Daugumai daržininkų žali pomidorai asocijuojasi su viena vienintele mintimi – „dar neprinokę“. Tokius vaisius įprasta nuskinti prieš šalnas, palikti nokti ant palangės arba naudoti įvairiems patiekalams iš žalių pomidorų gaminti. Tačiau egzistuoja atskira pomidorų grupė, kuriai žalia spalva yra ne trūkumas, o genetinė savybė – jie prinoksta, tampa minkšti, sultingi ir saldūs, tačiau odelė ir minkštimas taip ir nepasikeičia į įprastą raudoną ar geltoną spalvą. Sodininkystės pasaulyje tokios veislės vadinamos žaliosiomis pomidorų veislėmis, ir pastaraisiais metais jos vis dažniau atsiranda ir lietuvių daržuose bei šiltnamiuose – tiek dėl neįprastos išvaizdos, tiek dėl savito, dažnai sodresnio už įprastų raudonųjų veislių skonio.
Kodėl kai kurie pomidorai ir prinokę lieka žali?
Įprastą pomidoro nokimo procesą lemia keli pigmentų pokyčiai. Nokstant vaisiui chlorofilas paprastai suyra, o kartu pradeda kauptis karotenoidai, tarp jų ir likopenas, suteikiantis daugeliui pomidorų būdingą raudoną spalvą. Kai kurių žaliųjų veislių genetiniai pokyčiai lemia tai, kad chlorofilas vaisiuje išlieka gerokai ilgiau ir net visiškai subrendus jis išlieka dominuojantis. Todėl pomidoras fiziologiškai subręsta, suminkštėja, sukaupia cukrų ir įgauna būdingą skonį, tačiau spalva išlieka žalia arba žalsvai gelsva.
Tai nėra selekcininkų sukurtas defektas, o savybė, randama skirtingose pomidorų veislėse, tarp jų ir senosiose, paveldėtose („heirloom“) veislėse, kurių sėklos dešimtmečiais perduodamos iš kartos į kartą. Svarbu suprasti, kad tokie pomidorai nėra „neprinokę“ vien todėl, kad yra žali. Jų maistinė sudėtis taip pat nėra tokia pati kaip neprinokusio paprasto pomidoro. Žaliuose, prinokusiuose vaisiuose yra vitamino C, kalio ir įvairių antioksidantų, tačiau likopeno juose paprastai sukaupiama gerokai mažiau nei raudonuose ar kitų spalvų pomidoruose.
Žali pomidorai ar tiesiog neprinokę: kaip atskirti?
Didžiausias iššūkis auginant žaliąsias veisles – suprasti, kada vaisius jau tikrai prinokęs, o kada dar reikia palaukti. Spalva čia padeda tik iš dalies: nokstant sodri, tamsi žalia spalva pamažu šviesėja, atsiranda gelsvas atspalvis, o odelėje tarp žalių juostelių ar dėmių pradeda ryškėti gelsvi, gintariniai tonai.
Kai kurioms veislėms, pavyzdžiui, žymiajai ‘Green Zebra’, tai reiškia, kad blyškiai žalios juostelės pamažu tampa gelsvesnės, o pats vaisius įgauna šviesesnį, žalsvai geltoną atspalvį. ‘Aunt Ruby’s German Green’ prinokimą taip pat dažnai išduoda gelsvas ar gintarinis atspalvis žiedo galiuko pusėje.
Vis dėlto vienas patikimiausių būdų patikrinti brandą – lengvai paspausti vaisių pirštais. Kaip ir kitų spalvų pomidorai, prinokęs žalias pomidoras bus švelniai minkštas, o ne kietas. Kai kurių veislių vaisiai taip pat lengviau atsiskiria nuo kotelio.
Jei nuskinsite per anksti, tikėtis būdingo saldumo neverta. Nors pomidorai gali dar šiek tiek keisti spalvą ir minkštėti nuskinti, geriausią skonį daugelis žaliųjų veislių pasiekia būdamos ant krūmo. Todėl jas verta stebėti kasdien, ypač artėjant visiškai brandai.
Rekomenduojamas video
Populiariausios žaliųjų pomidorų veislės
Žaliųjų pomidorų pasirinkimas šiandien jau gerokai didesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vienos veislės subrandina didžiulius „jaučio širdies“ tipo vaisius, kitos – nedidelius vyšninius pomidoriukus, o dar kitos išsiskiria ne tik žalia, bet ir kelių spalvų juostuote. Štai kelios įdomesnės veislės, į kurias verta atkreipti dėmesį.
‘Aunt Ruby’s German Green’
Tarp „jaučio širdies“ tipo veislių viena žinomiausių yra ‘Aunt Ruby’s German Green’. Tai paveldėta veislė, subrandinanti didelius, dažnai 300–500 gramų sveriančius, šiek tiek plokščius vaisius. Prinokę jie išlieka žali, tačiau žiedo galiuko pusėje atsiranda gelsvų ar gintarinių atspalvių. Minkštimas sodriai žalias, sultingas, o skonis saldus, aromatingas, kai kurių augintojų apibūdinamas kaip turintis lengvą aštresnę natą.
Tai gana vėlyva ir neriboto augimo veislė, todėl Lietuvos sąlygomis jai ypač tinka šiltnamis arba pati šilčiausia, labiausiai saulėta daržo vieta.
‘Cherokee Green’
Šalia jos verta paminėti ‘Cherokee Green’ – 1997 metais Craig LeHoullier išskirtą veislę, kilusią iš ‘Cherokee’ pomidorų grupės. Šie dideli, apvalūs, plokščiai suplotos formos vaisiai prinokę išorėje įgauna gintarinį atspalvį, tačiau viduje lieka šviesiai žali. Skonis pasižymi maloniu saldumo ir rūgštumo deriniu, todėl veislė ypač tinka valgyti šviežia.
‘Green Zebra’
Dryžuotoji ‘Green Zebra’ veislė yra bene geriausiai atpažįstama iš žaliųjų pomidorų. Ją išvedė amerikiečių selekcininkas Tomas Wagneris, o sėklų kataloguose veislė pristatyta 1983 metais. Prinokę vaisiai išlieka žalsvi arba žalsvai geltoni, tačiau išlaiko ryškias tamsiai žalias juostas.
Tai vidutinio dydžio, atviro apsidulkinimo, neriboto augimo veislė, kurios vaisiai sunoksta maždaug per 75–80 dienų nuo sodinukų pasodinimo. Skonis dažnai apibūdinamas kaip gaivus, rūgštokai saldus, todėl ‘Green Zebra’ puikiai tinka salotoms, sumuštiniams ir padažams.
‘Green Doctors’
Mažesnių, vyšninio tipo vaisių mėgėjams verta atkreipti dėmesį į ‘Green Doctors’. Tai nedidelius, žalius, saldaus skonio vaisius subrandinanti veislė. Ji yra atviro apsidulkinimo ir neriboto augimo, todėl, nors patys pomidorai nedideli, augalui reikės atramos. Veislė atsirado kaip ‘Dr. Carolyn’ pomidoro atmaina, kurią 2002 metais savo sode pastebėjo Amy Goldman.
‘Green Doctors’ ypač tinka tiems, kurie nori ne tik įdomios spalvos, bet ir patogaus užkandžiams skirto pomidoro. Prinokusius vaisius galima skinti tiesiog nuo kekės ir valgyti šviežius.
‘Aunt Ruby’s German Green Cherry’
Dar viena įdomi veislė – ‘Aunt Ruby’s German Green Cherry’. Tai mažesni, maždaug keturių centimetrų skersmens vaisiai, kurių viršutinė dalis išlieka tamsiai žalia, o apačioje prinokę vaisiai įgauna gelsvai oranžinį atspalvį. Jie saldūs, sultingi ir puikiai tinka valgyti tiesiog nuo krūmo arba dėti į salotas.
‘Brad’s Atomic Grape’
Sodininkams, ieškantiems kažko dar neįprastesnio, patiks ‘Brad’s Atomic Grape’. Tai atviro apsidulkinimo, o ne hibridinė veislė, kurios pailgi, vynuogės ar mažo slyvinio pomidoro formos vaisiai bręsdami keičia spalvas: juose galima matyti žalios, violetinės, raudonos, rudos ir melsvos spalvos atspalvius bei juostas.
Ši veislė ne visai atitinka klasikinį „prinokęs ir žalias“ pomidoro apibūdinimą, tačiau ji dažnai įtraukiama į žaliųjų ir neįprastų spalvų pomidorų grupes. Jos vaisiai ypač įspūdingai atrodo salotose, o prinokę pasižymi saldžiu, sodriu skoniu.
Verta paminėti ir tai, kad ne visos žaliosios veislės yra vienodai prieinamos mūsų platumose – dauguma jų vis dar priskiriamos retesnėms, kolekcinėms sėkloms, todėl jų dažniausiai tenka ieškoti pas paveldėtomis pomidorų veislėmis besispecializuojančius sėklų pardavėjus arba užsisakyti iš užsienio. Tai gali atsipirkti: dauguma minėtų veislių yra atviro apsidulkinimo, todėl tinkamai surinkus ir išsaugojus sėklas, kitąmet galima išauginti tokio paties tipo augalus. Vis dėlto verta prisiminti, kad pomidorai gali kryžmintis, todėl norint išlaikyti veislės savybes sėklas geriausia rinkti nuo tipiškiausių, sveikų vaisių.
Žali pomidorai: auginimo ypatumai Lietuvos klimate
Dauguma žaliųjų pomidorų veislių yra paveldėtos arba atviro apsidulkinimo formos, todėl jos dažnai yra neribotai augantys (indeterminate) krūmai, reikalaujantys formavimo ir tvirto atramos karkaso. Lietuvos klimatui, kur šiltasis sezonas trumpas, o naktys net vasarą būna vėsios, tokias veisles patariama auginti šiltnamyje arba bent jau po laikina plėvelės ar neaustinės medžiagos priedanga ankstyvą pavasarį.
Kadangi žalia spalva apsunkina brandos vertinimą, o daugelis stambiavaisių veislių pasižymi ilgesniu vegetacijos periodu, sėklas verta sėti į daigyklas jau kovo pradžioje, kad iki rudens augalai spėtų subrandinti bent didžiąją dalį derliaus. Veislėms, kurioms būdingas ilgesnis vegetacijos laikotarpis, ypač svarbu parinkti kuo saulėtesnę vietą ir neperlaistyti.
Skonis ir panaudojimas virtuvėje
Nemažai daržininkų, pirmąkart paragavusių prinokusio žaliojo pomidoro, pastebi, kad jo skonis skiriasi nuo įprasto raudonojo – dažnai jaučiamas ryškesnis rūgštumo ir saldumo derinys, kartais su citrusiniu, vaisiniu ar net švelniai aitriu atspalviu. Vis dėlto skonis labai priklauso nuo konkrečios veislės: vienos būna itin saldžios, kitos – gaivesnės ir rūgštesnės.
Būtent dėl šio įvairesnio skonio profilio žali pomidorai itin vertinami virtuvėje. Jie puikiai tinka šviežioms salotoms, kuriose spalvų kontrastas su raudonaisiais ar geltonaisiais pomidorais sukuria įspūdingą vaizdą, taip pat sumuštiniams, salsai, žaliojo tipo padažams ar tiesiog valgomi švieži, apibarstyti druskos žiupsneliu.
Verta nepainioti šių prinokusių žaliųjų veislių su tikrai neprinokusiais, dar kietais bet kurios kitos veislės pomidorais, kurie naudojami tradiciniams keptiems ar marinuotiems žaliems pomidorams ruošti. Neprinokusių vaisių skonis paprastai būna gerokai rūgštesnis ir aštresnis, o jų tekstūra – tvirtesnė. Tuo tarpu ‘Aunt Ruby’s German Green’, ‘Cherokee Green’ ar ‘Green Doctors’ tipo pomidorai jau yra visiškai subrendę ir gali būti valgomi švieži.
Žali pomidorai – puiki galimybė paįvairinti daržą ne tik vizualiai, bet ir skoniu. Pasirinkus tinkamą veislę, kaip antai ‘Green Zebra’ gaivesniam ir rūgštokam skoniui, ‘Aunt Ruby’s German Green’ sodresniam „jaučio širdies“ skoniui ar ‘Green Doctors’ saldiems vyšniniams vaisiams, galima atrasti visai kitokią pomidorų pasaulio pusę.
Svarbiausia išmokti atpažinti tikrosios brandos požymius – minkštumą, gelsvą ar gintarinį atspalvį ir kitus konkrečiai veislei būdingus spalvos pokyčius. Tuomet žalias pomidoras nebeatrodys kaip nebaigęs nokti vaisius, o taps visiškai subrendusiu ir tikrai vertu dėmesio derliumi, kurį galima auginti ir permainingo Lietuvos klimato sąlygomis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar žali pomidorai gali būti visiškai prinokę?
Taip. Kai kurių veislių pomidorai net ir visiškai subrendę išlieka žali arba žalsvai geltoni. Apie jų brandą geriausia spręsti ne vien pagal spalvą, bet ir pagal vaisiaus minkštumą bei konkrečiai veislei būdingus spalvos pokyčius.
Ar galima valgyti žalius pomidorus tiesiai nuo krūmo?
Taip, jei tai prinokę žaliųjų pomidorų veislių vaisiai. ‘Green Zebra’, ‘Aunt Ruby’s German Green’ ar ‘Green Doctors’ galima valgyti šviežius. Tuo jie ir skiriasi nuo kietų, neprinokusių įprastų pomidorų, kuriuos dažniau naudojame kepimui ar marinavimui.
Ar žalius pomidorus galima auginti Lietuvoje?
Taip, tačiau daugeliui veislių Lietuvos klimatas nėra pats palankiausias. Vėlyvesnius ir stambius žaliuosius pomidorus geriausia auginti šiltnamyje, parinkti saulėtą vietą ir sėklas daigams pasėti pakankamai anksti, kad augalai spėtų subrandinti derlių iki rudens.
Ar galima iš prinokusio žalio pomidoro surinkti sėklų kitų metų derliui?
Taip, jei tai atviro apsidulkinimo veislė. Sėklas verta rinkti nuo sveiko, tipiško ir visiškai prinokusio vaisiaus. Vis dėlto šalia augančios kitos pomidorų veislės gali būti sukryžminusios, todėl išsaugotos sėklos ne visada garantuoja visiškai identiškus kitų metų vaisius.
Šaltiniai:
- https://plantura.garden/uk/vegetables/tomato-varieties/green-tomato-varieties
- https://growtomato.com/best-green-tomato-varieties-green-when-ripe/
- https://www.almanac.com/some-green-tomatoes-are-meant-stay-green
- https://plantura.garden/uk/vegetables/tomato-varieties/green-grape-tomato
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.