Petražolės – vertingi prieskoniniai augalai

Petražolės (Petroselinum) – tai dažniausiai dvimetės, rečiau vienmetės žolės. Šie prieskoniniai augalai priklauso salierinių (Apiaceae) šeimos Petroselinum genčiai. Petražolės yra kilusios iš Viduržemio pajūrio šalių.

XVI a. Lietuvoje pradėta auginti sėjamoji petražolė (Petroselinum crispum). Tai dvimetis augalas. Jo šaknis liemeninė, gelsvai baltos spalvos. Lapai plunksniški, lygūs arba garbanoti. Petražolių žiedai susitelkę į sudėtinius skėčius, smulkūs, žalsvai gelsvos spalvos. Šio augalo vaisius – skeltavaisis. Petražolė yra kvapnus augalas. Savo lapuose ji turi eterinio aliejaus, C, A vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Petražolių rūšys

Išskiriamos dvi petražolių rūšys:

• lapinės;
• šakninės.

Lapinės ir šakninės petražolės dar skirstomos į:

• garbanotąsias;
• lygialapes.

Petražolių dauginimas ir sodinimas

Petražolės gali būti dauginamos iš sėklų ir vegetatyviniu būdu, jas dalinant. Petražolių dirva turėtų būti puri, neutralaus rūgštingumo, turinti daug organinių medžiagų. Geriausiai šiems augalams tinka priemolio ir priesmėlio dirvožemis. Petražolė nepakenčia užsistovėjusios drėgmės ar netoliese esančio gruntinio vandens. Tai daug šviesos reikalaujantis augalas. Jį reikia saugoti nuo skersvėjų, todėl geriausia sodinti pietinėje pastatų pusėje ir prie tvorų.

Lysvę petražolėms rekomenduojama  paruošti rudenį. Geriausias petražolių sėjos laikas – spalio mėnuo.  Pagal sėjomainos taisykles geriausia, kai petražolės sodinamos vietoje pomidorų, agurkų ar ankštinių augalų. Nepatartina jų sėti po burokėlių, rūgštynių ir bazilikų.

Po rudeninio žemės sukasimo reikia paruošti humuso arba komposto (3-4 kg į m2), 200 g medžio pelenų, 20-25 g mineralinių trąšų (amonio salietros, superfosfato). Tręšti dirvą galima pavasarį, bet geriausia tai padaryti likus 2 savaitėms iki sodinimo.

Petražoles į paruoštą žemę galima sėti ir pavasarį. Priklausomai nuo oro sąlygų, jos sėjamos balandžio viduryje arba pabaigoje. Petražolių sėklos gali sudygti 3-5 °C temperatūroje, o daigai sėkmingai išgyvena netgi -8 °C temperatūroje.

Siekiant pagerinti daigumą ir sutrumpinti dygimo laiką, sėklos prieš sėją supilamos į indą su 3-5 % valgomosios druskos tirpalu. Sveikos sėklos nuskęsta į dugną, o pažeistos ir netinkamos sėjimui lieka plūduriuoti vandenyje.

Lysvėje padaromos vagos, kurių gylis priklauso nuo dirvožemio tipo. Tankioje, molingoje dirvoje rekomenduojamas vagų gylis – 1-1,5 cm, o smėlingoje – 2 cm. Atstumas tarp vagų apie 15-20 cm. Pasėtos sėklos palaistomos šiltu vandeniu ir užberiamos žemėmis. Po to galima uždengti lysvę polietileno plėvele, kurią, pasirodžius daigams, būtina nuimti.

Reikiamo sėklų kiekio apskaičiavimo formulė yra 0,5 g į m2. Dažniausiai sėklos sudygsta per 7-10 dienų.

Petražolių auginimas ir priežiūra

Auginant petražoles ir siekiant kuo didesnio derliaus, svarbu laikytis žemiau išvardintų priežiūros taisyklių.

• Dirvos purenimas. Dirvožemyje susidariusi pluta blogina oro cirkuliavimą ir stabdo augalų augimą. Purenimas atliekamas praėjus savaitei po to, kai pasirodo pirmieji petražolių daigai. Jis taip pat padeda atsikratyti pradedančių dygti piktžolių.
• Ravėjimas. Pradėjus dygti petražolėms, svarbu pašalinti piktžoles. Geriausia jas ravėti rankomis, nes kauptukas gali pažeisti silpnus petražolių daigus.
• Retinimas. Tiek šakninių, tiek lapinių petražolių daigus retinti reikėtų 2 kartus. Pirmąjį iš karto tik pasirodžius daigams, paliekant 2-3 cm tarpus tarp augalų. Antrą kartą retinama po pusmečio, šį kartą tarpas padidinamas iki 4-7 cm. Svarbu neuždelsti su retinimu, nes laikui bėgant kaimyninių augalų šaknys susipina ir vienu metu galima pašalinti net kelis.
• Laistymas. Reguliarus laistymas yra būtinas, kad lapai ir šakniavaisiai būtų sultingi. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šie augalai neigiamai reaguoja į drėkinimą. Didelė drėgmė skatina ligų plitimą. Esant sausam orui, laistymas yra vienintelis būdas norint užtikrinti skanų ir kokybišką derlių. Laistyti geriausia kas antrą dieną drungnu vandeniu.
• Tręšimas. Šių prieskoninių augalų lysvė tręšiama bent du kartus per sezoną. Pirmą kartą tręšti rekomenduojama tada, kai pasirodo 2-3 tikrieji lapeliai. Prieš tręšimą augalus reikėtų praretinti. Tręšti rekomenduojama amonio salietra, superfosfatu ir kalio chloridu. Taip pat šias trąšas galima keisti medžio pelenais. Antrą kartą žalumynus reikėtų patręšti po 2-3 savaičių. Tam gali būti naudojamos kompleksinės mineralinės trąšos arba namuose pasigamintas dilgėlių raugas.

Petražolės – ant palangės augantys švieži prieskoniai

Auginimui ant palangės geriausia rinktis paprastųjų arba garbanotųjų petražolių veisles. Kelioms dienoms petražolių sėklas rekomenduojama palikti ant šlapių vatos diskų, kad jos greičiau sudygtų. Sėjama į 15-20 cm aukščio, komposto žeme pripildytus, vazonėlius. Žalumynų daigeliai pasirodys negreitai – tik po 1,5-2 mėnesių. Kita vertus, iš sėklų užaugintos petražolės derlių duos labai ilgai.

Norint užsiauginti šių žalumynų vegetatyviniu būdu, sodinami sveiki, vidutinio dydžio šakniavaisiai su išsaugotais viršūniniais pumpurais pagal tokią technologiją:

• Paruošiamas derlingos dirvos mišinys. Geriausiai tam tinka durpės, daržo žemė, humusas ir upės smėlis (2:1:1:1). Indo dugnas užpildomas drenažo sluoksniu (2-3 cm), o paruoštas dirvožemis turi užimti iki 1/3 indo ploto.
• Paruošiamos petražolių šaknys. Pašalinama sena žemė ir nupjaunami šaknų galiukai iki 15 cm ilgio.
• Petražolių šakniastiebiai įkasami į žemę 3-4 cm atstumu vienas nuo kito (jei sodinama į lovelius). Jie užberiami žemėmis iki viršūninių pumpurų ir suspaudžiami. Palaisčius augalai  5-7 dienoms padedami vėsioje vietoje (ne aukštesnėje nei +18 °C).
• Po savaitės petražolės perkeliamos ant palangės ir auginamos 18-20 °C temperatūroje. Svarbu užtikrinti optimalią dirvos drėgmę, laistant bent 2-3 kartus per savaitę. Jei patalpoje sausa, petražolių lapai apipurškiami purkštuvu.

Vidutiniškai petražolių įsišaknijimo trukmė yra nuo 20 iki 40 dienų, o lapus ir ūglius bus galima pjauti pakartotinai.

Petražolių ligos

Ant petražolių lapų atsiradusios dėmės ir pakitusi augalo spalva rodo, kad augalui ne viskas gerai. Prieskoninius žalumynus gali pažeisti virusai, grybeliai ir bakterijos. Kenkėjų antpuoliai mažina augalų gyvybingumą. Dėl ligų suprastėja petražolės žaliosios masės kokybė, o šakniavaisiai tampa nebetinkami vartoti. Laiku pastebėjus problemas, galima išsaugoti augalą. Štai vienos labiausiai paplitusių petražoles užpuolančių ligų.

• Baltasis puvinys. Liga pažeidžia šakniavaisius. Dėl šios grybelinės infekcijos augalo audiniai suminkštėja ir supūva. Rekomenduojamos šios profilaktinės priemonės: šakniavaisių purškimas Bordo mišiniu, sveikų daigų laikymas ir sodinimas, sėklų dezinfekavimas kalio permanganato tirpalu, sėjomaina.
• Rūdys. Šiai ligai būdingos geltonai rudos dėmės apatinėje arba abiejose lapų pusėse. Vėliau pažeidžiamas ir visas augalas. Pažeisti lapai pagelsta ir nudžiūsta. Pasirodžius pirmiesiems rūdžių požymiams, pasėlius reikia nupurkšti 1 % Bordo tirpalu. Rekomenduojama reguliariai purenti dirvą ir šalinti piktžoles.
• Peronosporozė (netikroji miltligė). Grybinė infekcija gresia petražolėms ir ankstyvaisiais vystymosi etapais, ir jau suaugusioms. Šiai ligai būdingos baltos dėmės. Vėliau jos pagelsta ir tampa rudos. Apatinėje lapų plokštelės pusėje susidaro tamsus šašas. Gydymas vario chloroksidu padės atsikratyti šios ligos ankstyvoje stadijoje.
• Miltligė. Gana dažnai pasitaikanti grybelinė infekcija, pažeidžianti petražolių lapus, o vėliau ir stiebus. Ant lapų atsiranda pilkšva patina, kuri palaipsniui pasidengia tamsiais taškeliais. Augalas praranda sultingumą, tampa kietas ir sutrūkinėja. Kovoti su šia liga gali padėti medžio pelenų tirpalas: 200 g medžio pelenų 10 litrų virinto vandens. Pelenus vandenyje pavirti reikia valandą laiko. Atvėsusiu tirpalu purkšti augalus.

Petražolių kenkėjai

Be ligų, petražolėms pavojų kelia ir vabzdžiai kenkėjai.

• Morkinė musė. Šis vabzdys yra morkų, petražolių ir pastarnokų priešas. Dirvožemyje gyvenančios lervos daro žalą augalams. Viena musė gali sudėti apie 100 kiaušinėlių. Palikuonys minta šakniavaisiais. Kovos priemonės: gilus rudeninis arimas, vagų purenimas, daigų retinimas, svogūnų sodinimas tarp petražolių, sėjomainos išlaikymas, purškimas specialiais insekticidais.
• Amarai atsiranda ant apatinės lapų pusės. Jie čiulpia augalo sultis. Dėl to lapai pagelsta ir susisuka. Pasirodžius kenkėjams galima naudoti svogūnų užpilą. 400 g svogūnų lukštų užpilkite 10 litrų verdačio vandens ir palikite 2 dienas pastovėti. Gautu užpilu purkškite pažeistus augalus. Taip pat galima amarus nuo augalų nuplauti laistymo žarna arba juos purkšti specialiais cheminiais preparatais.

Petražolių derliaus nuėmimas

Šviežios petražolės iš lysvės skinamos kelis kartus per sezoną. Priklausomai nuo veislės, nuo sėjos iki pjūties praeina apie 70-90 dienų. Kad žalumynai ilgai džiugintų, derlių reikia nuimti laikantis šių taisyklių:

• Šakos pjaunamos prie pat šaknų, kad formuotųsi nauji ūgliai.
• Derlių reikia pradėti skinti nuo išorinės rozetės dalies. Vidiniai ūgliai paliekami toliau augti. Išoriniai ūgliai būna labiausiai subrendę ir jų nupjovimas skatina šviežių lapų augimą.

Petražolių džiovinimas yra vienas iš laikymo būdų žiemai. Petražolių šakelės kabinamos nuo tiesioginės saulės apsaugotoje, vėdinamoje patalpoje. Žalumynai išdžiūsta per 1-2 savaites. Išdžiovinti laikomi uždengtame stikliniame inde.

Petražoles žiemai tai pat galima laikyti šaldiklyje. Tuomet žoleles reikėtų nuplauti, nusausinti ir sudėti į specialius šaldymo maišelius arba indelius.

Paskutinį petražolių derlių nuimkite prieš šalnas. Šakniavaisiai iškasami ir laikomi dėžėse su smėliu. Galima pabarstyti juos kreida, kad geriau išsilaikytų. Sudėti šakniavaisius reikėtų sluoksniais. Rekomenduojama jų laikymo temperatūra – 0-2 °C, o drėgmė maždaug 80-90 %. Svarbu užtikrinti stabilią patalpos temperatūrą, kad dėl temperatūros svyravimų šakniavaisiai nerasotų ir nesudrėktų.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.