Renkantis pomidorų veisles dažniausiai dėmesys krypsta į vaisių dydį, skonį ar atsparumą ligoms, tačiau ne mažiau svarbus aspektas – augimo tipas. Būtent jis lemia, ar pomidorų keras bus kompaktiškas, ar augs visą sezoną, kiek priežiūros reikės ir kaip ilgai bus skinamas derlius. Determinantiniai pomidorai ir indeterminantiniai pomidorai skiriasi ne tik savo aukščiu, bet ir augimo tempu, vaisių formavimu bei derėjimo pobūdžiu. Supratus šiuos skirtumus, tampa aiškiau, kuris augimo tipas geriausiai tiks konkrečiam daržui, šiltnamiui ar net balkonui.
Kas yra determinantiniai pomidorai?
Determinantiniai pomidorai – tai pomidorų augimo tipas, kuriam būdingas ribotas augimas. Šių pomidorų pagrindinis stiebas, pasiekęs genetiškai nulemtą aukštį, nustoja augti ir viršūnėje suformuoja žiedyną. Dėl šios priežasties augalas nebeinvestuoja energijos į tolesnį stiebo ilgėjimą, o didžioji dalis resursų nukreipiama į žiedų, vaisių formavimą ir jų nokimą.
Biologiškai determinantinių pomidorų augimą riboja jų genetinė savybė, lemianti, kad pagrindinis stiebas baigia augti žiedynu. Toks augimo modelis nulemia kompaktišką augalo struktūrą ir aiškiai apibrėžtą vegetacijos ciklą, kuris mažiau priklauso nuo aplinkos sąlygų nei neriboto augimo tipų.
Pagrindinės determinantinių pomidorų savybės
Praktikoje determinantiniai pomidorai pasižymi šiomis būdingomis savybėmis:
- ribotu aukščiu: dažniausiai užauga iki 60–120 cm, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų;
- kompaktišku keru: augalas labiau plečiasi į plotį nei į aukštį;
- koncentruotu derėjimu: didžioji dalis vaisių subręsta per palyginti trumpą laikotarpį;
- vienodesnių vaisių dydžiu: tai būdinga daugeliui determinantinių veislių.
Dėl šių savybių determinantiniai pomidorai dažnai vadinami krūminiais pomidorais, nors šis terminas labiau apibūdinantis augimo formą nei tikslus mokslinis apibrėžimas.
Determinantinių pomidorų augimo tempai ir energijos paskirstymas
Vienas esminių determinantinių pomidorų bruožų – energijos paskirstymo pobūdis. Kadangi augimas į aukštį yra ribotas, augalas greičiau pereina iš vegetatyvinės į generatyvinę vystymosi fazę. Tai lemia ankstesnį žydėjimo pradžios laiką ir spartesnį vaisių formavimąsi, o visas augalo vystymosi procesas vyksta per trumpesnį, aiškiai apibrėžtą laikotarpį.
Šis augimo modelis taip pat paaiškina, kodėl determinantiniai pomidorai dažnai laikomi lengviau valdomais: jų augimas yra labiau prognozuojamas, o augalo forma išlieka santykinai stabili viso sezono metu.
Rekomenduojamas video

Kas yra indeterminantiniai pomidorai?
Indeterminantiniai pomidorai – tai pomidorų augimo tipas, kuriam būdingas neribotas augimas. Skirtingai nei determinantiniai pomidorai, šio tipo augalų pagrindinis stiebas nenustoja augti pasiekęs tam tikrą aukštį. Augalas visą vegetacijos laikotarpį nuolat formuoja naujus lapus, žiedynus ir vaisius, kol augimą sustabdo tik nepalankios aplinkos sąlygos arba sezono pabaiga.
Biologiškai indeterminantinių pomidorų augimas nėra ribojamas viršūniniu žiedynu. Žiedynai formuojasi šoniniuose mazguose, o viršūnė išlieka vegetatyvi ir toliau auga. Toks augimo modelis lemia ilgesnį, labiau išskaidytą vystymosi ciklą, kuriame vegetatyvinės ir generatyvinės fazės vyksta vienu metu.
Pagrindinės indeterminantinių pomidorų savybės
Indeterminantiniai pomidorai praktikoje pasižymi šiomis savybėmis:
- neribotu aukščiu: palankiomis sąlygomis gali užaugti 2–3 m ir daugiau;
- vertikaliu augimu: augalas stipriai stiebiasi į viršų, todėl reikalauja atramų;
- ilgalaikiu derėjimu: vaisiai formuojami ir noksta palaipsniui viso sezono metu;
- nevienalaikiu vaisių nokimu: ant augalo vienu metu būna žiedų, nesunokusių ir prinokusių vaisių.
Šios savybės lemia, kad indeterminantiniai pomidorai dažnai vadinami vijokliniais arba aukštaūgiais, nors, kaip ir determinantinių atveju, tai labiau apibūdinamieji, o ne tikslūs moksliniai terminai.
Indeterminantinių pomidorų augimo tempai ir energijos paskirstymas
Indeterminantinių pomidorų augimo esmė yra nuolatinis energijos paskirstymas tarp augimo ir derėjimo. Kadangi augalas nenutraukia vegetatyvinio augimo, jis vienu metu investuoja resursus tiek į stiebo ilgėjimą, tiek į žiedų ir vaisių formavimą.
Dėl šios priežasties indeterminantiniai pomidorai dera ilgiau, bet tolygiau, o pats derlius pasiskirsto per visą vegetacijos sezoną. Toks augimo modelis reikalauja didesnio dėmesio augalo formavimui, tačiau leidžia palaikyti pastovų vaisių tiekimą ilgesnį laiką.
Determinantiniai ir indeterminantiniai pomidorai: pagrindiniai skirtumai
| Palyginimo kriterijus | Determinantiniai pomidorai | Indeterminantiniai pomidorai |
| Augimo tipas | Ribotas: pagr. stiebas baigia augti žiedynu | Neribotas: viršūnė išlieka vegetatyvi visą sezoną |
| Kero aukštis | Žemas–vidutinis (apie 60–120 cm) | Aukštas (dažnai 2–3 m ir daugiau) |
| Augimo kryptis | Labiau plečiasi į plotį | Ryškus vertikalus augimas |
| Augimo tempas | Spartus, bet trumpesnis | Nuoseklus, tęstinis |
| Vegetacijos ciklas | Trumpesnis, labiau susikoncentravęs | Ilgesnis, tolygiai pasiskirstęs vegetacijos laikotarpiu |
| Žiedynų formavimas | Dauguma žiedynų susiformuoja per trumpą laiką | Žiedynai formuojami nuolat |
| Derėjimo pobūdis | Koncentruotas, dažnai vienkartinis | Ilgalaikis, tolygiai pasiskirstęs sezono metu |
| Vaisių nokimas | Dauguma vaisių sunoksta vienu metu | Vaisiai noksta nuolat, skirtingais etapais |
| Vaisių dydžio vienodumas | Dažnai vienodesni | Dydis gali svyruoti sezono eigoje |
| Derliaus planavimas | Lengvai prognozuojamas | Reikalauja nuolatinio skynimo |
| Genėjimo poreikis | Minimalus arba nebūtinas | Dažnai būtinas reguliarus |
| Rišimo / atramų poreikis | Ribotas, kai kurios veislės auginamos be atramų | Būtinos tvirtos atramos |
| Maisto medžiagų poreikis | Didesnis trumpuoju laikotarpiu | Nuoseklus, ilgalaikis |
| Reakcija į pertręšimą | Mažesnė rizika peraugti | Didelė vegetatyvinio peraugimo rizika |
| Priežiūros intensyvumas | Mažesnis | Didesnis |
| Tinkamumas ribotoms erdvėms | Labai tinkami | Ribotas |
| Tinkamumas šiltnamiams | Tinka, bet rečiau naudojami | Labai tinkami |
| Derliaus panaudojimas | Konservavimas, padažai, tyrės | Šviežias vartojimas, ilgas skynimo sezonas |
| Tinkamumas trumpam sezonui | Labai tinkami | Mažiau tinkami |
Determinantiniai ir indeterminantiniai pomidorai: augimo architektūra ir vystymosi dinamika
Nors determinantiniai ir indeterminantiniai pomidorai akivaizdžiai skiriasi savo kero forma ir aukščiu, šiuos skirtumus lemia ne vien pats augimo tipas, bet ir augimo tempų dinamika bei augalo reakcija į aplinkos sąlygas. Skirtumai išryškėja ne tiek galutiniame augalo aukštyje, kiek augimo krypties ir tempo pasiskirstyme vegetacijos metu.
- Augimo krypties dinamika
Determinantiniai pomidorai vystosi pagal ribotą, iš anksto „suplanuotą“ architektūrą. Jų augimas yra intensyvus ankstyvojoje vegetacijos stadijoje, tačiau vėliau jis palaipsniui lėtėja, kai augalas pereina į aktyvų žydėjimą ir vaisių formavimą. Dėl to keras formuojasi tankesnis, labiau subalansuotas, o augalo energija paskirstoma ne augimui į aukštį, bet vidinei struktūrai.
Indeterminantiniai pomidorai auga dinamiškai ir kryptingai visą sezoną. Augimas į aukštį nėra stabdomas, todėl keras nuolat keičiasi, ilgėja ir reikalauja formavimo. Šio tipo augalai dažniau reaguoja į aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, šviesos kiekį ar temperatūrą, koreguodami augimo intensyvumą skirtingais sezono etapais.
- Augimo tempų pasiskirstymas laike
Vienas svarbiausių, bet dažnai nepastebimų skirtumų – augimo tempo pasiskirstymas laike. Determinantinių pomidorų augimas pasižymi „šuoliais“; tai reiškia, kad didžioji dalis vegetatyvinio augimo vyksta ankstyvuoju laikotarpiu, po kurio seka santykinai stabili vystymosi fazė.
Indeterminantiniai pomidorai auga tolygiau, tačiau be aiškios augimo pabaigos. Tai reiškia, kad augimo tempai išlieka pastovūs net tuo metu, kai augalas jau intensyviai dera. Ši savybė lemia nuolatinį augalo formos ir dydžio kitimą viso sezono metu.
- Kero struktūra ir mikroklimatas
Kero struktūra turi tiesioginę įtaką vidiniam mikroklimatui. Tankesni determinantiniai kerai sukuria stabilesnę, mažiau kintančią aplinką, kurioje oro judėjimas yra ribotesnis, tačiau augalas išlieka kompaktiškas ir lengviau prognozuojamas.
Indeterminantiniai pomidorai formuoja atviresnę, vertikaliai išsidėsčiusią struktūrą, kurioje oro cirkuliacija geresnė, tačiau kartu didėja jautrumas netolygioms augimo sąlygoms. Dėl šios priežasties jų augimo tempai gali labiau svyruoti priklausomai nuo tręšimo, laistymo ar temperatūros pokyčių.

Kodėl determinantinių ir indeterminantinių pomidorų derlius noksta skirtingai?
Skirtingas derliaus nokimo pobūdis nėra atsitiktinis, jį tiesiogiai lemia pomidorų augimo tipas ir tai, kaip augalas paskirsto energiją tarp augimo ir vaisių formavimo. Nors determinantiniai ir indeterminantiniai pomidorai gali formuoti panašius vaisius, jų nokimo ritmas ir derliaus pasiskirstymas laike skiriasi iš esmės, būtent dėl skirtingos augimo strategijos.
- Kodėl skiriasi žiedynų formavimas?
Determinantiniai pomidorai didžiąją dalį žiedynų suformuoja per trumpą laikotarpį. Kadangi augalo augimas į aukštį yra ribotas, jis greičiau pereina į generatyvinę fazę, todėl žydėjimas vyksta sinchroniškai. Dėl to ir vaisių mezgimas prasideda beveik vienu metu.
Indeterminantiniai pomidorai žiedynus formuoja nuosekliai viso vegetacijos laikotarpio metu. Dėl to žydėjimas, vaisių mezgimas ir nokimas vyksta vienu metu skirtingose augalo dalyse, o derlius pasiskirsto per ilgesnį laikotarpį.
- Kodėl vaisiai noksta nevienodai?
Determinantinių pomidorų vaisiai dažniausiai noksta bangomis arba beveik vienu metu, nes dauguma jų buvo užmegzti panašiu laikotarpiu. Augalas, nebeaugindamas naujų stiebų, visą energiją nukreipia į jau susiformavusių vaisių nokimą. O indeterminantiniai pomidorai tuo pat metu ir auga, ir dera. Dėl šios priežasties dalis augalo energijos nuolat skiriama naujų žiedų ir vaisių formavimui, o tai lemia palaipsnį, ištęstą nokimą.
- Kaip tai veikia vaisių dydį ir kokybę?
Vienalaikis determinantinių pomidorų vaisių vystymasis lemia didesnį jų dydžio ir nokimo vienodumą. Tai ypač pastebima, kai augimo sąlygos yra stabilios.
Indeterminantinių pomidorų vaisių dydis sezono eigoje gali kisti. Ankstyvieji vaisiai dažnai būna stambesni, o vėlesni – smulkesni, ypač jei augalas patiria vandens ar maisto medžiagų svyravimus. Šis reiškinys nėra trūkumas, bet natūrali augimo strategijos pasekmė.
Laistymas ir tręšimas: kaip derėjimo pobūdis lemia priežiūros poreikius?
Pomidorų laistymo ir tręšimo poreikiai nėra vienodi visoms veislėms – juos tiesiogiai veikia augimo tipas ir derėjimo pobūdis. Kadangi determinantiniai ir indeterminantiniai pomidorai dera skirtingu ritmu, skiriasi ir tai, kada, kiek ir kaip augalas naudoja vandenį bei maisto medžiagas.
- Vandens poreikio dinamika
Determinantiniai pomidorai vandens daugiausia reikalauja ankstyvuoju ir viduriniuoju vegetacijos laikotarpiu, kai vienu metu formuojami žiedai ir vaisiai. Kadangi didžioji derliaus dalis vystosi per trumpą laiką, tolygus ir pakankamas drėgmės tiekimas šiuo etapu yra ypač svarbus. Staigūs drėgmės svyravimai gali turėti didesnę įtaką vaisių kokybei, nes augalas neturi ilgo laikotarpio, skirto kompensuoti patirtą stresą.
Indeterminantiniai pomidorai vandens poreikį paskirsto per visą augimo sezoną. Kadangi augalas nuolat auga ir dera, jam reikalingas pastovus, bet ne per intensyvus drėkinimas. Šio tipo pomidorai jautriau reaguoja į ilgalaikį vandens trūkumą ar perteklių, nes bet kuris disbalansas gali paveikti tiek naujų žiedų formavimąsi, tiek jau besivystančius vaisius.
- Tręšimo strategijų skirtumai
Tręšimo požiūriu determinantiniai pomidorai geriausiai reaguoja į koncentruotesnę, bet laiko atžvilgiu ribotą, maisto medžiagų pasiūlą. Jiems svarbu, kad pagrindiniai makroelementai būtų prieinami iki ir per intensyviausią derėjimo fazę. Vėlyvas ar perteklinis tręšimas dažniausiai neduoda papildomos naudos, nes augalo vegetacijos ciklas jau artėja prie pabaigos.
Indeterminantiniai pomidorai reikalauja nuoseklaus, ilgalaikio tręšimo, pritaikyto visam vegetacijos laikotarpiui. Kadangi augalas vienu metu auga ir dera, maisto medžiagų poreikis išlieka stabilus ilgą laiką. Tręšimo pertrūkiai ar netolygumas gali lemti augimo sulėtėjimą, žiedų kritimą ar vaisių smulkėjimą vėlesniu sezono etapu.
- Pertręšimo rizika
Augimo tipas ypač svarbus vertinant azoto naudojimą. Determinantiniai pomidorai, dėl riboto augimo, rečiau perauga, todėl per didelis azoto kiekis dažniau pasireiškia lapijos pertekliumi be reikšmingo derliaus padidėjimo. O indeterminantiniai pomidorai į azoto perteklių reaguoja jautriau. Per didelės azoto normos skatina vegetatyvinį augimą, tačiau gali stabdyti žydėjimą ir vaisių mezgimą. Dėl to šio tipo pomidorams ypač svarbu subalansuotas tręšimas, atsižvelgiant į augalo vystymosi etapą.
Genėjimas ir rišimas: kada būtina, o kada – tai tik papildoma priemonė?
- Genėjimo poreikio skirtumai
Determinantiniai pomidorai pasižymi ribotu augimu, todėl jų genėjimas dažniausiai yra minimalus arba visai nebūtinas. Kadangi augalas pats natūraliai suformuoja tam tikrą žiedynų ir ūglių skaičių, intensyvus pažastinių ūglių šalinimas gali net sumažinti potencialų derlių. Praktikoje dažniausiai apsiribojama:
- pažeistų ar ligotų lapų pašalinimu;
- per tankiai augančių apatinių lapų retinimu, siekiant pagerinti oro cirkuliaciją.
Indeterminantiniai pomidorai, priešingai, be genėjimo linkę stipriai peraugti. Pažastinių ūglių šalinimas čia tampa esmine priežiūros dalimi, leidžiančia nukreipti augalo energiją į vaisių formavimą, o ne į perteklinę lapiją. Reguliarus genėjimas padeda:
- kontroliuoti augalo aukštį ir formą;
- pagerinti šviesos patekimą į kerą;
- sumažinti ligų riziką dėl geresnės oro cirkuliacijos.
- Rišimo ir atramų reikšmė
Rišimo poreikis taip pat glaudžiai susijęs su augimo tipu. Dauguma determinantinių pomidorų gali augti be sudėtingų atramų, ypač jei veislė pasižymi tvirtu stiebu. Tačiau derliaus metu, kai vaisiai tampa sunkūs, net ir šiems pomidorams gali prireikti papildomo prilaikymo, kad stiebai nelūžtų ar vaisiai nesiliestų su dirva.
Indeterminantiniai pomidorai be atramų praktiškai neauga. Jiems būtinas nuolatinis rišimas prie kuoliukų, vielų ar virvių, ypač šiltnamiuose. Rišimas čia atlieka ne tik mechaninę, bet ir formuojančią funkciją, leidžiančią valdyti augimo kryptį ir palaikyti tvarkingą kero struktūrą.

Determinantiniai ir indeterminantiniai pomidorai: derliaus planavimas ir panaudojimas
Vertinant pomidorų auginimą praktiniu požiūriu, svarbiausiu kriterijumi tampa ne atskiri vaisių požymiai, o bendras derliaus rezultatas per visą sezoną. Determinantiniai ir indeterminantiniai pomidorai skiriasi tuo, kaip derlius pasiskirsto sezono metu, kokio intensyvumo priežiūros reikalauja ir kaip efektyviai gali būti panaudotas.
- Derliaus pasiskirstymas sezono metu
Determinantiniai pomidorai leidžia gauti aiškiai apibrėžtą derliaus piką. Didžioji derliaus dalis nuimama per palyginti trumpą laikotarpį, todėl augintojas gali planuoti darbus ir derliaus panaudojimą iš anksto. Toks derliaus pasiskirstymas sezono metu ypač aktualus, kai svarbus vienkartinis ar trumpalaikis derliaus surinkimas. O indeterminantiniai pomidorai derlių formuoja tolygiai ir ilgą laiką, todėl bendras sezono rezultatas pasiskirsto sezono metu į daugelį mažesnių rinkimų. Šis modelis suteikia lankstumo, tačiau reikalauja nuolatinio dėmesio ir reguliaraus derliaus nuėmimo.
- Produktyvumas ir darbo sąnaudos
Pažangūs sodininkai produktyvumą verta vertinti ne tik pagal bendrą derliaus kiekį, bet ir pagal darbo intensyvumą bei jo pasiskirstymą sezono metu. Determinantiniai pomidorai dažnai leidžia pasiekti gerą rezultatą su mažesnėmis nuolatinės priežiūros sąnaudomis – didžioji darbo dalis susitelkia į konkretų laikotarpį. Kalbant apie indeterminantinius pomidorus, jie pasižymi didesniu ilgalaikiu produktyvumu, tačiau tai pasiekiama tik palaikant nuoseklią priežiūrą viso sezono metu. Šiuo atveju darbo krūvis ir derliaus rinkimas pasiskirsto sezono metu tolygiau, bet trunka ilgiau.
- Derliaus panaudojimo strategijos
Skirtingas derliaus pasiskirstymas sezono metu lemia ir skirtingas panaudojimo galimybes. Determinantiniai pomidorai ypač patogūs tada, kai planuojamas:
- konservavimas;
- perdirbimas didesniais kiekiais.
Indeterminantiniai pomidorai labiau orientuoti į:
- nuolatinį šviežių vaisių vartojimą;
- kasdienį naudojimą virtuvėje;
- ilgesnį derliaus sezoną be didelių pertraukų.
Kas yra pusiau determinantiniai pomidorai?
Be aiškios skirties tarp determinantinių ir indeterminantinių pomidorų, egzistuoja ir tarpinis augimo tipas – pusiau determinantiniai pomidorai. Šis terminas dažnai kelia klausimų, nes apima savybes, būdingas abiem augimo tipams, ir ne visada yra vienareikšmiškai apibrėžtas.
Pusiau determinantiniai pomidorai pasižymi augimu, kuris nėra griežtai ribotas, bet kartu ir nevisiškai neribotas. Pradiniame vegetacijos etape jie auga panašiai kaip indeterminantiniai pomidorai – formuoja ilgesnį stiebą ir kelis iš eilės žiedynus. Tačiau vėliau augimas dažniausiai sulėtėja arba laikinai sustoja, o augalo energija labiau nukreipiama į vaisių vystymąsi.
Derėjimo požiūriu pusiau determinantiniai pomidorai dažnai demonstruoja kompromisinį modelį. Dalis derliaus subręsta gana koncentruotai, tačiau likusi dalis formuojama palaipsniui. Tai reiškia, kad derlius nėra nei visiškai vienkartinis, nei tolygiai ištęstas viso sezono metu.
Priežiūros prasme pusiau determinantiniai pomidorai paprastai reikalauja daugiau dėmesio nei determinantiniai, bet mažiau nei indeterminantiniai. Dažniausiai taikomas saikingas genėjimas ir ribotas rišimas, priklausomai nuo konkrečios veislės ir auginimo sąlygų. Šis augimo tipas dažnai laikomas lankstesniu, ypač tada, kai siekiama suderinti derliaus stabilumą su ilgesniu skynimo laikotarpiu.
Pusiau determinantiniai pomidorai dažnai pasirenkami tada, kai:
- norima išvengti griežtų kraštutinumų;
- siekiama subalansuoto derėjimo ritmo;
- auginimo sąlygos nėra visiškai pritaikytos aukštaūgiams pomidorams.

Kaip pasirinkti: determinantiniai ar indeterminantiniai pomidorai?
Auginimo vieta ir erdvė
Vienas svarbiausių kriterijų – jūsų turima erdvė. Ribotose erdvėse, balkonuose, pakeltose lysvėse ar mažesniuose šiltnamiuose dažniau pasiteisina determinantiniai pomidorai arba pusiau determinantiniai augimo tipai. Tuo tarpu didesniuose šiltnamiuose ar atvirame grunte, kur galima išnaudoti vertikalią erdvę, indeterminantiniai pomidorai leidžia maksimaliai išnaudoti augimo potencialą.
- Laikas, skirtas priežiūrai
Svarbu įvertinti ir laiko resursus. Determinantiniai pomidorai dažniau tinka tiems, kurie nori mažiau nuolatinės priežiūros ir labiau prognozuojamo derliaus. Indeterminantiniai pomidorai reikalauja reguliaraus dėmesio – laistymo, tręšimo, genėjimo ir rišimo – tačiau suteikia ilgesnį ir pastovesnį derlių.
- Derliaus tikslas ir panaudojimas
Pasirinkimą stipriai veikia ir planuojamas derliaus panaudojimas. Jei jūsų tikslas yra vienkartinis ar trumpalaikis derliaus surinkimas, skirtas konservavimui ar perdirbimui, racionalesnis pasirinkimas dažnai būna determinantiniai pomidorai. Jei svarbus nuolatinis šviežių vaisių vartojimas viso sezono metu, pranašumą įgyja indeterminantiniai pomidorai.
- Klimato sąlygos ir sezono trukmė
Regionuose, kur vegetacijos sezonas trumpesnis arba nepastovus, determinantiniai pomidorai leidžia užtikrinčiau gauti derlių per ribotą laiką. Indeterminantiniai pomidorai labiau priklauso nuo ilgesnio, stabilaus sezono, tačiau tinkamai prižiūrimi gali sėkmingai augti ir trumpesnės vasaros sąlygomis.
- Kombinuotas sprendimas
Pažangūs sodininkai vis dažniau renkasi kombinuotą strategiją, derindami skirtingus augimo tipus. Tokiu būdu galima:
- sezono pradžioje gauti koncentruotą derlių iš determinantinių pomidorų;
- vėliau palaikyti nuolatinį šviežių vaisių tiekimą iš indeterminantinių augalų;
- lanksčiau planuoti tiek priežiūrą, tiek derliaus panaudojimą
Šaltiniai:
https://www.azurefarmlife.com/farm-blog/determinate-vs-indeterminate-tomatoes
https://underwoodgardens.com/determinate-and-indeterminate-tomatoes-whats-the-difference
https://www.gardeningknowhow.com/edible/vegetables/tomato/determinate-vs-indeterminate.htm
https://www.marthastewart.com/determinate-indeterminate-tomatoes-11700060
https://bonnieplants.com/blogs/garden-fundamentals/learn-tomato-growing-terms
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
