Kokiu atstumu nuo kelio galima sodinti medžius ir daržoves?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Džiaugiasi tie, kurie turi galimybę savam sklype sodinti įvairius medžius, krūmus, vaisius ir daržoves. Tačiau džiaugsmai baigiasi suvokus, kad ir šių gėrybių sodinimas taip pat yra apribojamas įstatymų ir taisyklių. Negana to, svarbu įvertinti, kokiu atstumu nuo kelio galima sodinti medžius ir daržoves bei kiek jų sodinamas dėkingas sveikatos požiūriu. Juk palei pat kelią pasodinti augalai (ypač valgomos gėrybės) gali prikaupti pavojingų teršalų. Taigi, pateiksime pagrindinius atstumus ir zonas nuo kelio, kurias reglamentuoja įstatymai, rekomenduoja tvarkymo taisyklės bei pataria sodininkai remdamiesi savo patirtimi.

Kokiu atstumu nuo kelio galima sodinti medžius: ką sako įstatymai?

Įstatymai šiuo požiūriu, t. y. kokiu atstumu nuo kelio galima sodinti medžius ir daržoves, yra gana griežti ir aiškūs. Tai daugiausia susiję su saugumu (kad medžiai ir krūmai neužstotų matomumo) bei valstybinės reikšmės turtu (keliai dažniausiai priklauso valstybei). Taigi, ruošiantis sodinti medžius arti kelio, reikia tiksliai žinoti ir savo sklypo ribas, ir tiesiškai nustatytas apsaugines kelio zonas. Įstatymai nurodo, kad:

Vietinės reikšmės keliuose nuo kelio krašto laikoma 10 m apsaugos zona (IV kategorijos vietinės reikšmės keliuose laikomasi tik 3 metrų apsaugos zonos ribos). Vadinasi 10 m iki kelio krašto dažniausiai negalima sodinti jokių medžių ir krūmų, bei statyti statinių.
Rajoniniuose keliuose šis atstumas padidėja iki 20 metrų.
Krašto kelių zona tęsiasi 50 m nuo kelio krašto.
Magistraliniuose keliuose būtina palaikyti net 70 m apsauginę kelio zoną.

Šie nurodyti atstumai yra minimalūs, vadinasi, esant poreikius šiuos atstumus galima didinti. Beje, jie matuojami nuo kelio briaunos, o zona eina į abi kelio puses.

Įdomūs faktai apie tai, kurios daržovės ir kuriuos teršalus kaupia daugiausiai augalai, augantys arti kelių, gali kaupti ne tik dulkes, bet ir sunkiuosius metalus bei mikroteršalus — dažniausiai aptinkami švinas (Pb), kadmis (Cd), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), taip pat policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) iš degalų ir padangų dėvėjimosi; didžiausi kiekiai paprastai randami lapinėse daržovėse, nes jos turi didelį paviršiaus plotą ir tiesiogiai „sugaudo“ daleles iš oro — pagal tipinį kaupimą (nuo didžiausio iki mažesnio) dažnai minimos: špinatai → salotos → petražolės → krapai → kopūstai → morkos → bulvės → pomidorai → vaismedžių vaisiai (pvz., obuoliai), o vienas įdomesnių paradoksų yra tas, kad špinatai ir salotos gali sukaupti kelis kartus daugiau sunkiųjų metalų nei šalia augančios bulvės ar obuoliai, net jei dirvožemis tas pats, nes didelė dalis taršos nusėda tiesiai ant lapų.

Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kurios daržovės ir kuriuos teršalus kaupia daugiausiai? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Būtina paminėti, kad nurodyti atstumai kelių apsaugos zonose pagrinde riboja statinių statybą, tačiau iš dalies tai taikoma ir želdiniams bei žemėtvarkai. Kita vertus, šie nurodymai nėra absoliutus draudimas sodinti augalus. Norint sodinti augalus arčiau nurodytų kelio apsaugos zonų, galima prašyti leidimo kelių savininko, savivaldybės, seniūnijos ir mažinti atstumą iki kelio.

Miestų keliuose (gatvėse) dažnai taikoma raudonosios linijos taisyklė, kuri draudžia ar riboja statyti ir želdinti aplink kelią bent 12–30 metrų pločiu nuo kelio ašies.

Kokiu atstumu nuo kelio galima sodinti daržoves?

Kadangi daržovių, vaisių ir uogų auginimas retai kada trukdo eismui ar kelių priežiūrai, jų sodinimo įstatymai neapibrėžia. Dažniausiai teisiškai ribojamas medžių, krūmų ir gyvatvorių sodinimas, nes jie turi realią grėsmę pažeisti saugumą, matomumą, turtą. Vadinasi, daržovių sodinti savo sklype praktiškai galima bet kur, jeigu tik jame nėra kitų ribojančių zonų, tokių kaip elektros tinklų ar kitos. Kita vertus, ant kelio briaunos sodinti bulvių, kopūstų ar braškių tikrai niekas nesiruošia, nes įvertinamas ir kitas svarbus faktorius – sveikata.

Keliai ir pakelės nusėtos kietosiomis dalelėmis, sunkiaisiais metalais, mikroplastiku, druska (ypač žiemos metu), todėl 0–30 metrų zona nuo kelio yra pati pavojingiausia. Todėl rizikai mažinti sodininkai laikosi tam tikrų augalų sodinimų atstumų:

Rekomenduojamas video

Dekoratyviniai augalai ir gėles sodinti rekomenduojama bent 5–10 m nuo kelio;
Vaisiams auginti palikite 10–30 m nuo kelio
Šakniavaisius geriausia auginti mažiausiai 20–40 m nuo kelio. Šios daržovės teršalus kaupia iš dirvožemio, todėl reikia palikti nemažą atstumą.
O lapines daržoves – 30–50 m nuo kelio. Pastaruosius auginti reikėtų toliausiai nuo kelio, nes jie linkę tiesiogiai kaupti teršalus ant lapų ir juos tampa sunkiau nuplauti.

Kiti patarimai, sodinant daržoves arti kelio

Nors daržovių sodinimas prie kelio nėra apribojamas, verta atkreipti dėmesį ir į kitus niuansus, sodinant daržoves arti kelio. Štai pagrindiniai pastebėjimai, kuriuos sodininkai pamiršta įtraukti į sodinimo planą:

Jei kelias šalia sklypo plyti pietuose ir dažniausi vyrauja pietų vėjas, reikia įvertinti, kad tarša bus didesnė ir sodinamų daržovių atstumą nuo kelio vertėtų kiek padidinti.
Be abejo, didžiausia tarša bus intensyvaus eismo keliuose (magistralėse, sunkvežimių keliuose), todėl anksčiau nurodyti atstumai daržovėms sodinti nuo kelio yra nesaugūs.
Įvertinkite sklypo reljefą kelio atžvilgiu. Jei sklypas žemiau pagrindinio kelio, susidursite su didesne taršos rizika, o tai reiškia, kad atstumas daržovėms sodinti taip pat turi būti didesnis, nei nurodyta.
Jei sklypą riboja tam tikri barjerai (gyvatvorės, tvoros, medžių juostos), sodinti daržoves bus saugiau, nes šie elementai ir želdiniai sumažins taršos patekimą nuo gatvės į sklypą apie 30–60 %.