Kas galėjo pagalvoti, kad krapai – jų smulkūs lapai ir sėklos – turi prikaupę tiek daug vaistinių savybių ir maistinės naudos. Nei dirvai, nei saulei ar šilumai nereiklūs augalai gali būti sėjami netgi tarp kitų daržovių, o jų priežiūra „nekainuoja“ daug laiko ir pastangų. Tinkamus krapus galite išsirinkti iš gausios veislių pasiūlos, kurios šiek tiek skiriasi išvaizda, auginimo ypatumais, sėjos laiku. Sužinosite, kada sėti krapus, kad derliaus gautumėte visą vasarą, rudenį arba visus metus ir juo pagardinti patiekalus arba išsivirti aromatingos krapų arbatos.
Trumpai apie krapus
Paprastasis krapas (Anethum graveolens) – vienintelis krapų genties atstovas iš salierinių (Apiaceae) šeimos. Šis augalas vegetuoja vienus ar dvejus metus, užauga iki 30–120 cm ūgio. Jam būdingas status, gana tvirtas, dryžuotas, šakotas stiebas, taip pat plunksniškai suskaldyti, siūliški, žali lapai ir skėčio pavidalo žiedynas stiebo viršūnėje. Maži žiedeliai 10 cm skersmens žiedyne vasaros antroje pusėje žydi geltona ar žaliai gelsva spalva, iš kurių subręsta kiaušiniški, nedideli, plokšti, rudi skeltavaisiai. Krapas sunkiai supainiojamas dėl savotiško stipraus aromato.
Nors kai kuriuose daržuose ar net pakelėse krapas dauginasi it piktžolė ir sulaukėja, nepatikėsite, bet jis Lietuvoje nėra natūraliai augantis augalas. Šie prieskoniniai augalai į Europą, Ameriką, Afriką ir Aziją yra atvežti iš savaiminių augimviečių Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros regione, Mažojoje Azijoje, Indijoje.
Krapų veislės
Pateikiame sąrašą iš daugybės krapų veislių, kurių galite įsigyti Lietuvoje:
Mammoth –aukšta veislė tamsiais lapeliais, itin stipriu aromatu ir vėlai formuojanti žiedynus. Laikoma viena geriausių marinavimui ir kitoms kulinarinėms reikmėms.
Lena – žemaūgė, aromatinga veislė su tamsiai žalia, smulkia, gausiai šakota ir aromatinga lapija. Dygsta ir auga lėtai, vėlai formuoja žiedynus. Viena tinkamiausių auginti vazonėliuose.
Szmaragd – pasižymi gausia lapija, stipriu šakojimusi ir vėlyvu žiedyno brandinimu.
Thalia – veislę galima sėti ištisus metus šiltnamyje arba nuo kovo mėnesio lauke. Augalai tvirti, derlingi, turi tamsiai žalius lapelius, o žiedyną formuoja vėlai.
Monarch – labai aromatinga veislė su ypač sodrios, tamsiai žalios spalvos lapija.
Common – vidutiniškai ankstyva, lengvai auginama, derlinga veislė, auganti ir pavėsyje.
Moravan – vidutininiškai ankstyva, aromatinga veislė su gausia, ryškiai žalios spalvos lapija. Augalai ilgai neformuoja žiedų, o nuskinti ilgai nevysta.
Compact – ankstyva, kompaktiško aukščio, derlinga veislė su tamsiai žaliais lapeliais. Tinka auginti visus metus lovelyje, vazone, taip pat tinka sėjai šiltnamiuose ir lauke.
Goldkrone – derlinga veislė su tamsiai žaliais lapeliais, kuri vėlai suformuoja žiedyną. Auginami tiek lauke ir šiltnamiuose, tiek vazonuose, nes yra lengvai auginami, tinkanti ryšulėliams.
Krapų auginimas ant palangės
Norėdami pradėti auginti krapus patalpoje, užpildykite daigyklę su skyreliais sėklų kompostu, švelniai palaistykite ir pasėkite po vieną sėklą į kiekvieną skyrelį. Laikykite daigyklę ne žemesnėje kaip 15 °C temperatūroje. Ant saulėtos palangės ar šiltame šiltnamyje krapus galima sėti beveik ištisus metus. Sėklos turėtų sudygti maždaug per savaitę. Laikykite daigus ryškioje šviesoje ir reguliariai laistykite.
Krapai netoleruoja persodinamų, todėl dauginimas daigais nerekomenduojamas. Tačiau mėgstantiems iššūkius, sodininkai gali bandyti tokius daigus persodinti į lauką. Toku atveju krapai sėjami į daigykles pavasario viduryje–vasaros pradžioje.
Kaip ir kada sėti krapus?
Krapai sėjami pavasarį, vasarą ir rudenį tiesiai į dirvą. Pavasarį sėjama praėjus šalnų pavojui, balandžio mėnesį. Kad išaugtų geriausi daigai, dirvos temperatūra turėtų būti 15–21°C. Jau gegužės pradžioje išlenda pirmieji krapų daigai. Į šiltnamį krapus galima pradėti sėti jau vasario mėnesį.
Jei norite krapų turėti dar ir rudenį (daržovėms marinuoti), tai juos reikėtų pakartotinai pasėti birželio mėnesį arba kas kelias savaites iki vasaros vidurio. Jeigu leidžiama krapams subrandinti sėklas, tai vieną kartą pasėjus darže, jie pasisės savaime ir krapais džiaugsitės (arba jie erzins) daugelį metų. Jeigu krapai sėjami rudenį, tai pavasarį turėsite ankstyvą krapų derlių.
Į dirvą krapų sėklas sėkite maždaug 0,5–1 cm gylyje. Jei sėjama eilėmis, tai tarp jų išlaikykite 30 cm atstumą. Po 10–14 dienų turėtų pasirodyti daigai. Sudygusius krapus maždaug dar po 10–14 dienų reikia išretinti, paliekant 15–30 cm atstumus tarp jų, nes kitaip augs menkesni.
Ko reikia krapams augti?
Vieta. Mažai kas paskiria konkrečią vietą darže krapams auginti, nes šie augalai puikiai tarpsta ir tarp kitų daržovių. Jie nereiklūs saulės šviesai, todėl gali augti tiek saulėtoje, tiek pavėsingoje vietoje, nors pastebėta, kad saulėje jie būna aromatingesni. Ši prieskoninė žolė nereikli šilumai, gali iškęsti nedideles šalnas, žodžiu – jų auginimas nekelia jokių kaprizų. Geriau būtų, jeigu krapams augti vieta būtų kiek apsaugota nuo stipraus vėjo, nes aukštas stiebas gali nulūžti. Krapus galima auginti ir vazone ar maišuose.
Dirvožemis. Krapai mėgstami auginti dar ir dėl to, kad jie auga kone bet kokio tipo dirvoje. Visgi kol augaliukai jauni, pirmomis savaitėmis jiems praverčia drėgnesnė dirva. Geresnį derlių gausite iš krapų, augančių puveningame, gerai įdirbtame ir vandenį drenuojančiame priesmėlyje arba priemolyje, kurio pH 6,5–7,0.
Krapų priežiūra
Krapams reikalinga minimali priežiūra, todėl galite pasinaudoti šiais patarimais.
Laistymas. Gausiau liejami krapai neša gausesnį lapų derlių, nes jie mėgsta drėgnesnį dirvožemį. Esant sausiems ir karštiems orams augalai gali greitai nuruduoti, bet pakankama dirvos drėgmė nuo to gelbsti.
Mulčiavimas ir ravėjimas. Aplink augalus užberkite storą sluoksnį gerai perpuvusio mėšlo arba sodo komposto, kad dirva geriau sulaikytų drėgmę ir apsaugotų nuo piktžolių. Krapai nemėgsta piktžolių, todėl juos reikia reguliariai pašalinti ar purenti dirvą.
Genėjimas. Išaugs daugiau lapų, jeigu nupjausite besiformuojančius žiedynus. Taip pat krapai augs vešliau (o ne „į ūgį“), jeigu reguliariai nuskinsite ūglių viršūnėles.
Kaip ir kada nuimti krapų lapų ir sėklų derlių?
Maždaug po 8 savaičių nuo sėjos, kai tik augalas turi 4–5 lapelius, galima pradėti skinti krapų lapų derlių. Pirmiausia skinkite senesnius lapus, juos nugnybdami arba nukerpant žirklėmis. Surinktus lapus sunaudokite kuo greičiau, nes kitaip jie greitai nuvysta, net jei laikomi šaldytuve. Juos taip pat galima užšaldyti arba džiovinti vėlesniam naudojimui. Norint išdžiovinti krapus, pakabinkite šakeles kelioms savaitėms tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje, tada nuimkite juos nuo kotelių ir laikykite sandariame stiklainyje.
Sėklas rinkite, kai jos pradeda nokti ir ruduoti vasaros pabaigoje arba rudenį. Tuomet nupjaukite sveikus stiebus, žiedyną su sėklomis apgaubkite popieriniu maišeliu ir pakabinkite stiebus žemyn galva, kol sėklos išdžius ir nukris. Pašalinkite visus stiebelių gabalėlius, o sėklas laikykite sandariame inde.
Jei turite daug augalų, galite skinti ištisus stiebus su žiedų galvute ir lapais. Juos panaudokite marinuojant daržoves, bet augalas turi būti su nevisiškai subrendusiomis sėklomis, žaliu, lanksčiu žiedynu.
Krapų ligos, kenkėjai ir kitos problemos
Krapams pasitaiko lapų dėmėtligė ir kartais keletas kitų rūšių grybelinių lapų ir šaknų ligų.
Į krapų naikinimą gali nemenkai įsijausti tokie kenkėjai kaip šliužai, sraigės bei amarai.
Ankstyvas žydėjimas – tai reiškia trumpesnę vegetaciją bei mažesnį derlių – gali prasidėti dėl sausų, karštų orų, per mažo drėgmės kiekio dirvoje.
Krapų nauda
Nors dabar krapai dažniau naudojami kaip prieskoninės žolelės įvairiems patiekalams pagardinti, suteikti aromato ir papuošti, bet reikia nepamiršti ir krapų lapų bei sėklų vaistinių savybių.
Krapuose galima aptikti vitamino C, vitaminų B1, B2, B3, karoteno, skaidulų. Juose gausu įvairių mineralų, tokių kaip magnis, kalcis, kalis, fosforas, natris, geležis, manganas. Antioksidantai flavonoidai, taninai ir terpenoidai ir eteriniai aliejai (d-karvonas, dilapiolis, felandrenas, d-limonenas) taip pat gana gausiai randami krapuose.
Krapuose esančios medžiagos pasižymi priešvėžiniu, antibakteriniu, antivirusiniu, priešuždegiminiu, diuretiniu, antihelmintiniu, spazmolitiniu, antidiabetiniu poveikiu, raminančiai veikia smegenis ir nervų sistemos veiklą. Dėl šių vaistinių savybių liaudies medicinoje krapai naudojami įvairiems negalavimams gydyti. Reikia pasidžiaugti, kad daugybė savybių ne iš „piršto laužti“ ir yra patvirtinti moksliškai.
Kaip gali būti panaudojami krapai
Maistui. Džiovinti, sūdyti, šaldyti ar švieži krapų lapai pagardina sriubas (kas įsivaizduoja šaltibarščius be krapų!), žuvies ir mėsos patiekalus, troškinius, salotas, ypač virtas bulves ir bulvių košę, bei kitus patiekalus. Krapų sėklų nauda pastebima kepant duoną, sausainius, naudojant sveikas ar maltas sriubose, daržovių patiekaluose, nes pasižymi stipresniu skoniu nei lapai. Marinuojant ar rauginant daržoves (ypač agurkus) į stiklainius sukišamas kone visas augalas.
Aromatizavimas. Krapais ir jų eteriniu aliejumi galima aromatizuoti kai kuriuos alkoholinius gėrimus, pavyzdžiui, likerius. Kosmetikos pramonėje krapų aromatu kartais kvėpinamas muilas.
Naudingi vabzdžiams. Krapai į jūsų daržą privilioja apdulkintojus (drugelius, bites) bei plėšrius naudingus vabzdžius (vapsvas ir kitus).
Kokių vaistinių savybių turi krapai
Kaip vaistai naudojama krapų arbata iš sėklų ar lapų. Daugiausiai panaudojamos krapų sėklų gydomosios savybės, nes iš jų paruošta arbata kai kada gelbsti negaluojant. Kūdikius maitinančios mamytėms ji skatina pieno išsiskyrimą, o kūdikiams slopina žagsėjimą ir pilvo dieglius. Virškinimo sutrikimų turintiems žmonėms sėklų arbata mažina pilvo pūtimą, gerina apetitą, taip pat padeda kenčiantiems nuo nemigos. Sėklas žmonės pakramtydavo norėdami atsikratyti blogu burnos kvapu.
Ištraukos iš krapų sėklų ir lapų padeda kraujotakos sistemai, nes mažina kraujo spaudimą, praplečia kraujagysles. Krapai naudingi ir šlapimo sistemai, nes varo šlapimą, padeda gydyti vaikų naktinį šlapimo nelaikymą. Jie padeda atsikosėti, gydo uždegimus, malšina skausmą ir spazmus.
Moksliniai tyrimai su gyvūnais atskleidė, kad krapų eterinis aliejus apsaugo skrandžio gleivinę, padidina progesterono koncentraciją, atpalaiduoja lygiuosius raumenis, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Moksle pastebimi krapų aliejaus pirmieji teigiami „žingsneliai“ diabetui, vėžiui gydyti.
Kam negalima vartoti krapų?
Būkite budrūs, nes kai kuriems žmonėms krapai didina odos jautrumą saulės spinduliams ir sukelia dermatitą. Taip pat krapų arbatos turėtų vengti nėščiosios dėl galimo gimdos veiklą skatinančio efekto bei patiriantiems alergijas nuo salierinių augalų.
Daržovės kaip nuodingas maistas: kada ir ko nederėtų kišti į burną?
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/krapas/
https://www.almanac.com/plant/dill
https://www.rhs.org.uk/herbs/dill/grow-your-own
Ruzgienė R., Mackevičius A. Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas, Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2010, 178-179 p.
Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011, 368-370 p.
Moksliniai tyrimai:
http://impactfactor.org/PDF/IJPQA/8/IJPQA,Vol8,Issue3,Article3.pdf
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8112917/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6516417/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5088306/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
