Medžių sodinimas: kodėl juos verta sodinti rudenį ir kokių taisyklių būtina laikytis?

Nors yra įprasta medelius sodinti pavasarį, tačiau vieningos nuomonės dėl konkretaus medelių sodinimo laiko nėra. Labai dažnai medžių sodinimas, ypač vaismedžių, atidedamas iki rudens, o kartais, susiklosčius palankioms sąlygoms, medeliai sodinami ištisus metus.

Visgi reikia žinoti pagrindinius kriterijus ir taisykles, kaip tinkamai sodinti medžius rudenį jiems nepakenkiant ir taip sulaukiant geresnio augimo. Iš dalies sėkmingam medelio prigijimui rudenį įtakos turi ir sodinuko būklė, tad aptarsime, kaip jį išsirinkti sveiką ir atskirti nuo nekokybiškų medelių.

Medelių sodinimo laikas

Dažniausiai vaismedžiai, krūmai, dekoratyviniai medžiai sodinami pavasarį, tačiau nemažą dalį augalų galima sodinti ir kitu metų laiku. Bet kuriuo metų laiku dažnai siūloma sodinti vazonuose auginamus medelius, tik prieš sodinimą jie būtinai aklimatizuojami.

Pavasarį medžiai sodinami anksti, kai dirva jau būna atšilusi, bet dar neprasideda augalų pumpuravimasis (kovą–balandį). Šiuo laiku pasodinti medeliai turi daug laiko įsitvirtinti.

Vasaros metu sodinti medžius privengiama, nes įpusėjusi jų vegetacija ir dideli karščiai sukelia didelį stresą medžiams. Be to, smarkiai pagausėja pasodintų medelių priežiūros darbų, o vasaros metu sode ir taip yra ką veikti.

Jeigu nutariamas medelių sodinimas rudenį, paprastai tinkamas laikas yra nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio. Kai kuriose vietovėse arba priklausomai nuo skirtingos augalo rūšies idealus laikas gali tęstis iki lapkričio ar gruodžio.

Pravartu remtis taisykle: jei pastebima, kad medžiai dar nenumetę lapų – sodinti medį vis dar galima. Įsitikinimui pamatuojama dirvožemio temperatūra, kuriai esant aukščiau 7 °C, taip pat galima nebijoti sodinti medžius. Šiuo laiku galimas ir didelių medžių sodinimas bei persodinimas.

Žiemos sezonu galima sodinti net iškritus pirmajam sniegui, nes jis gerai izoliuoja šilumą ir suteikia drėgmės. Vis dėlto, šiuo laikotarpiu medelių sodinimas atidedamas, nes didesnį rūpestį gali kelti permainingi orai, atšiaurus vėjas, susidaręs ledas ir įšalas.

Kodėl verta sodinti medžius rudenį?

Daugelis žmonių baiminasi, kad jautrūs medeliai negali išgyventi žiemos, tačiau taip nėra. Iš tikrųjų medelius galima sodinti tol, kol žemė įšąla ir jos nebepavyksta iškasti, o tai paprastai būna po pirmųjų didelių šalčių. Rudenį dirva netgi būna tinkamesnė medžiams sodinti.

Nereikia išsigąsti, jeigu atrodo, jog medelis staiga nustojo augti. Rudenį medis visą energiją pasitelkia naujoms šaknelėms formuoti ir įsitvirtinti dirvoje ir kartu palaipsniui ruošiasi žiemos „miegui“.

Bene svarbiausia rudenį atsižvelgti į tai, ar sodinamas medis turės pakankamai laiko iki žiemos suformuoti savo šaknų sistemą ir įsitvirtinti. Šaknys pradeda augti, kai tik paliečia drėgną žemę, ir auga tol, kol dirvožemio temperatūra yra aukštesnė nei 4 °C. Visgi, vieni medeliai įsitvirtina lėčiau, kiti – greičiau, todėl šiek tiek skiriasi konkretus sodinimo laikas rudenį: atitinkamai ar tai būtų pirmosios rudens savaitės, ar rudens pabaiga.

Medžių sodinimas rudenį – privalumai

Mažiau streso medžiui. Pavasarį pasodinti medžiai patiria didelį stresą, nes jiems reikia auginti naujus lapus ir šaknis, tam naudojant menkas cukraus atsargas. Be to, dėl greitai užklupusių vasaros karščių medelis tampa jautresnis kenkėjams ir ligoms.

Tuo tarpu rudenį pasodinti medeliai gali sutelkti savo energiją į šaknų, o ne naujos lapijos auginimą, o atėjus pavasariui jis bus visiškai įsitvirtinęs ir pasiruošęs naujai vegetacijai.

Reikia mažiau laistyti ir prižiūrėti. Nors visiems naujai pasodintiems medeliams reikia daug vandens įsitvirtinimui, rudenį papildomo laistymo reikės daug mažiau. Rudenį paprastai būna drėgnesni orai ir dirvožemyje drėgmė išsilaiko daug ilgiau. Taip pat nereikės taip intensyviai ravėti piktžoles ar skubėti mulčiuoti pomedžio dirvą.

Medžių sodinimas rudenį – trūkumai

Žiemos žala. Orai rudenį gali būti nenuspėjami, todėl praėjus vos savaitei po medžio pasodinimo, gali užklupti ankstyvas šaltis arba netgi pūga. Šie reiškiniai pavojingi tol, kol medžių šaknys dar neįsišaknijusios. Medeliams apsaugoti reikia juos gerai palaistyti ir storai pamulčiuoti. Būtent dirvos išsausėjimas ir šaknų išdžiūvimas (o ne žema temperatūra) kelia didžiausią žalą. 

Kenkėjai. Rudenį suaktyvėjus graužikams, sunku nuo jų apsaugoti ir medelius.

Vaismedžių sodinimas rudenį? Deja, tinkamas ne visiems

Vaiskrūmių ir vaismedžių sodinimas rudenį tikrai neblogas variantas ar netgi privalomas kai kurioms kriaušėms, obelims, šermukšniams, kai kurioms slyvoms, gudobelėms, nes jie gana atsparūs žiemos šalčiams. Tuo metu pasodinti augalai nereikalaus tiek daug priežiūros, kiek jiems reikėtų per visą vasaros sezoną.

Ruduo netinka egzotiniams vaismedžiams ir kaulavaisiams sodinti, tokiems kaip abrikosai, persikai, graikiniai riešutmedžiai, vyšnios, trešnės, kai kurios kriaušės, slyvos. Visgi norint šiuos vaismedžius sodinti pavasarį, sodinimo duobės ruošiamos jau rudenį.

Vaismedžių sodinimo taisyklės: atstumai nuo kitų objektų

Norint turėti augius, derlingus vaismedžius, reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu atstumu jie yra pasodinti vienas nuo kito. Atstumai dažnai skiriasi, priklausomai nuo vaismedžio augumo ar veislės, tačiau dažniausiai obelims ir kriaušėms paliekamas 4 m atstumas tarp vaismedžių, slyvoms ir vyšnioms – 1–3 m.

Naujai sodinant medžius atsižvelgiama, kokį atstumą reikia palikti nuo tvoros, pastatų ir kitų konstrukcijų. Medžiai nuo daugiabučių namų turi būti sodinami paliekant bent 10 m atstumą, nuo kitų pastatų – 5 m atstumą, nuo inžinerinių statinių atramų ar apšvietimo tinklo – 4 m ir nuo atraminių sienelių papėdės – 3 m.

Jeigu aplink sklypą gyvena kaimynai, tai medžių sodinimas nuo sklypo ribos turėtų būti paliekant bent 2 m atstumą (jei medis užauga iki 3 m), 3 m – atstumą aukštesniems medžiams ir 5 m nuo šiaurinės sklypo ribos.

Sodinant krūmus reikalavimai panašūs, tik paliekami kiek mažesni atstumai: nuo daugiabučių – 1,5–2,5 (priklausomai nuo krūmo aukščio), nuo pastatų – 1,5 m, atraminių sienelių – 1 m, prie kaimyninės sklypo ribos – 1–2 m (priklausomai nuo krūmo aukščio), o gyvatvorė formuojama paliekant 1 m nuo ribos. Visais kitais atvejais, kai norima pasisodinti medelius ar krūmus arčiau sklypo ribos, reikalingas kaimyno raštiškas sutikimas.

Dekoratyvinių medžių sodinimas

Visgi, ne visi dekoratyviniai medeliai mėgsta būti pasodinti rudenį. Vengiama sodinti Lietuvos klimato sąlygas sunkiau tveriantys augalai, nes šiems reikia gana ilgo šilto laikotarpio įsitvirtinti dirvožemyje.

Anksti rudenį galima sodinti spygliuočius: pušis, egles, kadagius, tada jų augimas būna geresnis negu sodintų pavasarį. Jei spygliuočiai pasodinami vėliau – jie įsitvirtina sunkiai. Tujas nors ir geriau sodinti pavasarį, tačiau joms nepakenkia ir rudeninis sodinimas.

Iš lapuočių medžių gyvatvorei ar kaip atskiri dekoratyvūs medeliai drąsiai gali būti sodinami bukai, skroblai, taip pat gluosniai, liepos, uosiai, lazdynai, klevai, tuopos, alksniai, beržai, raugerškis, sausmedžiai.

Medžių sodinimas rudenį

Parenkama tinkama vieta. Reikia atkreipti dėmesį į medelio poreikius (saulės šviesa, vanduo, dirvožemio drenažas), augimo ypatybes (aukštis, atstumas) bei suderinamumą su kitais augalais. Jei medis sodinamas žolėje, velėna pašalinama.

Iškasama tinkama duobė. Iškasama maždaug dvigubai didesnė už šaknų gniužulą duobė (ne mažiau 1 m pločio) ir tokio gylio (maždaug 40–60 cm gylio), kad užkastas medelis būtų tame pačiame lygyje kaip ir aplinkinė žemė. Skiepo vieta turi likti aukščiau dirvos. Duobėje galima suformuoti kalnelį, ant kurio paskleidžiamos šaknys.

Duobės paruošimas. Į iškastą duobę medeliai sodinami neatidėliojant, tačiau prieš tai duobę galima praturtinti kompostu ir, jei reikia, lengvą dirvą pasunkinti įmaišant priemolio ar molio, o sunkų dirvožemį palengvinti smėliu. Trąšų į duobę berti nederėtų.

Paruošiami medeliai. Prieš sodinimą apžiūrimos sodinuko šaknys, pašalinami pažeisti, ligoti ar patamsėję audiniai, o labai ilgos ar per daug išsilanksčiusios šaknys – patrumpinamos. Vėliau šaknis vertėtų pamirkyti į mėšlo ir molio skiedinį, taip apsaugant jas nuo išdžiūvimo sodinimo metu.

Pasodintų medelių priežiūra

Laistymas. Iš karto pasodinti medeliai gausiai paliejami net tada, kai žemė atrodo pakankamai drėgna Rudenį paliejama 20–30 l vandens kiekvienam medeliui iš karto, o vėliau laistoma kartą ar du kartus per savaitę, kol pradeda nuolat lyti.

Mulčiavimas. Po pirmojo laistymo ar šiek tiek vėliau iki pirmųjų šalčių aplink medį padaromas 7–8 cm organinio mulčiaus sluoksnis maždaug 1 m skersmeniu. Mulčias paskleidžiamas prie pat medžio kamieno taip, kad jo neliestų. Naudojamos durpės arba apkaupiama žemėmis.

Medžių sodinukų rūšys

Medžių sodinukai su plikomis šaknimis. Auginami lauke, o rudenį arba pavasarį iškasami be lapų. Rudenį iškasti medžiai gali būti parduodami iš karto arba laikomi su drėgnoje medžiagoje supakuotomis šaknimis. Tokių sodinukų trūkumai – šaknų praradimas kasant, greitas išdžiūvimas, o privalumai: lengvai įvertinama šaknų būklė, paprastai yra pigiausias ir lengviausias variantas.

Vazone auginami medžių sodinukai. Vazoniniai sodinukai inde auginami nuo mažumės, todėl visas šaknynas išsivysto vazone. Tokį augalą labai patogu transportuoti, galima į dirvą sodinti beveik bet kuriuo metų laiku. Įsigijus tokį sodinuką nereikia skubėti iš karto jo pasodinti, o nespėjus ar užklupus nepalankioms sąlygoms, rudenį galima nešti peržiemoti į patalpą.

Visgi, tokiems medeliams prieš sodinimą reikalinga aklimatizacija, o jeigu augalas tame pačiame vazone užsibuvo per ilgai, šaknys susispaudžia ir augalas silpsta. Pasitaiko, kad kai kurie nesąžiningi pardavėjai į vazonus įsodina medelius su plikomis šaknimis, o ne augina nuo pradžių.

Sodinukai su žemės gumulu. Tai medeliai, kurių šaknys iškastos kartu su žemėmis ir įrištos į medžiagą. Medžiaga prilaiko šaknis ir žemes bei sulaiko drėgmę. Tokie sodinukai pardavinėjami tik fiziniame medelyne ir sunkiai transportuojami, nes su žemės gniužulu jie labai daug sveria.

Medžių sodinukai – kaip išsirinkti kokybišką?

Akivaizdu, kad sėkmingam sodinuko prigijimui ir tolesniam augimui negalima rinktis ligotų, pažeistų sodinukų, tad reikia mokėti juos atskirti.

Sodinukai turi būti sveiki, neapdžiūvę, su gyvybingais skiepais ir turėti pakankamai šaknų. Reikėtų rinktis sodinukus be pažeistų liemenėlių, didesnių žaizdų. Kai medelis per ilgai būna atviromis šaknimis, susiraukšlėja jų metūglių žievė, o šaknys apvysta ir pajuosta. Nestipriai apvytusius medelius galima atgaivinti pamerkus jų šaknis 1–2 paroms į vandenį. Jeigu pasirenkami sodinukai atviromis šaknimis, geriau rinktis ką tik arba neseniai iškastus medelius.

Tinkamiausi sodinti yra 1–2 metų obelų ir kriaušių skiepai, kurių aukštis apie 1–1,2 m, liemenėlio skersmuo bent 1,5 cm ir turintys 3–4 šakas. Geriausi slyvų ir vyšnių skiepai yra 1 metų ir šiek tiek žemesni nei sėklavaisių medelių.