Ląstūnė – svečias iš šiltųjų ir saulėtų Šiaurės Amerikos kraštų, prisitaikęs ir įsikūręs ir Lietuvoje. Tai ilga ir greitai auganti liana, papuošianti bet kurį sodą. Ląstūnė mėgstama dėl savo įstabių, didelių, kekėmis augančių bei ilgai žydinčių žiedų.
Kuri ląstūnės rūšis tinkama auginti mūsų klimate ir kaip ją priūrėti, pasakojame šiame straipsnyje.
Ląstūnė: išvaizda ir veislės
Nors yra keletas ląstūnės rūšių, tačiau Lietuvoje tinkama auginti tik viena – stambiažiedė ląstūnė (Campsis radicans). Tai stambi liana (nors pasitaiko ir krūminių veislių / hibdridų), galinti pasiekti ir 10 metrų aukštį ar net daugiau. Lapai žali, plunksniški. Ir nors jie taip pat dekoratyvūs, ląstūnė vertinama dėl savo žiedų. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais dideliais, 6–9 cm ilgio ir 5 cm skersmens, ryškiais žiedais, susitelkusiais į kekes po 4–12. Žiedai oranžinės, raudonos arba geltonos spalvos.
Prie atramos ląstūnė tvirtinasi ir į viršų kylą orinėmis šaknimis, kuriomis gali būti ir dauginama. Augalo vaisius – 8–12 cm ilgio dėžutė, pilna sparnuotų sėklų.
Keletas Lietuvoje auginamų įspūdingų veislių:
- Stambiažiedė ląstūnė „Flamenco“ (C. radicans Flamenco) pasiekia 6–10 m aukštį. Žiedai raudonos spalvos, žydintys paeiliui, todėl žydėjimas gana ilgas.
- Stambiažiedė ląstūnė „Florida“ (C. radicans Florida) pasiekia net 10 metrų aukštį. Žydi oranžiniais žiedais liepos–rugsėjo mėnesiais.
- Stambiažiedė ląstūnė „Flava“ (C. radicans Flava) pasiekia 5–8 m aukštį. Žydi ilgai, geltonos spalvos žiedais.
- Ląstūnė „Tracamp“ (Campsis x Orangeade) gana reta margažiedė ląstūnė, žydinti margais raudonos ir oranžinės spalvos žiedais. Užauga iki 10 m aukščio ir 1,2–1,4 m pločio.
- Ląstūnė „Summer Jazz Fire Takarazuka“ (Campsis x Tagliabuana) yra krūminė ląstūnės forma, užauganti tik iki 1,5 m aukščio ir 1,2–1,4 m pločio. Žydi raudonais žiedais. Tinkama auginti vazonuose ir kitose talpose.
Kur sodinama ląstūnė: tinkama vieta ir dirva
Ląstūnė – saulėtų vietų augalas, todėl jai turi būti parenkama saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta. Idealiai tinka pietinė ir pietvakarinė namo siena, jeigu ji apsaugota nuo skersvėjų. Augalui klestėti ir auginti nuostabius žiedus reikia bent 6 valandų tiesioginės saulės šviesos.
Taip pat ląstūnė gali būti sodinama prie tvorų, tinkama pergolėms, terasoms, pavėsinėms apželdinti. Jeigu sodinama ne prie natūralių atramų, būtina jomis pasirūpinti, nes dauguma jos veislių yra vijoklinės, tad turi turėti galimybę vytis aukštyn.
Augalas nepakenčia persodinimo, tad vietą reikia parinkti atsakingai. Ląstūnei ne tik turi netrūkti saulės šviesos, šilumos, tačiau ir erdvės plėstis bei vytis. Mėgsta derlingą, drėgną, tačiau gerai drenuojantį dirvožemį. Idealiai tinka smėlis, priemolis ir netgi molis. Natūraliai dažnai auga sezoninėse pelkėse bei miško tankmėje, tad drėgmės ir maistinių medžiagų jai turėtų netrūkti ir pas mus.
Ląstūnės sodinimas
Ląstūnės sodinukai, išauginti vazonuose, gali būti sodinami bet kuriuo šiltojo sezono metu. Svarbiausias darbas iškasti tinkamo gylio duobę, nes augalo šaknys skverbiasi gilyn. Duobė turėtų būti ne mažesnė nei 40×60 cm dydžio. Sodinant negalima užlenkti ląstūnės šaknų. Geriau jas kiek pakirpti arba pagilinti duobę.
Duobė praturtinama kompostine žeme bei palengvinama durpių substratu. Tokioje žemėje augalui bus daug lengviau įsišaknyti ir prigyti. Ląstūnė sodinama tokiame pačiame gylyje kaip augo vazone. Pasodinus, reikia pririšti, kad neblaškytų ir nenulaužtų vėjas.
Patarimas: nors augalas nelaikomas nuodingu, tačiau dirbant su ja patariama mūvėti pirštines, nes gali sudirginti ar alergizuot jautrią odą.
Ląstūnės auginimas ir priežiūra
Laistymas. Ląstūnei reikia drėgnos dirvos, tačiau ji taip pat gerai toleruoja ir sausrą. Įprastomis sąlygomis jos papildomai net nereikia laistyti (išskyrus naujai pasodintus augalus, kol šie prigyja). Dažniausiai rekomenduojama laistyti tik tada, kai vyrauja sausros bei labai karštos dienos arba kai akivaizdu, kad žemė yra išdžiūvusi. Pakankamu laikomas 2,5–3 cm vandens kiekis per savaitę, skaičiuojant ir kritulius, ir papildomą laistymą.
Tręšimas. Papildomo tręšimo augalas nereikalauja. Jeigu pasodinta pakankamai derlingoje dirvoje, to paprastai pilnai pakanka, kad augtų ir vešėtų. Tik antraisiais augimo metais, vegetacijos pradžioje, rekomenduojama į dirvą įterpti kompleksinių mineralinių trąšų.
Žiemojimas. Ląstūnė gali pakelti iki -20–25 °C šaltį, todėl suaugę augalai žiemoja gana gerai. Vis dėlto pirmaisiais augimo metais patariama žiemai pridengti eglišakiais. Vėlesniais metais rudenį galima mulčiuoti durpėmis ar pjuvenomis, kad nuo šalčio būtų apsaugotos šaknys. Jeigu augalas auginamas vazone, žiemai jis pernešamas į tamsų rūsį.
Kaip genima ląstūnė?
Jeigu augalui tiks dirva ir vieta, jo augimas bus praktiškai nevaldomas ir labai intensyvus. Todėl genėjimas ląstūnei būtinas, antraip ji išsikeros po visą sodą. Genėti rekomenduojama anksti pavasarį, išgenint senas, pernykštes šakas, nes žiedus šis augalas krauna ant pirmamečių ūglių.
Tačiau kai kurie specialistai pataria genėti dar drastiškiau – pavasarį išpjauti visą augalą beveik iki pat žemės, paliekant tik kelis pumpurus. Toks agresyvus genėjimo būdas idealiai tinka suvaldyti ląstūnės augimui. Drastiškai nugenėti galima ir vėlyvą rudenį, kai augalas jau pasiruošęs žiemos „miegui“.
Jeigu nuspręsite genėti vegetacijos metu, gali būti, kad sulauksite mažiau žiedų. Tačiau jeigu tai būtina, žinokite, jog augalui vasarinis genėjimas tikrai nepridarys žalos. Beje, vasarą netgi rekomenduojama reguliariai pašalinti per tankiai augančias bei silpnas šakeles.
Siekiant sukontroliuoti ląstūnės šaknų plitimą, ypač jeigu ji pasodinta šalia namo ir neramu, kad gali pažeisti pamatus, patariama ją sodinti į maždaug 4 l talpos, dugno neturinčias talpas, įkasant jas į žemę. Tačiau ląstūnę patariama sodinti ne arčiau nei 2–4 metrai nuo namo.
Kaip dauginama ląstūnė?
Ląstūnės dauginimas yra paprastas ir ji gali būti padauginta net 3 nesudėtingais būdais:
- Dauginimas orinėmis šaknimis. Šakninės atžalos atskiriamos pavasarį ir pasodinamos į vazonėlius, kad įsišaknytų bei prigytų. Sustiprėjusius ir paaugusius sodinukus kitais metais bus galima sodinti į nuolatinę augimo vietą.
- Dauginimas auginiais atliekamas vasarą. Tereikia nuo seno, brandaus augalo atpjauti stiebo gabalėlį, jį įsodinti į vazoną su žeme ir palaukti, kol išleis šaknis. Kaip ir padauginus orinėmis šaknimis, paaugęs ir sustiprėjęs sodinukas galės keliauti į nuolatinę augimo vietą greičiausiai jau kitą pavasarį. Taip padauginta ląstūnė žydės po 2–3 metų.
- Dauginimas sėklomis nerekomenduojamas, jeigu norima išsaugoti identišką motininei veislę. Kitais atvejais procesas gana paprastas: pasėti subrendusias sėklas į daigyklas, o paaugusius sodinukus perkelti į nuolatinę augimo vietą. Tačiau taip padauginti augalai žydės tik po 7–8 metų. Beje, ląstūnė pasidaugina ir pati, rudenį priberdama sėklų, tad jei to nenorite, nužydėjusius žiedus geriau skabyti.
Ar ląstūnė gali būti auginama vazone?
Atsakymas į šį klausimą labiau neigiamas, kadangi tai stambus augalas su gilia ir plačia šaknų sistema. Vis dėlto naujosios krūminės veislės bei hibridai gali būti auginami ir talpose, jeigu šios yra pakankamai didelės ir gilios. Tačiau čia kyla bent viena problema: vazonus žiemai reikės kasmet pernešti į rūsį, žiemoti lauke jų palikti negalima. Be to, augalui plečiantis ir augant, reikės vis didesnio vazono, o tai gali tapti tikru iššūkiu.
Ląstūnės ligos ir kitos problemos
Dažniausiai pagrindinė problema, su kuria susiduria ląstūnę auginantys žmonės, yra jos nevaldomas plitimas, kai užtikrinamos jai tinkamos augimo sąlygos. Būtent tai dažniausiai tampa didžiausiu iššūkiu, ypač jeigu kasmet nėra reguliuojamas jos plitimas genint.
Iš ligų kartais užpuola miltligė, tačiau dažniausiai augalas susitvarko pats, be papildomo gydymo. Panašiai ir su kenkėjais: gali užpulti amarai ar skydamariai, tačiau retai kada prireikia juos naikinti insekticidais. Tvirti, sveiki augalai paprastai pagyja patys.
Pasitaiko, jog ląstūnė numeta žiedpumpurius. Taip nutinka dėl šalčio arba per sauso dirvožemio. Jeigu augalas prastai žydi, greičiausiai jai trūksta saulės šviesos. Na, o jeigu meta lapus, vadinasi dirva pernelyg drėgna, užmirkusi.
Nors atrodo įspūdingai, tačiau ląstūnė nėra įnoringas augalas. Jos auginimas paprastas ir nekeliantis didelių rūpesčių. Svarbiausia, laiku genėti ir suvaldyti augalo plitimą. Tuomet galėsite ląstūne džiaugtis ilgus ilgus metus.
Šaltiniai:
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/vines/trumpet-vine/growing-trumpet-vines.htm
- https://www.thespruce.com/stop-spreading-of-trumpet-vines-2132896
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/campsis-trumpet-vine/
- https://www.southernliving.com/garden/vines/invasive-trumpet-vine
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Rekomenduojamas video
