žolė“, nors tai yra platesnė sąvoka.
Tradiciškai mėgstamos vešlios, tvarkingai nupjautos vejos, kurios puikiai tinka kiemui, sodui, parkui ir kitoms vietoms papuošti, vaikams žaisti ar vasarą atsipalaiduoti lauke. Tačiau norint, kad tokia veja atrodytų kuo geriau, reikia nemažai laiko, pastangų ir specialių priemonių.
Vejos sėklos – kaip išsirinkti?
Jeigu gerai neapsvarstysime šio etapo, galutinis rezultatas gali būti visai kitoks, negu tikimės, tad tinkamas sėklas išsirinkti privalu. Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti didžiulę įvairovę vejos sėklų, bet dėl gausios pasiūlos gali kilti daug klausimų ir abejonių. Išsiaiškinsime, kuo skiriasi vejos sėklų mišiniai, kaip išsirinkti geriausias savo sklypui.
Siūloma gausybė vejos sėklų, bet kiekvienas mišinys efektyviausiai auga atitinkamomis augimo sąlygomis. Norint išsirinkti geriausią sėklų mišinį, įvertinami poreikiai būsimai vejai: ar veja augs pavėsyje ar saulėje; ar auginama šlaite, pakelėje, prie pastatų ar atviroje vietoje; ar norime vejos dekoratyvumo ar praktiškumo; ar veja bus stipriai mindžiojama ar ne; ar daug priežiūros bus galima skirti ir t. t. Atsakymai į šiuos klausimus padės išsigryninti ir atsirūšiuoti tinkamiausią vejos sėklų variantą.
Vejos sėklų mišinių sudėtis
Praktiškai didžiąją daugumą vejos apželdinimui panaudojamų sėklų mišinių sudaro vienaskilčiai migliniai augalai: eraičinai, svidrės, miglės, kartais smilgos. Trumpai apžvelkime šiuos augalus, nes žinodami jų savybes, išsirinksime tinkamą sėklų mišinį vejai.
Raudonieji eraičinai yra greitai dygstantys smaragdo žalumo augalai, turintys smulkius, plonus lapus. Auga saulėtoje ir dalinai pavėsingoje vietoje, labai atsparūs mindymui, vejos dėmių atsiradimui, šalčiui, druskoms. Vejai suteikia „spyruokliuojantį“ jausmą po kojomis. Eraičinais tinka apsėti nepalankiomis augimo sąlygomis pasižyminčias teritorijas: šlaitus, pakeles, pamiškes.
Daugiametės svidrės turi sodriai žalios spalvos blizgančius, smulkius ir plonus lapus, sėklos labai greitai sudygsta. Žolė pasižymi augumu, dideliu atsparumu nusidėvėjimui, ilgaamžiškumu, gerai krūmijasi, nekonkuruoja su kitomis žolėmis. Gali prireikti tvarkyti susidariusius pažeistus plotus ir dėmes, jautri šalčiui.
Pievinė miglė – augalas melsvai žalsvos spalvos su smulkiais, plonyčiais lapais. Miglė atspari sausrai, toleruoja šalčius ir piktžoles, po pažeidimų greitai atsigauna. Žolė minkšta, dekoratyvi, bet ilgai dygsta ir reikalauja daugiau priežiūros.
Paprastoji smilga – šviesiai žalios spalvos dekoratyvi žolė smulkiais, plokščiais lapais, sudaranti tankų sąžalyną. Ji auga įvairiuose dirvožemiuose, labai ištverminga ir atspari ligoms, šienavimui, ganymui ir trypimui, toleruoja šaltį ir sausrą. Trūkumai tokie, kad žolės sėklos lėtai dygsta, pievoje pasitaiko išretėjusių plotų, neatspari druskoms.
Išskirtinės vejos savybės išgaunamos dėl skirtingų šių augalų sėklų proporcijų mišinyje. Taip pat skirtumą lemia ir to paties augalo variantų, porūšių bei veislių ypatybės, pavyzdžiui naudojami raudonojo eraičino kuokštinis arba šakniastiebinis porūšiai. Kai kurie žolės sėklų mišiniai būna papildyti trąšomis.
Rinkitės tik kokybiškas vejos sėklas
Verta pasirinkti kokybiškas sėklas, nes tokių sėklų daigumas didesnis, jos pasižymi didesniu atsparumu, išdygsta dekoratyvesnė žolė, turinti plonesnius lapelius, o mišinyje būna mažiau „šiukšlių“ bei priemaišų. Patikimiau atrodo tos pakuotės, kuriose nurodyta aiški ir detali sudėtis.
Galima įsigyti vejos sėklų, kurios yra padengtos (dar vadinamos apvoliotomis) stimuliatoriais ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Dengtos sėklos sulaiko vandenį, neleidžia sėkloms išdžiūti, danga išlaiko sudygusios sėklos maistines medžiagas ir fungicidus, apsaugo nuo paukščių. Būtent dėl šių priežasčių dengtos sėklos laikomos patogesnėmis naudoti.
Vejos sėklų mišiniai pagal paskirtį
Universalūs ar dekoratyvių vejų mišiniai – dažniausiai naudojama apželdinimui prie gyvenamųjų namų arba dideliems plotams. Iš tokių sėklų paruošta veja yra dekoratyvi, paprastai prižiūrima, auga tiek saulėje, tiek pavėsyje, bet nėra tokia atspari mindžiojimui ir nepalankioms klimato sąlygoms.
Sportinės vejos sėklos – sporto paskirties vietoms apželdinti, tokioms kaip stadionai, golfo laukai, parkai, vaikų aikštelės, dažnai mindžiojamos vietos, takai. Žolė auga lėtai ir tankiai, yra dekoratyvi, ilgaamžiška, nereikalauja dažno pjovimo, o atsiradę pažeidimai labai greitai atsistato.
Pavėsingų vietų vejos sėklos. Iš tokių sėklų susiformuoja tankus, pavėsyje galintis augti žolės kilimas. Veja gerai auga pavėsingose vietose, nereikalauja dažno laistymo ar tręšimo.
Lėto augimo sėklos – iš jų išauginama universalios paskirties žolė, kuri pjaunama du kartus rečiau nei kitos vejos. Žolė auga labai lėtai, pasižymi dekoratyvumu, suformuoja tankų ir žemą „kilimą“.
Mišiniai su gėlių sėklomis – į vejos sėklas įmaišyta įvairių vienmečių ir daugiamečių gėlių sėklų, taip sukuriant natūralistinio gėlyno pievelę. Tokia veja prižiūrima ir šienaujama kitaip negu įprastinės vejos.
Sėklų mišiniai žaliosioms trąšoms – ne vejos įrengimui, o jos paskirtis žaliajai trąšai gauti, dirvos struktūrai pagerinti, nualintoms dirvoms atstatyti, humuso sluoksniui susidaryti. Mišinius sudaro avižos, vikiai.
Mišiniai ganykloms, pašarams – ne vejoms apželdinti. Tokie žolynai tinkami galvijams ganyti, naujoms ganykloms įrengti ar senoms atnaujinti arba nušienauta žolė panaudojama šienainiams gaminti. Mišinyje yra dobilų, svidrės, eraičinų, motiejukų ir kiti miglinių augalų sėklų.
Dirvos paruošimas vejai, žolės sėjimas
Jeigu norime išgauti lygią, vienalytę, lengvai prižiūrimą veją, prieš sėjant žolių sėklas dirva turi būti išlyginta, išpurenta, suvoluota, pašalintos visos augalų liekanos ir akmenys, išnaikintos piktžolės.
Žolės sėklos pradeda dygti, kai dirvožemis būna įšilęs bent iki 10 ºC, todėl vejos sėjimas rekomenduojamas pavasarį. Galima sėti per visą vasarą iki rugsėjo vidurio, bet ne vėliau, nes veja iki šalčių nespėja išdygti ir sutvirtėti. Sėklų kiekis, kuris panaudojamas sėjai, varijuoja priklausomai nuo paskirties ir mišinio sudėties, bet dažniausiai tai būna apie 2–4 kg/100 m2 (1 arui žemės ploto).
Didesniems plotams apsėti patogiausia pasitelkti specialius barstytuvus, bet mažame plote užtenka ir barstymo rankomis. Po pasėjimo dirva nestipriai suvoluojama, kad sėklos susispaustų ir dygdamos galėtų įsitvirtinti, nebūtų išnešiojamos vėjo. Sėkloms dygti reikia nemažai drėgmės, todėl pasėta dirva gerai sulaistoma. Nesant lietaus, laistoma dažnai, iki kol sėklos sudygsta ir įsitvirtina.
Jeigu didelis dėmesys vejai skiriamas pavasarį – vasaros pradžioje, tuomet per sezoną bus mažiau darbo ir turėsime išpuoselėtą, sveiką veją visus metus.
Vejos tręšimas
Pasirenkamos kompleksinės pavasarinės, vasarinės ar rudeninės vejos trąšos ir tręšiama pagal gamintojo nurodymus. Pradedama tręšti balandžio mėn., kai žolė pradeda aktyviai augti ir žaliuoti, geriausia drėgnu oru, kai tikimasi lietaus. Antrą kartą tręšiama vasaros viduryje, taip vejai padedant ištverti sausras, pasiruošti rudeniui ir žiemai. Trečią kartą tręšiama rudenį. Trąšos tolygiai paskleidžiamos ant vejos rankiniu būdu arba naudojant barstytuvus. Svarbu naudoti sezonines trąšas, nes jos yra tinkamai subalansuotos ir specializuotos.
Vejos laistymas
Apželdinant naują veją, reikalingas gausus laistymas iki kol sudygsta sėklos, taip pat gausiau laistoma per sausras. Geriausia laistyti labai anksti ryte, nes dienos metu palaistyta veja gali išdegti, o vakarinis ar naktinis laistymas skatina plisti grybus ir ligas. Laistoma purkštuvų, žarnų pagalba ar pasitelkiant specialias laistymo sistemas.
Vejos piktžolių naikinimas
Įvairios piktžolės gadina vejos dekoratyvumą, vientisumą, todėl išaugusios piktžolės naikinamos. Kol piktžolių mažai, jos išraunamos rankomis ar nedideliais įrankiais. O norint užkirsti kelią jų augimui ir plitimui veja reguliariai pjaunama, tręšiama, aeruojama, grėbiama, kalkinama. Taip neleidžiama piktžolėms subrandinti sėklų, vejos žolė paskatinama augti energingiau, todėl piktžolėms bus sunkiau konkuruoti. Kaip galutinė priemonė kovai su piktžolėmis panaudojami herbicidai.
Vejos pjovimas
Veja pjaunama pasitelkiant įvairius prietaisus, tokius kaip rankinės, benzininės ar elektrinės vejapjovės, vejos robotai, robotai žoliapjovės, sodo traktoriukai, o sunkiau pasiekiamose vietose panaudojamos elektrinės žirklės, žoliapjovės–trimeriai. Pjaunama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, praktiškai iki pirmojo sniego. Pavasarį, rudenį ar sausros metu įprastai veja pjaunama kartą per dvi savaites, vasarą – vidutiniškai kartą per savaitę. Pirmą kartą pjaunant pavasarį, pjaunant ilgą ar naujai pasėtą žolę pasirenkamas aukščiausias peilių nustatymas.
Nenupjaunama daugiau nei trečdalis žolės aukščio, nes per daug nupjauta žolė būna silpnesnė, nepakankamai įsišaknija, jautresnė sausrai, piktžolėms. Paprastai žolė nupjaunama iki 13–25 mm aukščio vasarą ir iki 40 mm pavasarį bei rudenį. Naujai pasėta veja pjaunama, kol žolė užauga iki 8-10 cm aukščio. Nepjaunama minkšta, šlapia arba apšalusi žolė, nes taip gadinama veja ir suslegiamas dirvožemis.
Ruloninė veja – greitas vejos sodinimas
Vejai iš sėklų išgauti prireikia daug laiko, bet norint turėti veją „čia ir dabar“, siūloma žolę pasisodinti ruloninės vejos pagalba. Tai tokia vejos sodinimo technika, kai rulonai su jau užauginta žole iš karto klojami paruoštame sklype. Rezultatas akivaizdus – veja džiaugiamės jau tą pačią dieną po paklojimo.
Ruloninės vejos privalumai. Akivaizdžiausias privalumas – greitai gaunamas vaizdas. Pievelė iš karto yra tvarkinga, lygi, žalia, vientisa, tanki, be piktžolių ir samanų. Ant tokios vejos galima vaikščioti jau kitą dieną, taip pat ją nesudėtinga išsikloti patiems. Labai tinkama tiesti šlaituose, nes įprastu sėjimu sėklos nunešamos nuo šlaito.
Trūkumai. Bene pagrindinis šios technologijos trūkumas – didelė kaina. Brangūs ne tik rulonai, bet ir labai geras dirvos paruošimas. Paklojus tokią veją, ją reikia nuolatos laistyti ir palaikyti drėgmę, kol prigyja ir įsišaknija į gruntą. Sunkumų gali kilti dėl skirtingų auginimo sąlygų ūkyje, kuriame auginta ruloninė veja ir naujoje vietoje, kur ji bus įrengta. Įrengimą komplikuoja trumpas persodinimo laikas – rulonus reikia persodinti kuo greičiau, geriausia per 24 val. Kol kas rinkoje žinomas ribotas ruloninės vejos žolių veislių pasirinkimas.
Žolės sėklų kilimėliai
Tai toks vejos sodinimo būdas, kai ant grunto tiesiamas kilimėlis su jame esančiomis vejos sėklomis, praturtintas trąšomis ar kitomis cheminėmis medžiagomis. Tai dar vienas greitas būdas vejai užsiauginti.
Žolės kilimėlių privalumai. Sėklos sudygsta po 2-3 savaičių, todėl efektas gaunamas greitesnis, negu pasėjant sėklas įprastai. Sėklos išdygsta tolygiai, jų neišnešioja vėjas ir paukščiai. Kilimėlis draugiškas aplinkai, nes jis sunyksta ir lieka tik sudygusi žolė. Kilimėlis su sėklomis yra atsparus saulei ir šalčiui, jį galima tiesti bet kuriuo metų laiku, jeigu tik dirvožemis yra įšilęs iki 12 ºC temperatūros. Lengvas kilimėlio montavimas, todėl veją galima susikurti patiems.
Trūkumai. Prieš tiesiant kilimėlį, reikia paruošti gruntą, o juos patiesus – dažnai laistyti, kol išdygsta sėklos. Taip pat šis metodas yra brangesnis, negu paprasčiausiai pasėjant sėklas, o ir kilimėlių su skirtingomis sėklų veislėmis pasiūla yra labai ribota. Kol nesudygsta visos sėklos, o kilimėlis dar nesuiro, vaizdas gali būti nepatrauklus.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/veja/
https://naturalawn.com/lawn-care-tips/choosing-grass-seed
https://www.rhs.org.uk/lawns/spring-summer-care
https://www.lovethegarden.com/uk-en/article/7-lawn-care-tips
https://www.rhs.org.uk/lawns/mowing
https://moowy.co.uk/choosing-your-grass-type/
https://www.fast-growing-trees.com/pages/grass-seed-101-choosing-and-planting-grass-seed
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.