Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Kas yra bokashi ir kuo jis skiriasi nuo tradicinio kompostavimo?

Bokashi kompostavimas
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

„Bokashi“ – tai Japonijoje gimęs organinių atliekų perdirbimo metodas, kurio pavadinimas išvertus reiškia „fermentuotos organinės medžiagos“. Šios technologijos pradininku laikomas japonų profesorius dr. Teruo Higa, kuris XX a. devintajame dešimtmetyje atrinko ir sujungė tam tikras naudingųjų mikroorganizmų grupes į vieną mišinį, dabar žinomą kaip EM (efektyvieji mikroorganizmai).

Esminis skirtumas tarp „Bokashi“ ir tradicinio kompostavimo slypi biologiniame procese. Įprasta komposto krūva lauke veikia aerobiniu būdu – mikroorganizmams reikalingas deguonis, todėl krūvą būtina vartyti. Šio proceso metu atliekos kaista ir tiesiogiai supūva. Tuo tarpu „Bokashi“ yra anaerobinis procesas, vykstantis visiškai be deguonies. Atliekos sandariame inde ne pūva, o fermentuojasi – panašiai kaip raugiami kopūstai ar agurkai.

Kadangi maistas nesuyra atvirame ore, procesas neišskiria šiltnamio efekto dujų (pavyzdžiui, metano) ir nepraranda azoto bei kitų vertingų maistinių medžiagų. Tai leidžia perdirbti net ir tokius produktus, kurie tradiciniame komposte sukeltų didžiulę smarvę ar pritrauktų kenkėjus.

Įdomūs faktai apie tai, kaip bokashi išgelbėjo atogrąžų salos viešbutį Viename prabangiame Maldyvų kurorte kilo rimta problema: saloje buvo neįmanoma suvaldyti maisto atliekų srauto. Įprastas kompostavimas karštyje skleidė baisų kvapą ir pritraukdavo būrius žiurkių bei paukščių, o tai gadino poilsiautojų patirtį. Šiukšlių išvežimas laivais kainavo tūkstančius dolerių. Viešbučio vadovybė perėjo prie masinės „Bokashi“ sistemos. Jie užsakė tonas sėlenų ir pradėjo fermentuoti visas restoranų atliekas (įskaitant žuvį ir mėsą) didelėse bačkose. Rezultatas pranoko lūkesčius: kvapas dingo, kenkėjai pasitraukė, o salos smėlis, kurį vėliau sumaišė su fermentuota mase, virto tokiu derlingu dirvožemiu, kad viešbutis pradėjo pats užsiauginti egzotinius vaisius ir prieskonines žoleles savo svečiams.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kaip bokashi išgelbėjo atogrąžų salos viešbutį? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Kaip veikia EM sėlenos: paslaptingieji mikroorganizmai

„Bokashi“ sistemos šerdis – specialios sėlenos, kurios yra užkrėstos efektyviaisiais mikroorganizmais. Šį biologinį kokteilį sudaro trys pagrindinės grupės:

  1. Pieno rūgšties bakterijos: jos gamina pieno rūgštį, kuri stipriai sumažina pH aplinką inde. Rūgšti terpė veikia kaip natūralus konservantas – ji neleidžia daugintis puvimo bakterijoms, todėl nelieka bjauraus kvapo.
  2. Mielės: jos gamina antimikrobines ir augalams naudingas medžiagas, taip pat stimuliuoja kitų gerųjų bakterijų augimą.
  3. Fotosintetinės bakterijos: jos naudoja saulės šviesą ir dirvožemio šilumą, kad susintetintų naudingas medžiagas iš organinių išskyrų.

Nors sėlenų galima nusipirkti parduotuvėse, entuziastai jas dažnai gaminasi patys. Tam reikalingos kviečių arba ryžių sėlenos, šiltas vanduo, nechloruota melasa (kaip maistas bakterijoms) ir pirktinis skystas EM koncentratas. Viskas sumaišoma iki vientisos, drėgnos masės, sudedama į hermetišką maišą ar indą ir paliekama fermentuotis šilumoje 2 savaites. Vėliau gautos sėlenos išdžiovinamos ir gali būti saugomos mėnesių mėnesius.

Bokashi kompostavimas

Kokį bokashi komposterį pasirinkti

Norint sėkmingai fermentuoti atliekas, būtina speciali talpa. Klasikinį „Bokashi“ komposterį sudaro trys pagrindiniai elementai: hermetiškas dangtis, vidinis dvigubas dugnas su skylutėmis (skysčiui nutekėti) ir kranelis talpos apačioje.

Praktikoje labai rekomenduojama naudoti dviejų kibirų sistemą. Kai pirmasis komposteris užsipildo iki viršaus, jį reikia palikti uždarytą bent dvi savaites, kad fermentacijos procesas visiškai pasibaigtų. Per šį laiką virtuvėje negalite likti be vietos naujoms šiukšlėms, todėl į darbą paleidžiamas antrasis kibiras.

Rekomenduojamas video

Jei norite sutaupyti, funkcionalų indą galite pasidaryti patys. Jums reikės dviejų vienodų statybinių ar maistinių plastikinių kibirų su sandariu dangčiu. Vieno kibiro dugne prigręžiama daug smulkių skylučių, o pats kibiras įstatomas į antrąjį (sveiką) kibirą. Viršutiniame kibire kaupsis atliekos, o apatiniame – bėgantis skystis. Apatinio kibiro apačioje galima įsukti paprastą plastikinį kranelį, kad skystį nusausinti būtų patogiau.

Detalus gidas, kaip naudotis bokashi komposteriu

Pats fermentavimo procesas reikalauja minimalių pastangų, tačiau būtina laikytis griežtos sekos.

Bokashi kompostavimas

1. Smulkinimas ir klojimas

Kiekvieną kartą dėdami maisto likučius į kibirą, juos susmulkinkite iki 2–3 centimetrų dydžio gabalėlių. Kuo mažesni gabaliukai, tuo didesnis jų paviršiaus plotas, todėl mikroorganizmai juos apdoroja greičiau ir efektyviau. Įmetę atliekų sluoksnį, pabarstykite jį maždaug vienu ar dviem valgomaisiais šaukštais „Bokashi“ sėlenų.

2. Oro pašalinimas ir sandarumas

Kadangi procesas yra anaerobinis, atliekas kibire būtina kuo stipriau suspausti. Tam galima naudoti specialų presą arba tiesiog bulvių grūstuvą. Tikslas – išspausti visus oro tarpus. Po kiekvieno atidarymo indą iškart sandariai uždarykite.

3. Ko negalima dėti

Į „Bokashi“ indą drąsiai meskite mėsą, žuvį, sūrį, citrusinių vaisių žieveles bei virtą maistą. Tačiau venkite:

  • didelių kaulų (jie tiesiog nespės fermentuotis)
  • storo aliejaus ar skystų riebalų sluoksnio
  • jau supuvusio ar stipriai pelėsio pažeisto maisto – jame dominuoja blogosios bakterijos, kurios nugalės EM mikroorganizmus ir sugadins visą turinį.

4. Bokashi arbatėlė

Fermentacijos metu išsiskiria tamsus, stipraus rūgštoko kvapo skystis, vadinamas „Bokashi arbatėle“. Jį būtina nuleisti per kranelį kas 2–3 dienas. Šis skystis yra itin koncentruotas ir rūgštus. Atskiestas santykiu 1:100 su vandeniu, jis tampa puikia natūralia trąša kambariniams augalams ar lauko daržui. Be to, grynas skystis, supiltas į kriauklės ar vonios nutekamąjį vamzdį, veikia kaip ekologiškas valiklis – jame esančios rūgštys ir bakterijos padeda skaidyti riebalus bei organines sankaupas vamzdynuose.

Bokashi kompostavimas

Ką daryti su fermentuotu turiniu?

Po dviejų savaičių aktyvaus fermentavimo pilname inde, atliekų išvaizda beveik nepasikeičia – obuolio graužtukas ar mėsos gabaliukas atrodys taip pat, kaip įdėti. Tačiau jų vidinė struktūra jau bus chemiškai pakeista („priešvirškinimo“ būsenoje), o pH lygis – itin žemas. Norint, kad šios medžiagos virstų tikra žeme, jas būtina perkelti į dirvožemį.

Užkasimas sode

Sode iškaskite maždaug 30–40 cm gylio duobę ar griovelį. Supilkite fermentuotą turinį, sumaišykite jį su trupučiu esamos žemės ir užberkite bent 20 cm gryno dirvožemio sluoksniu. Tai svarbu, kad prie atliekų neprieitų šunys ar graužikai. Kadangi masė yra labai rūgšti, tiesiai virš jos negalima sodinti augalų bent 2–3 savaites. Per šį laiką dirvožemio mikroorganizmai ir sliekai žaibiškai suvirškins masę, pH susireguliuos, o buvusios šiukšlės taps vientisu, tamsiu ir puriu humusu.

Dirvožemio gamykla balkone

Jei gyvenate bute ir neturite sodo, arba jei lauke žiema ir žemė įšalusi, galite susikurti „dirvožemio gamyklą“. Paimkite didelę plastikinę dėžę, jos dugną užpildykite 10 cm žemės sluoksniu (galima naudoti paprastą pirktinį gruntą). Supilkite „Bokashi“ turinį, gerai išmaišykite su žemėmis ir viršų uždenkite dar vienu 10 cm žemės sluoksniu. Dėžę pridenkite dangčiu (bet nesandarinkite aklinai, nes šiam etapui jau reikia šiek tiek oro). Po kelių savaičių dėžėje turėsite premium kokybės žemės savo kambariniams augalams ar balkono loveliams.

Dažniausios klaidos ir problemų sprendimo būdai

Nors sistema paprasta, pradedantieji kartais susiduria su nesklandumais. Indikatorius čia visada yra kvapas ir išvaizda.

  • Puvėsių smarvė: jei atidarius kibirą trenkia bjaurus švinkstančios mėsos ar šiukšliadėžės kvapas, vadinasi, procesas sugedo. Tai nutinka dėl dviejų priežasčių: arba į vidų patenka deguonis (nesandarus dangtis), arba laiku nenuleidote skysčio ir atliekos tiesiog skęsta. Sprendimas: jei kvapas nepakeliamas, turinį teks išmesti, indą išplauti ir pradėti iš naujo, užtikrinant visišką sandarumą ir dažnesnį skysčio nuleidimą.
  • Pelėsis inde: išvydę pūkuotą baltą pelėsį atliekų paviršiuje – neišsigąskite. Tai geras ženklas, rodantis, kad kolonizacija vyksta sėkmingai. Tačiau jei pastebėjote juodą, žalią ar pilką pelėsį – tai ženklas, kad įsimetė puvinys. Tokiu atveju galima pabandyti užberti dvigubą dozę sėlenų ir stipriai suspausti, o jei tai nepadeda – turinį išmesti.

Ekonominė ir ekologinė bokashi nauda miestiečiui

Miesto gyventojams šis metodas suteikia apčiuopiamos naudos. Pirmiausia, drastiškai sumažėja išmetamų buitinių atliekų tūris – organika sudaro iki 40 % visų vidutinio namų ūkio šiukšlių. Kadangi maistas fermentuojasi ir neduoda jokio kvapo, tradicines šiukšles išnešti tenka kur kas rečiau, namuose nelieka maistinių muselių.

Ekonominiu požiūriu, investicija į sėlenas atsiperka su kaupu. Jūs gaunate nuolatinį nemokamų, ekologiškų skystų trąšų šaltinį kambariniams augalams, už kurias specializuotose parduotuvėse mokėtumėte nemažus pinigus, bei idealios struktūros dirvožemį pavasario sodinukams.

Bokashi kompostavimas

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kiek laiko trunka visas procesas?

Nuo tos akimirkos, kai pradedate pildyti kibirą, iki galutinio komposto žemėje praeina maždaug 4–6 savaitės. Pats pildymas gali užtrukti 1–2 savaites, fermentacija uždarytame inde – dar 2 savaites, o galutinis suirimas užkasus dirvoje – apie 2–3 savaites.

Ar bokashi kompostas skleidžia smarvę namuose?

Teisingai prižiūrimas ir sandariai uždarytas indas kambaryje neskleidžia jokio kvapo. Jį atidarius juntamas specifinis, šiek tiek rūgštus, salsvas arba marinuotų daržovių (pavyzdžiui, raugintų agurkų) kvapas, kuris greitai išsisklaido.

Ar galima šį indą laikyti balkone žiemą?

Ne, efektyviesiems mikroorganizmams reikalinga kambario temperatūra (apie 18–24 °C), kad jie būtų aktyvūs ir fermentuotų maistą. Šaltyje bakterijos tiesiog užmiega ir procesas sustoja. Žiemą komposterį būtina laikyti šiltoje patalpoje (virtuvėje, vonioje ar šiltame sandėliuke).

Ar naminiai gyvūnai neiškas užkasto bokashi sode?

Fermentuotas maistas turi stiprų rūgštų kvapą, kuris laukiniams gyvūnams ir šunims dažniausiai nėra patrauklus (skirtingai nei šviežios mėsos atliekos). Visgi, siekiant visiškos apsaugos, rekomenduojama turinį užkasti bent 20–30 cm gylio žemės sluoksniu ir gerai sutrypti kojomis.

Ar galima naudoti bokashi, jei neturiu sodo ar daržo?

Taip. Kaip minėta straipsnyje, galite pasidaryti „dirvožemio gamyklą“ sandarioje dėžėje balkone. Taip pat daugybė miesto entuziastų fermentuotą turinį tiesiog nuneša ir užkasa artimiausiame miškelyje, po daugiabučio medžiais arba atiduoda pažįstamiems sodininkams.

Dar šis tas apie kompostavimą

Jums taip pat gali būti įdomūs šie straipsniai apie kompostavimą bei virtuvės atliekų panaudojimą:

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *