Kreivabudė – vertinamas „austrių“ grybas. Patarimai, kaip jį auginti ir ką siūlome iš jo pasigaminti

Miške ar net parke ant tręštančios medienos, kamienų ir kelmų galite aptikti kuokštais ar pavieniui augančius grybus, ir greičiausiai tai yra kreivabudė. Šis „austrių“ grybas lietuviams pažįstamas, renkamas ir vertinamas (nors ir ne visos rūšys). Tuo tarpu užsieniečiai kreivabudes laiko vienais populiariausių valgomų grybų, kuriuos kultivuoja pramoniniu būdu ir siūlo auginti patiems namuose. Be to, mokslininkai išnagrinėjo begalę kreivabudės ypatingų savybių palaikyti gerą žmogaus sveikatą.  

Čia aptarsime, kokios kreivabudžių rūšys auga Lietuvoje, kuo jos naudingos, kaip įmanoma auginti ir netgi pasiūlysime įdomesnį receptą su šiais grybais. 

Kreivabudžių rūšys Lietuvoje. Kaip jas atskirti ir atpažinti? 

Besiruošdami grybauti, pasidomėkite, kokias kreivabudes galite rinkti, o kurias geriau palikti toliau klestėti. Iš esmės žinoma apie 210 šios genties rūšių, kurios priklauso kreivabudinių (Pleurotaceae) šeimai ir yra kosmopolitės. Naujausi duomenys (2023 m.) nurodo, kad Lietuvoje auga 5 rūšys. Iš tikrųjų, visos „lietuviškos“ kreivabudės yra valgomos ir labai gerai vertinamos grybautojų (dažnai priskiriamos III kategorijai ar aukščiau), tačiau kai kurios rūšys mūsų šalyje sutinkamos retai, tad geriau jas palikti bioįvairovei. Susipažinkime su kiekviena jų artimiau. 

Gluosninė kreivabudė  

Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus) – tai populiariausia ir daugiausiai ištyrinėta kreivabudė, pasižyminti vertingomis savybėmis ir nauda sveikatai. Ši rūšis Lietuvoje auga tankiausiai iš kreivabudžių, be to, žmonės ją augina ir namuose. Austrių grybu vadinama kreivabudė turi 4–20 cm dydžio liežuvio formos kepurę, kurios spalva gali būti gana įvairi: nuo kreminės smėlinės iki kone violetiškai juodos.

Grybo reikėtų ieškoti ne ant žemės, o ant medžių, ant kurių kreivabudė auga pavieniui arba grupėmis, kone kaskadomis. Ji gali okupuoti gyvų medžių kamienus, bet taip pat dažnai renkasi trūnijančią lapuočių medieną, kelmus. Neįprastą austrių vardą grybas gavo dėl dvigeldžių moliuskų formos, slidžios kepurės ir kempinių kvapo. 

Pilkšvoji kreivabudė  

Pilkšvoji kreivabudė (Pleurotus pulmonarius) – ši rūšis mažesnė už minėtąją giminaitę, nes kepurė siekia 2–10 cm skersmenį, esti puslankio formos ir išsiplėtusi bei baltos, dramblio kaulo spalvos. Grybą nuo kitų kreivabudžių galima atskirti iš gelsvėjančių lakštelių ir šviesesnės, negu kitų kreivabudžių, kepurėlės. Ši rūšis taip pat mėgsta gyvo medžio kamieną ar trūnijančios medienos buveinę. Skleidžia kvapą, primenantį anyžius. 

Trimitėlinė kreivabudė  

Trimitėlinė kreivabudė (Pleurotus cornucopiae) – šis grybas taip pat sąlyginai nedidelis (2–10 cm skermens kepurėlėmis), o spalva vyrauja nuo ochros geltonumo iki pilko rudumo. Lengviau atskirti pagal toli nuaugusius apatinėje pusėje esančius lakštelius ir beveik iš centro augančiu, tokios pačios kepurėlės spalvos kotu. Ši rūšis Lietuvoje sutinkama retokai, kuri taip pat pasižymi anyžių aromatu. 

Ąžuolinė kreivabudė  

Ąžuolinė kreivabudė (Pleurotus dryinus) – tai stambokas grybas su 4-15 cm skersmens  dažnai dėl sauso oro ir žvynuota „galva“, kurios spalva balta ar pilkšva. Šis grybas išskirtinis dėl šydo, todėl bręstant ant koto išlieka „sijonėlis“, o kepurė ir  kraštelis pasidengia šydo atplaišomis. Ąžuolinė kreivabudė taip pat esti retesnis egzempliorius, dažniau aptinkamas ant ąžuolų. Gana keista tuo, kad šis grybas Lietuvoje daugelyje šaltinių nurodomas nevalgomu, nors užsienyje jis puikiai vartojamas (valgytojai išskiria prieskonius primenantį skonį), net kultivuojamas.  

Plėviakraštė kreivabudė  

Plėviakraštė kreivabudė (Pleurotus calyptratus) – šio grybo kepurė yra 2,5-10 cm skersmens, pilkai rudos spalvos ir vėliau tampančios kremine, balkšva. Koto beveik nėra, o grybą taip pat dengia šydas, ypač kepurės kraštus. Ši kreivabudė dažniausiai aptinkama ant drebulių virtuolių. Stebėtina tai, kad grybo aromatas gana patrauklus, nes primena medų ar vaisius. 

Kada ir kur auga kreivabudės? 

Grybai yra vienmečiai, vadinasi, kiekvieną sezoną išauga nauji vaisiakūniai. Jeigu norite prisigrybauti kreivabudžių sulaukite vasaros pabaigos ir rudens. Grybus ant medžių ar medienos pastebėti galite nuo rugpjūčio mėnesio iki spalio (kartais lapkričio). Išimtis taikoma plėviakraštei kreivabudei, kuri auga gegužės–rugpjūčio mėnesiais. 

Kaip jau minėta, kreivabudes augant gali neprireikti eiti giliai į mišką, nes kai kurie individai aptinkami ir parkuose (gluosninė ir plėviakraštė kreivabudė). Visgi geram pagrybavimui teks drožti į lapuočių ar mišrius miškus, bet tam gali padėti atitinkamų medžių ieškojimas. Dažnu atveju ąžuolinė kreivabudė bazuojasi ant ąžuolų kamieno, plėviakraštė – ant drebulių, bet visos jos mėgsta tręštančią medieną ir kelmus. 

Kreivabudė – kokios šio grybo organoleptinės ir maistinės savybės? 

Beveik visos Lietuvoje augančios kreivabudės pasižymi švelniu skoniu ir savitu aromatu, bet bene visos turi sunkiai kramtomą, tankią ar plaušuotą tekstūrą. Kotas dažnu atveju visai nevalgomas, o kartais grybas jo visai ir neturi (rudimentinė liekana).  

Maistiniu atžvilgiu daugiausiai ištirta gluosninė kreivabudė, todėl pateikiame, kokių medžiagų joje galima atrasti. Pavyzdžiui, 100 šviežio grybo suteikia tik 33 kalorijas, o pagrindinę sudėtį sudaro angliavandeniai (6,1 g), baltymai (3,3 g), maistinės skaidulos (2,3 g) ir riebalai (0,4 g). Jose slypi ir visas sąrašas vitaminų ir mineralų: vitaminai B₁–B₆, D, folio rūgštis, kalis, fosforas, geležis, cinkas, varis, selenas. Taip pat ištirta, kad kreivabudės turi antioksidantų, tokių kaip ergotioninas, bei beta-gliukanų. 

Kreivabudžių nauda sveikatai 

Mokslininkai nepaprastai susidomėjo kreivabudėmis, nes šie grybai suteikia daug teigiamų naudų organizmui. Nemažai tyrimų atlikta su gyvūnais, bet taip pat išsamiai tyrinėjamas ir kreivabudžių poveikis įvairioms žmonių grupėms. 

• Imuninės sistemos stiprinimas. Beta-gliukanai ir polisacharidai stiprina imuninę sistemą ir aktyvina imuninės sistemos ląsteles, tokias kaip makrofagai, neutrofilai ir limfocitai. 
• Antioksidacinis poveikis, kurias suteikia antioksidantai, ergotioninas ir selenas.  
• Širdies sveikata. Kreivabudės yra mažai riebalų turintis maisto produktas, o jose esantys polisacharidai gali padėti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. 
• Kraujospūdžio reguliavimas. Didelis kalio kiekis gluosninėse kreivabudėse padeda subalansuoti natrio kiekį organizme, palaikyti skysčių balansą ir kraujospūdžio kontrolę. Tai svarbu norint išvengti hipertenzijos. 
• Priešuždegiminės savybės, nes kreivabudės turi priešuždegiminių junginių, kurie gali sumažinti uždegimą organizme. 
• Antibakterinis ir antivirusinis poveikis. 
• Cukraus kiekio kraujyje kontrolė. Beta-gliukanai gali pagerinti insulino jautrumą ir mažinti gliukozės kiekį kraujyje. 
• Virškinimo sistemos sveikata. Kreivabudėse yra maistinių skaidulų, kurios padeda reguliuoti virškinimą, palaiko sveiką žarnyno mikroflorą ir užkerta kelią vidurių užkietėjimui. Jos taip pat gali padėti išlaikyti žarnyno sveikatą ir sumažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką. 
• Svorio kontrolė. Kreivabudės turi mažai kalorijų, bet yra gausios maistinėmis medžiagomis, todėl yra idealus pasirinkimas tiems, kurie nori išlaikyti sveiką svorį arba laikytis sveikos mitybos. 
• Vitaminų ir mineralų šaltinis. Šie grybai yra geras vitaminų B grupės ir vitamino D šaltinis, kurie padeda palaikyti energijos apykaitą, smegenų funkcijas, raumenų ir kaulų sveikatą. 
• Vėžio prevencija. Kai kurie tyrimai rodo, kad kreivabudės gali turėti priešvėžinių savybių. Jose esantys junginiai gali slopinti tam tikrų rūšių vėžio ląstelių augimą. 

Išbandykite ir jūs – kreivabudžių auginimas namuose 

Kreivabudžių auginimas namuose yra įdomus ir gana paprastas procesas, tinkantis tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems augintojams. Šie grybai gali būti auginami įvairiais būdais ir ant įvairių substratų, todėl galite eksperimentuoti ir pasirinkti geriausią būdą savo poreikiams. Dažniausiai iš karto galima įsigyti auginimo rinkinius.  

1. Pirmiausiai paruoškite substratą (dažniausiai celiuliozės turinti medžiaga, tokia kaip šiaudai, medžio drožlės, kartonas ar popierius, kavos tirščiai, pjuvenos), kurį reikia sterilizuoti arba pasterizuoti, kad pašalintumėte nepageidaujamas bakterijas ir grybelius. Šiaudus ar medžio drožles užpilkite verdančiu vandeniu ir laikykite maždaug 1–2 valandas arba keletą valandų pamirkykite karštame vandenyje (65–70 °C). Tada leiskite substratui atvėsti ir nusausinkite. 
2. Atvėsintą ir nusausintą substratą sumaišykite su grybiena (apie 5–10% grybienos kiekio, palyginti su substrato kiekiu). 
3. Įdėkite šį mišinį į polietileno maišus arba kibirus su skylutėmis. Jei naudojate maišus, užriškite juos. 
4. Maišus ar kibirus laikykite tamsioje ir šiltoje (20–24 °C) vietoje. Grybiena per 2–3 savaites inkubuosis ir kolonizuos substratą, tai matysis kaip baltas tinklas.  
5. Kai substratas visiškai kolonizuojamas, perkelkite maišus į vėsesnę (12–18 °C) vietą su natūralia arba dirbtine šviesa (geriausia 8–12 valandų per dieną). 
6. Kreivabudės mėgsta drėgną aplinką. Purkškite aplinką vandeniu 1–2 kartus per dieną, kad palaikytumėte apie 85–95% drėgmės lygį. Stenkitės nepurkšti tiesiai ant maišų ar substrato, kad išvengtumėte pelėsių atsiradimo. Taip pat, užtikrinkite tinkamą ventiliaciją.  
7. Kai grybai pasiekia norimą dydį (dažniausiai po 5–10 dienų nuo vaisių kūnų atsiradimo), atsargiai juos nupjaukite prie pat pagrindo. Svarbu nenuplėšti grybų, kad nesugadintumėte grybienos ir leistumėte jai toliau augti. 
8. Dažnai iš vieno substrato galima surinkti keletą derlių (2–3 kartus). Po pirmojo derliaus surinkimo substratą reikia laikyti tamsesnėje ir drėgnesnėje aplinkoje, kad stimuliuotų kito derliaus augimą. 

Kreivabudžių makaronai su česnaku, čili pipirais ir petražolėmis 

Kadangi visada grybų ir makaronų duetui sakome „taip“, o kreivabudžių akcentas šiame patiekale bus tikras atradimas. Šis receptas suteiks subtilų česnako, šviežių petražolių ir švelniai aštrų čili skonį, kuris puikiai dera su kreivabudėmis ir makaronais. 

Ingredientai: 

• 200 g kreivabudžių, suplėšytų arba supjaustytų stambiais gabalais 
• 200 g makaronų (pvz., spagečių arba lizdelių) 
• 2–3 skiltelės česnako, susmulkintos 
• 1 mažas čili pipiras, plonai supjaustytas (pagal skonį) 
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus 
• 1 šaukštas sviesto 
• Druska ir šviežiai malti juodieji pipirai (pagal skonį) 
• 2 šaukštai smulkintų šviežių petražolių
• Kietasis sūris, smulkiai tarkuotas (pagal skonį) 
• Kelios krapų šakelės (dekoravimui, jei norite) 

Gaminimas: 

1. Makaronus virkite vadovaudamiesi pakuotės nurodymais, iki kol jie taps al dente. Tada nupilkite vandenį, bet palikite šiek tiek virimo vandens atsargoje (apie 1/4 puodelio). 
2. Kol verda makaronai, įkaitinkite didelę keptuvę ir įpilkite alyvuogių aliejaus. Įpilkite sviestą ir palaukite, kol jis ištirps. Įdėkite česnakus ir čili pipirus, kepkite ant vidutinės ugnies apie 1–2 minutes, kol česnakai taps kvapnūs, bet neapskrus. 
3. Į keptuvę įdėkite kreivabudžių gabalėlius ir kepkite 5–7 minutes, kol grybai taps auksinės spalvos ir lengvai apskrus. Jei reikia, įpilkite daugiau alyvuogių aliejaus. Pabarstykite druska ir pipirais pagal skonį. 
4. Į keptuvę su grybais sudėkite išvirtus makaronus. Įpilkite šiek tiek išsaugoto virimo vandens, kad padažas taptų skystesnis ir geriau pasiskirstytų. Gerai išmaišykite, kad visi ingredientai susimaišytų. 
5. Įdėkite smulkintas petražoles ir dar kartą lengvai pamaišykite. Patiekite makaronus lėkštėse, ant viršaus pabarstykite tarkuoto kietojo sūrio ir kelias krapų šakeles dekoravimui. 

Šaltiniai 

1. https://www.vle.lt/straipsnis/kreivabude/
2. https://jesj.journals.ekb.eg/article_279794_267646c9fdadef2afedee5ad3b8340f5.pdf
3. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23104078/
4. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1658361218300830
5. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2095496422000759
6. https://www.foodsciencejournal.com/assets/archives/2018/vol3issue6/3-6-51-847.pdf

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.