Kodėl nenoksta pomidorai: šaltos liepos padariniai ir sprendimai

Šių metų neįprasta vasara daugeliui Lietuvos daržininkų sukėlė nemenką galvos skausmą – pomidorų krūmai nulinkę nuo žalių vaisių, kurie niekaip nenori rausti. Po ypač šaltos ir lietingos liepos temperatūra tapo pagrindine priežastimi, kodėl nenoksta pomidorai.

Šiemet liepa Lietuvoje buvo išimtinai nepalanki pomidorams. Vietoj įprastų 22–26 laipsnių karščio dienomis, termometro stulpelis retai kur kopė aukščiau 18–19 laipsnių, o naktimis temperatūra krito net iki 10–12 laipsnių. Tokios sąlygos tiesiog sustabdė pomidorų brendimo procesus.

Kodėl nenoksta pomidorai: temperatūros įtaka

Pomidorų nokimas yra sudėtingas biocheminis procesas, kuris tiesiogiai priklauso nuo temperatūros. Kad pomidorai pradėtų keisti spalvą ir formuoti jiems būdingą skonį, būtinos griežtos temperatūrinės sąlygos. Tyrimai rodo, kad optimalus pomidorų brendimo temperatūros intervalas yra 18–27 laipsniai Celsijaus dieną ir 17–21 laipsnis naktį.

Kai temperatūra nukrenta žemiau 16 laipsnių, pomidorų augalai prasčiau pasisavina fosforą ir azotą, o šaknys nebegali efektyviai absorbuoti drėgmės. Esant 10–12 laipsnių temperatūrai kelias dienas iš eilės, augalai paprasčiausiai nustoja augti, o vaisių brendimas sustoja.

Šiemet tokios nepalankios sąlygos tęsėsi daugiau nei mėnesį. Daugelis daržininkų pažymi, kad net ir šiltnamiuose, kur temperatūra paprastai būna aukštesnė, pomidorai liko žali. Tai rodo, kad šiųmetė vasara buvo itin neįprasta net Lietuvos klimato kontekste.

Kaip šaltis paveikė pomidorų augimą

Žemos temperatūros poveikis pomidorams yra kompleksinis. Pirma, sustoja biocheminiai procesai, atsakingi už likopeno – raudonojo pigmento – gamybą. Likopenas formuojasi tik esant pakankamai aukštai temperatūrai, todėl šalti orai tiesiog „užšaldo“ nokimo procesą.

Antra, šaltis neigiamai veikia žiedadulkių apsivaisinimą. Daugelis daržininkų pastebėjo, kad pomidorų žiedai krinta neužsimezgę arba formuojasi labai maži, deformuoti vaisiai. Tai ypač paveikė vėlyvesnes kekių grupes.

Trečia, žemos temperatūros sąlygomis pablogėja augalų atsparumas ligoms. Daugelis šiemet susidūrė su rudąja dėmėtlige ir pomidorų maru anksčiau nei įprasta, nes vėsūs ir drėgni orai sukūrė idealias sąlygas grybinėms ligoms plisti.

Kodėl nenoksta pomidorai: lietingos liepos pasekmės

Šiemet liepa buvo ne tik šalta, bet ir ypač lietinga. Nuolat kritus lietui, padidėjo oro drėgmė, o tai dar labiau apsunkino pomidorų auginimą. Aukšta drėgmė kartu su žema temperatūra sukūrė tikrą katastrofą pomidorų augalams.

Per didelė drėgmė trukdo normaliam žiedadulkių byrėjimui ir apsivaisinimui. Drėgnomis dienomis žiedadulkės sukimba ir negali laisvai sklisti. Be to, aukšta oro drėgmė skatina grybinių ligų plitimą ir gali sukelti šaknų puvinį, ypač jei dirvožemis prasčiau drenuojamas.

Daugelis daržininkų pastebėjo, kad šiemet pomidorų lapai dažnai būdavo šlapi, o tai ideali terpė fitoftorozės ir kitoms grybinėms ligoms vystytis. Net ir šiltnamiuose, kur teoriškai galima kontroliuoti drėgmę, šiemet buvo sudėtinga išlaikyti optimalų mikroklimatą.

Kaip „priversti“ pomidorus nokti

Nors rugpjūčio pradžioje orai šiek tiek pagerėjo, daugelis daržininkų vis dar turi pilnus krūmus žalių pomidorų. Laimei, yra keletas efektyvių būdų, kaip pagreitinti jų nokimą.

Temperatūros optimizavimas

Jei pomidorai auga šiltnamyje, svarbu užtikrinti, kad temperatūra dieną siektų bent 20–25 laipsnius. Galima naudoti papildomus šildymo šaltinius – nuo paprastų žvakių po vazonu iki specializuotų šiltnamio šildytuvų. Svarbu nepersistengti, nes per aukšta temperatūra (virš 30 laipsnių) taip pat stabdo nokimą.

Lauke augantiems pomidorams galima sukurti papildomą šilumą dengiančiomis medžiagomis. Netausojamosios medžiagos, stiklas ar specialūs šiltnamio tuneliai padės išlaikyti aukštesnę temperatūrą ir apsaugos nuo vėjo.

Augalo energijos nukreipimas į nokimą

Kad augalas visą energiją skirtų vaisių nokimui, o ne tolesniam augimui, reikia atlikti kelis svarbius veiksmus. Pirma, reikia nuskinti visas žiedines kekes, ant kurių vaisiai jau nespės užderėti iki rudens šalnų. Ant žemaūgių krūmų pakanka palikti 4–6 kekes, o ant aukštaūgių – 6–7.

Antra, reikia nuolat šalinti nereikalingus lapus. Lapai, kurie palietė žemę arba pagelto, turi būti pašalinti nedelsiant. Taip pat rekomenduojama pašalinti lapus žemiau jau nokstančių vaisių kekių. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir nukreipia augalo energiją į vaisių nokimą.

Trečia, rugpjūčio pabaigoje reikia nupjauti augalų viršūnes. Virš paskutinės vaisių kekės pakanka palikti 2–3 lapelius. Tai sustabdys augimą aukštyn ir paspartins nokimą.

Radikalūs nokimo spartinimo būdai

Jei orai lieka nepalankūs, galima imtis radikalesnių priemonių. Vienas iš būdų – mechaninis šaknų sistemos pažeidimas. Galima aštriu peiliu padaryti 8–12 cm aukštyje nuo žemės įpjovą stiebe ir įkišti medinę skiedrą. Tai apriboja maistinių medžiagų tekėjimą ir priverčia augalą spartinti vaisių nokimą.

Kitas būdas – pomidorų krūmo „sukimas“. Augalą reikia pakelti ir kelissyk pasukti pagal laikrodžio rodyklę, taip nutraukiant smulkesnes šaknis. Šis stresas privers augalą spartinti reprodukcinius procesus.

Biocheminis nokimo stimuliavimas

Norint paspartinti nokimą, galima naudoti ir cheminius metodus. Pomidorų krūmus galima du kartus palaistyti rožiniu kalio permanganato tirpalu – po savaitės pomidorai pradės rausti. Taip pat veiks jodo tirpalas: į 10 litrų šilto vandens įlašinti 30–35 jodo lašus ir šiuo tirpalu purkšti krūmus.

Dar vienas efektyvus būdas – etileno dujų panaudojimas. Ant žalių pomidorų kekių galima užmauti plastikinį maišelį su prinokusio banano žieve. Bananas išskiria etileno dujas, kurios pagreitina nokimą. Po 2–3 dienų maišelį galima nuimti.

Kaip išvengti problemų ateityje

Nors oro sąlygų negalime kontroliuoti, galime imtis priemonių, kurios padės pomidorams geriau atlaikyti nepalankius metus:

1. Pirma, verta rinktis šalčiui atsparesnes veisles, kurios gali nokti žemesnėje temperatūroje.
2. Antra, svarbus tinkamas augimo vietos pasirinkimas. Pomidorai turi būti sodinami saulėtoje, nuo šiaurės vėjų apsaugotoje vietoje. Šiltnamiuose būtina užtikrinti gerą vėdinimą, kad nebūtų per drėgna.
3. Trečia, tręšimas turi būti subalansuotas. Per daug azoto lėtina nokimą, o kalio ir fosforo trūkumas taip pat neigiamai veikia vaisių formavimąsi. Nokimo metu ypač svarbus kalis – jis ne tik pagerina skonį, bet ir spartina raudonėjimą.

Nuskinti pomidorai – ne katastrofa

Jei pomidorai taip ir nenori rausti ant krūmo, galima juos nuskinti žalius ir nokinti namuose. Nuskinti reikia visus vos pradėjusius rausti arba didelius žalius pomidorus. Juos reikia sudėti į nedideles dėžutes 2–3 sluoksniais vaiskočiais aukštyn.

Į dėžutes būtina įdėti kelis jau prinokusius pomidorus – jie išskiria etileno dujas, kurios pagreitina žalių nokimą. Kiekvienas sluoksnis perklojamas popieriumi, o viršus dengiamas – taip geriau sulaikomos dujos. Nokinti reikia 20–25 laipsnių temperatūroje. Šiuo būdu pomidorai sunoksta per savaitę ar dvi.

Tarp pomidorų galima įdėti ir česnako skilteles – jos veiks kaip gamtinis antibiotikas ir apsaugos nuo puvimo.

Kodėl nenoksta pomidorai: pamoka ateičiai

Šių metų patirtis primena, kaip svarbu prisitaikyti prie kintančio klimato. Svarbu suprasti, jog vasaros vis dažniau tampa nenuspėjamos, todėl daržininkai turėtų būti pasiruošę greitai reaguoti į nepalankius orus.

Investicijos į kokybiškas priedangas, šiltnamių šildymo sistemas ir automatinį vėdinimą gali padėti išvengti tokių problemų ateityje. Taip pat verta eksperimentuoti su ankstyvesnėmis veislėmis, kurios spės sunokti net ir per trumpą vasarą.

Nors šiemet pomidorų sezonas buvo iššūkis, tinkamais veiksmais vis dar galima išgelbėti derlių. Svarbiausia – nesėdėti sudėjus rankų, o aktyviai ieškoti sprendimų. Gamta kartais būna nenuspėjama, bet patyrę daržininkai visada randa būdų, kaip prisitaikyti prie jos kaprizų.

Šaltiniai:

1. https://www.bhg.com/gardening/vegetable/vegetables/why-are-my-tomatoes-not-ripening/
2. https://www.rhs.org.uk/problems/tomatoes-fruit-ripening-problems
3. https://www.thespruce.com/why-arent-my-tomatoes-turning-red-7642867
4. https://getbusygardening.com/tomatoes-not-ripening/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio