Šiltuoju metų laiku prekybos centrų lentynose ir kavinių meniu vis dažniau sumirga gėrimas, viliojantis savo egzotišku bei kiek paslaptingu pavadinimu – imbierinis alus. Nors žodis „alus“ daugeliui asocijuojasi su fermentuotais alkoholiniais gėrimais, tradicinis bei populiariausias šio gėrimo variantas šiandien yra visiškai nealkoholinis. Tai intensyvaus, aštraus ir gilų skonį turinčio limonado rūšis, kurią itin lengva pasiruošti tiesiog savo namų virtuvėje. Namuose gamintas imbierinis alus ne tik pranoksta pirktinį savo skoniu bei aromatu, bet ir leidžia visiškai kontroliuoti cukraus kiekį bei išvengti dirbtinių konservantų ar skonio stipriklių.
Imbierinio alaus šaknys siekia XVIII amžiaus Angliją, kur jis iš tiesų buvo gaminamas kaip silpnas alkoholinis gėrimas, gaunamas fermentuojant imbierą, cukrų ir vandenį su specialiomis mielėmis. Tačiau bėgant laikui ir keičiantis vartojimo kultūrai, receptas evoliucionavo į gaivųjį gėrimą. Šiuolaikinis naminis nealkoholinis imbierinis alus yra gaminamas gilaus pritraukimo arba virimo būdu, išgaunant maksimalią imbiero šaknies koncentraciją ir vėliau ją subalansuojant citrusinių vaisių rūgštimi bei saldumu. Tai universalus gėrimas, kuris puikiai tinka vienas, su ledukais, arba kaip pagrindinis ingredientas gaminant populiarius kokteilius, pavyzdžiui, „Moscow Mule“ nealkoholinę versiją.
Kodėl verta pasigaminti patiems?
Imbieras jau nuo senų laikų yra vertinamas dėl savo priešuždegiminių, virškinimą gerinančių ir imuninę sistemą stiprinančių savybių. Šiame gėrime esantis didelis šviežio imbiero kiekis ne tik sušildo ir suteikia malonaus aštrumo, bet ir veikia kaip puikus tonizuojantis užtaisas organizmui. Be to, pramoniniu būdu gaminami imbieriniai gėrimai dažnai yra persmelkti didžiuliu rafinuoto cukraus kiekiu ir dirbtine angliarūgšte. Tuo tarpu naminėje versijoje naudojamas rudasis cukrus suteikia gėrimui malonų karamelinį atspalvį ir gilesnį poskonį, o natūralus gamybos procesas leidžia išlaikyti visas naudingąsias imbiero savybes.
Autentiškas naminis imbierinio alaus receptas
Šis receptas reikalauja vos kelių paprastų ingredientų, o rezultatas nustebins net didžiausius gurmanus. Paruošimui reikės šiek tiek kantrybės, nes gėrimui būtina pastovėti, kad atsiskleistų tikrasis charakteris.
Ingredientai:
- 3 litrai tyro vandens
- 450 g šviežio imbiero šaknies (sutarkuotos arba smulkiai pjaustytos)
- 120 ml šviežiai spaustų žaliųjų citrinų (laimo) sulčių
- 1 stiklinė (apie 200 g) rudo cukraus (kiekį galima koreguoti pagal skonį)
Gamybos eiga:
- Imbiero paruošimas ir infuzija. Dideliame puode užvirinkite vandenį. Jam užvirus, nukelkite puodą nuo ugnies. Įmaišykite švariai nuplautą ir smulkiai sutarkuotą imbierą (jei žievelė plona ir švari, jos skusti nebūtina – ji suteiks papildomo aromato). Puodą uždenkite dangčiu ir palikite kambario temperatūroje pastovėti per naktį (mažiausiai 8–12 valandų), kad vanduo pilnai sugertų imbiero sultis ir eterinius aliejus.
- Filtravimas. Praėjus infuzijos laikui, skystį nukoškite per labai smulkų sietą arba kelis kartus sulenktą marlę. Kruopščiai nuspauskite imbiero tirščius, kad išspaustumėte kiekvieną vertingą lašą.
- Skonio balansavimas. Į gautą imbierinį vandenį supilkite šviežias žaliųjų citrinų sultis ir suberkite rudąjį cukrų. Viską intensyviai maišykite arba plakite, kol cukraus kristalai visiškai ištirps. Paragaukite – gėrimas turi būti intensyvaus aštrumo, kurį švelnina saldumas ir citrinos rūgštelė.
- Nusistovėjimas. Supilkite skystį į švarų indą, uždenkite ir leiskite jam pastovėti kambario temperatūroje dar 24 valandas. Per šį laiką smulkios imbiero dalelės ir nuosėdos nusės ant dugno, o gėrimas taps skaidresnis.
- Išpilstymas ir laikymas. Atsargiai, nesukeliant nuosėdų nuo dugno, nupilkite skystį į švarius stiklinius butelius su sandariais, užsukamais kamšteliais. Įdėkite į šaldytuvą ir palaikykite bent 3–5 dienas prieš pradėdami vartoti – šaltis padeda galutinai subalansuoti skonį.
Kaip teisingai patiekti ir mėgautis?
Kadangi šis nealkoholinis alus gaminamas be mielių ir natūralios fermentacijos, jis savaime neturi gazuoto gėrimo burbuliukų, o jo skonis yra labai koncentruotas ir aštrus. Tradiciškai ir geriausiai šis gėrimas atsiskleidžia jį patiekiant stiklinėje su daug ledo, iki pusės užpildžius imbieriniu alumi, o kitą pusę užpylus kokybišku neutraliu gazuotu mineraliniu vandeniu. Tokiu būdu išgaunamas tobulas balansas: gaivios pūslelės, malonus deginantis imbiero aštrumas gerklėje ir citrusų gaiva. Norintys papildomo estetinio akcento stiklinę gali papuošti mėtų lapeliais ar žaliosios citrinos griežinėliu. Tai puiki, sveika ir išskirtinė alternatyva įprastiems saldiesiems gazuotiems gėrimams.