Kvapnieji kinkanai – sėkmės simbolis ir natūralus vitaminų šaltinis. Kaip auginti šiuos egzotiškus citrusus Lietuvoje?

Ar svajojate apie mažus, saldžiai rūgštelėjusius citrusus, kuriuos galima valgyti su žievele? Galbūt jau matėte nuotraukose ar parduotuvėje pastebėjote miniatiūrinius mandarinus? Tai kinkanai. Šie mažyliai – nuostabūs citrusiniai augalai, kurie Lietuvoje auginami kaip kambariniai. Nors šių egzotiškų vaisių tėvynė yra Pietryčių Azija, juos visai nesunku auginti ir mūsų platumose, žinoma, tik kaip kambarinius augalus. Nedideli medžiai su blizgančiais lapais ir kvapniais žiedais ne tik puošia namus, bet ir džiugina skaniais vaisiais. Ar esate pasiruošę susipažinti su kinkanais, jų įvairove, auginimu ir nauda?

Kaip atrodo kinkanai?

Kinkanai (Fortunella) – tai nedideli, 2,5–4,5 metrų aukščio krūmai ar medeliai, priklausantys rūtinių (Rutaceae) šeimai ir artimi mandarinų giminaičiai. Skirtingai nuo daugelio kitų citrusų, kinkanų vaisiai valgomi su visa žievele, kuri yra saldesnis nei vidus. Tai kompaktiški augalai tankia lapija, ovaliais, tamsiai žaliais, blizgančiais 4–8 cm ilgio lapais. Pavasarį ir vasaros pradžioje jie žydi smulkiais, baltais, maloniai kvepiančiais žiedeliais, primenančiais jazminų aromatą.

Vaisiai – oranžinės arba geltonos spalvos, apvalios ar ovalios formos, 2–5 cm skersmens uogos su plona, valgoma, saldžia odele ir rūgštoku minkštimu. Vaisius subrandina per 6–12 mėnesių nuo žydėjimo pradžios, dažniausiai žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje.

Kinkanai, natūraliai augantys 9–11 atsparumo zonoje Kinijoje, Japonijoje ir Pietryčių Azijoje, Lietuvoje gali būti auginami tik patalpose ir išnešami į lauką nebent šiltuoju metų laiku. Jie vertinami dėl dekoratyvumo, kompaktiško dydžio, žydėjimo aromato ir, žinoma, valgomų vaisių.

Kinkanų rūšys ir veislės

Nors pasaulyje egzistuoja keletas kinkanų rūšių, Lietuvoje kambariniams augalams dažniausiai tinka kelios pagrindinės:

• Japoninis kinkanas (Fortunella japonica) – populiariausia rūšis su apvaliais, maždaug 2–4 cm skersmens vaisiais. Jų žievė plona, saldi, o vidus rūgštokas. Šis kinkanas kompaktiškesnis, užauga iki 2 metrų aukščio, pasižymi geru derėjimu net patalpų sąlygomis. Populiarios veislės: ‘Meiwa’, ‘Changshou’, ‘Fukushuu’.
• Kiaušininis kinkanas (Fortunella margarita) pasižymi pailgais, ovaliais 3–5 cm ilgio vaisiais. Turi storesnę žievelę nei japoninis, tačiau ji taip pat saldi ir valgoma. Augalas gali užaugti iki 3 metrų aukščio, bet kambario sąlygomis retai viršija 1,5–2 metrus. Populiarios veislės: ‘Nagami’, ‘Centennial Variegated’ (su margais lapais).
• Mandarininis kinkanas (Fortunella hindsii) – mažiausias iš visų kinkanų, su itin smulkiais, vos 1–2 cm skersmens vaisiais. Puikiai tinka auginti kaip bonsai. Vaisiai labai aromatingi, tačiau rūgštesni nei kitų rūšių.
• Kriaušinis kinkanas (Fortunella polyandra) išsiskiria šiek tiek pailgais vaisiais, primenančiais mažas kriaušes. Vaisiai pasižymi saldoku skoniu ir labai plona, kvapnia žievele. Ši rūšis mėgstama dėl gausaus žydėjimo ir dekoratyvumo.
• Saldžiavaisis kinkanas (Fortunella crassifolia) – viena saldžiausių rūšių, kurios vaisiai mažesni, tačiau beveik be rūgštumo. Puikiai tinka valgyti švieži. Tai puikus pasirinkimas tiems, kas nemėgsta rūgštesnių citrusų.

Lietuvoje populiariausi japoniniai kinkanai ir jų artimos rūšys, nes jie kompaktiškiausi ir geriausiai pritaikyti auginti vazonuose. Be to, galima įsigyti įvairių dekoratyvinių formų – su margais lapais, nykštukinių ir kt.

Kinkanai ir jų auginimo ypatumai

Norint sėkmingai auginti kinkanus Lietuvos sąlygomis, būtina suprasti jų pagrindinius poreikius. Šie egzotiški augalai nėra pernelyg reiklūs, tačiau turi savų niuansų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Vieta. Kinkanams reikia daug šviesos, bet ne tiesioginių saulės spindulių, ypač vasaros viduryje. Ideali vieta – rytiniai arba vakariniai langai, pietiniame lange reikalinga prieblanda. Žiemą kinkanai džiaugsis kiekvienu saulės spinduliu, todėl šaltuoju metų laiku galima juos laikyti ir ant pietinės palangės. Vasarą, kai lauko temperatūra stabiliai laikosi virš +15 °C, kinkanai gali būti išnešami į balkoną, terasą ar sodą.

Temperatūra. Kinkanai mėgsta šilumą vegetacijos periodu (+18–25 °C), bet žiemą jiems reikalingas poilsis vėsesnėje +10–15 °C temperatūroje. Tokį režimą galima sukurti laikant augalą vėsiame kambaryje, įstiklintame balkone (jei temperatūra nenukrenta žemiau +5 °C) arba laiptinėje. Be vėsaus žiemos periodo kinkanai prastai žydi ir veda vaisius.

Dirva. Kinkanams reikalingas lengvas, pralaidus, silpnai rūgštinis (pH 5,5–6,5) substratas. Tinkamiausia būtų citrusiniams augalams skirta žemė arba mišinys iš lapų komposto, durpių ir stambaus smėlio santykiu 2:1:1, pridedant šiek tiek sodo kompostinės žemės. Svarbu, kad vazone būtų geras drenažas.

Vazonas. Rinkitės vazoną, kuris tik šiek tiek didesnis už esamą šaknų sistemą. Per didelis vazonas gali lemti šaknų puvimą. Idealūs moliniai arba keramikiniai vazonai, su drenažo angomis, kurie praleidžia orą ir neleidžia peršlapti žemei.

Kinkanų auginimas ir priežiūra

Tinkama priežiūra yra raktas į sveiko ir derančio kinkano auginimą. Nors šie augalai nėra itin kaprizingi, keletas pagrindinių priežiūros principų padės išvengti dažniausių problemų.

Laistymas. Kinkanai mėgsta tolygią drėgmę, tačiau jautrūs užmirkimui. Laistykite tik kai viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta (paprastai kas 2–3 dienas vasarą ir kas 7–10 dienų žiemą). Vanduo turi būti minkštas, kambario temperatūros, geriausia – nusistovėjęs. Žiemos poilsio metu laistyti reikia minimaliai, tik kad substratas visiškai neišdžiūtų.

Tręšimas. Vegetacijos periodu (nuo kovo iki rugsėjo) tręškite specialiomis trąšomis citrusinėms kultūroms kas 2 savaites. Žiemą (nuo lapkričio iki vasario) netręškite visai. Pavasarį, prasidedant vegetacijai, pradėkite tręšimą nuo pusės rekomenduojamos dozės.

Purškimas. Kinkanai mėgsta drėgną orą, todėl reguliariai purkškite lapus minkštu vandeniu, ypač šildymo sezono metu. Tačiau nepurkškite žydėjimo metu, kad nepažeistumėte žiedų.

Genėjimas. Kinkanai gerai reaguoja į genėjimą, kuris skatina krūmo formavimąsi ir šakojimąsi. Genėti geriausiai anksti pavasarį, prieš prasidedant aktyviai vegetacijai. Pašalinkite silpnas, netaisyklingai augančias šakas ir sutrumpinkite pernelyg ištįsusias.

Persodinimas. Jaunus kinkanus persodinkite kasmet, suaugusius – kas 2–3 metus pavasarį, prieš prasidedant augimo sezonui. Persodindami pakeiskite tik viršutinį žemės sluoksnį, stengdamiesi nepažeisti šaknų kamuolio.

Ar galima sulaukti kinkano vaisių?

Vienas dažniausių klausimų, kylančių kinkanų augintojams – ar įmanoma sulaukti šių mažų citrusinių vaisių Lietuvos klimato sąlygomis? Atsakymas paprastas: taip, galima, tačiau tam prireiks šiek tiek kantrybės, žinių ir tinkamų aplinkos sąlygų. Kinkanai pradeda derėti sulaukę maždaug 3–5 metų amžiaus, todėl ką tik įsigyti jauni augalai paprastai dar vaisių neveda. Jų galima tikėtis tik tada, kai augalas pasiekia tam tikrą dydį ir brandą.

Sėkmingam derėjimui būtinas žydėjimas, kuris dažniausiai vyksta pavasarį – balandžio ar gegužės mėnesį. Tačiau tam, kad kinkanai žydėtų, labai svarbu suteikti jiems žiemos poilsio periodą. Šiuo metu augalas turėtų būti laikomas vėsesnėje aplinkoje, kur temperatūra siekia apie +10–15 °C. Jeigu žiemos ramybės laikotarpis nesuteikiamas, augalas gali nežydėti, o tai reiškia ir nesubrandintus vaisius.

Nors kinkanai iš dalies yra savidulkiai, siekiant geresnio derliaus patariama žiedus apdulkinti rankiniu būdu – tam puikiai tiks minkštas teptukas, kuriuo pernešamos žiedadulkės nuo vieno žiedo ant kito. Nuo žydėjimo momento iki pilnai sunokusių vaisių gali praeiti nuo šešių iki dvylikos mėnesių, todėl būtina kantrybė. Subrendę vaisiai įgauna intensyvią oranžinę ar geltoną spalvą, tampa šiek tiek minkšti ir sultingi.

Jei kinkanas užmezga daug vaisių, verta dalį jų – ypač pačių smulkiausių – pašalinti. Tokiu būdu augalas visas jėgas sutelks likusių vaisių brendimui, o šie bus stambesni ir kokybiškesni. Kadangi Lietuvos klimatas žiemą ir rudenį nėra palankus gausiam natūralios šviesos gavimui, labai naudinga įrengti papildomą apšvietimą. Tam tinka specialios augalams skirtos LED lempos, kurios skatina fotosintezę ir padeda formuotis žiedams bei vaisiams.

Patirtis rodo, kad sėkmingiausiai vaisius užaugina tie, kurie vasarą augalus išneša į lauką arba balkoną (natūrali oro cirkuliacija ir vabzdžiai padeda apdulkinti), o žiemą suteikia jiems būtiną vėsų poilsį. Jei laikysitės pagrindinių auginimo taisyklių, po keleto metų galėsite mėgautis savo užaugintais egzotiškais vaisiais!

Kaip dauginami kinkanai?

Norintiems turėti daugiau šių egzotiškų augalų savo kolekcijoje arba pasidalinti su draugais, pravartu žinoti kinkanų dauginimo būdus. Skirtingi metodai turi savų privalumų ir sudėtingumo lygį.

Kinkanai gali būti dauginami keliais būdais:

1. Sėklomis. Tai ilgiausias ir sudėtingiausias būdas. Sėklos turi būti šviežios, joms reikia stratifikacijos +5 °C temperatūroje porą savaičių. Dygsta ilgai (3–8 savaites), o iš sėklų išauginti augalai pradeda derėti tik po 5–7 metų ir ne visada išlaiko motininio augalo savybes.
2. Auginiais. Žaliaisiais arba pusiau sumedėjusiais auginiais, paimtais vasarą. 10–15 cm ilgio auginiai įšaknijami drėgname substrate, laikant šiltai (+22–25 °C) po stiklu ar plėvele. Įsišaknijimas trunka 4–8 savaites.
3. Skiepijant. Patikimas, bet sudėtingiausias būdas, dažniausiai naudojamas profesionalių sodininkų. Šiuo atveju veislinė kinkano dalis skiepijama ant atsparesnės citrusų rūšies poskiepio.
4. Orine šaknimi. Tinkamas namų sąlygoms. Ant šakos padaromas nedidelis įpjovimas, aprišamas drėgnomis durpėmis ir plėvele. Po 1–2 mėnesių susiformavusią šaknų sistemą kartu su šaka nupjaukite ir pasodinkite į atskirą vazoną.

Mėgėjams rekomenduojami antrasis ir ketvirtasis būdai kaip paprasčiausi.

Kinkanų ligos ir kenkėjai

Augindami kinkanus namuose anksčiau ar vėliau galite susidurti su kenkėjais ir ligomis. Laiku pastebėjus problemas ir tinkamai reagavus, galima išsaugoti augalą ir grąžinti jam sveikatą. Nors kinkanai gana atsparūs, kambarinių augalų problemos neaplenkia ir jų. Viena dažniausių kenkėjų grupių – skydamariai. Jie palieka rudus ar pilkus „skydus“ ant lapų ir stiebų, po kuriais slepiasi kenkėjai, siurbiantys augalo sultis. Dėl to lapai geltonuoja ir pradeda kristi. Voratinklinės erkės pasireiškia smulkiais gelsvais taškeliais ant lapų ir plonu voratinkliu – šie kenkėjai ypač mėgsta sausą orą.

Taip pat kinkanus gali užpulti amarai – mažos, žalios ar juodos spalvos vabzdžių kolonijos, puolančios jaunus lapelius ir ūglius. Dar vieni nemalonūs svečiai – baltasparniai, smulkūs balti vabzdžiai, gyvenantys citrusų lapų apatinėje pusėje. Kovai su kenkėjais tinka insekticidinis muilas, nimbamedžio aliejus ar specialūs preparatai, skirti citrusiniams augalams.

Kinkanai taip pat gali susirgti. Viena dažniausių ligų – šaknų puvinys, kuris išsivysto dėl per dažno laistymo ar prasto drenažo. Ši liga pasireiškia lapų geltonavimu, vytimu ir augalo silpnėjimu. Kita dažna problema – miltligė, kurią išduoda baltos apnašos ant lapų, atsirandančios dėl per mažos oro drėgmės. Dar viena liga – citrusinių bakteriozė – atpažįstama iš rudų dėmių ant lapų ar vaisių, dažnai apsuptų gelsvų aureolių. Norint išvengti ligų, būtina užtikrinti tinkamą augalo priežiūrą: vengti perteklinio laistymo, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir saugoti augalą nuo streso veiksnių.

Kinkanai naudingi ir žmogui, ir gamtai

Be dekoratyvinio aspekto, kinkanai siūlo daug naudingų savybių ir panaudojimo būdų, kurie gali praturtinti jūsų kasdienybę ir sveikatą. Šie augalai vertingi ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir dėl vaisių, turinčių didelę maistinę ir kulinarinę vertę. Kinkanų vaisiai valgomi švieži, kartu su žievele, kuri dažnai būna saldesnė už rūgštoką minkštimą. Iš jų gaminami įvairūs gardumynai: džemai, marmeladai, sirupai, kompotai. Vaisiai gausūs vitamino C, flavonoidų, karotenoidų ir antioksidantų.

Kinkanų vaisiai pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. Jie padeda stiprinti imunitetą, gerina virškinimą, malšina uždegimus. Tradicinėje kinų medicinoje kinkanai naudojami kaip natūrali priemonė nuo kosulio, gerklės skausmo ir kvėpavimo takų infekcijų. Iš jų žievelių išgaunamas eterinis aliejus, naudojamas aromaterapijoje – jis padeda atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir nerimą. Be to, žydintys kinkanai skleidžia malonų aromatą, kuris natūraliai gaivina patalpų orą ir sukuria jaukią atmosferą.

Be to, kinkanai turi reikšmę ir dvasinėje praktikoje. Fengšui tradicijoje, ypač Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, jie laikomi sėkmės, gerovės ir ilgaamžiškumo simboliu. Tikima, kad šie augalai pritraukia turtus, laimę ir teigiamą energiją į namus, todėl dažnai dovanojami per Naujųjų metų šventes ar svarbias gyvenimo progas.

Nors Lietuvoje kinkanai negali augti lauke ištisus metus, jie puikiai tinka auginti kaip kambariniai augalai, kurie vasarą gali būti išnešami į balkonus ar terasas. Šie nedideli citrusų giminaičiai – puiki alternatyva dideliems citrinmedžiams ar apelsinmedžiams, nes yra kompaktiškesni ir geriau prisitaiko prie patalpų sąlygų. Su tinkama priežiūra jie ne tik papuoš jūsų namus, bet ir džiugins aromatingas žiedais bei, tikėkimės, skaniais vaisiais.

Šaltiniai:

1. https://www.gardeningaustraliamag.com.au/potted-cumquats/
2. https://www.gardeningknowhow.com/edible/fruits/kumquat/growing-kumquat-trees-in-pots.htm
3. https://www.growveg.com/plants/us-and-canada/how-to-grow-kumquat/
4. https://www.fourwindsgrowers.com/a/blog/all-about-growing-kumquat-trees
5. https://www.vle.lt/straipsnis/kinkanas/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio