Smilgos – tai žolinis augalas, priklausantis miglinių augalų šeimai (Poaceae). Šis augalas lotyniškai vadinamas Agrostis. Kalbos tyrinėtojai teigia, kad augalo pavadinimas „smilga“ kilęs iš graikų kalbos žodžio agros, kurio reikšmė – laukas. Tai leidžia suprasti, kad kai kurios smilgos augalo rūšys yra plačiai paplitusios laukuose. Tačiau smilgos randamos ir kitur, pavyzdžiui, pievose, grioviuose, pamiškėse.
Šios vėsaus sezono žolės paplitusios visame pasaulyje, daugiau kaip 150 rūšių aptinkama vidutinio klimato regionuose ir aukštesnėse subtropikų bei atogrąžų zonose. Nors kai kurios smilgų rūšys laikomos varginančiomis piktžolėmis, kai kurios kultūrinės veislės atlieka pagrindinį vaidmenį vejose, golfo laukuose ir net tam tikruose ekologinio atkūrimo projektuose. Tad patyrinėkime šio daugiamečio žolinio augalo ypatybes plačiau.
Kaip atrodo smilgos?
Bendrai kalbant, augalą galima atpažinti pagal šluotelės pavidalo žiedyną, kuris sudarytas tarsi iš daugybės mažų varpučių. Šis žiedynas laikomas smilgos žiedu. Tačiau augalas turi ir vaisių – tai grūdas. Kai šis grūdas visiškai subręsta, jis pats nukrinta.
Tačiau Agrostis gentis yra labai plati, čia randama net apie 150 skirtingų augalo rūšių. Visgi čia panagrinėsime plačiau tas rūšis, kurios randamos Lietuvoje.
Baltosios smilgos (Agrostis stolonifera)
Baltoji smilga yra daugiametė superžvaigždė tarp savo giminaičių smilgų. Kilusi iš Eurazijos, bet natūralizuota visame pasaulyje. Ši vėsaus sezono žolė karaliauja vejose ir golfo aikštynuose. Baltoji smilga pasiekia 15-30 cm aukštį ir pasižymi tankia, smulkios tekstūros velėna, kurią formuoja jos slaptasis ginklas – stolonai. Šie antžeminiai stiebai leidžia žolei šliaužti ir skleistis, sudarant vešlų, tankų, tolygų kilimą. Dėl šios priežasties ji yra puikus pasirinkimas norint estetiškos vejos.
Priešingai nei daugelis kitų vejos žolių, baltoji smilga puikiai auga dažnai pjaunant nedideliame aukštyje. Tai leidžia sukurti prižiūrėtą išvaizdą ir atbaido piktžoles. Nors šis augalas mėgsta saulę, žolė pakenčia ir pavėsį, todėl yra geriau prisitaikiusi universaliam klimatui. Įprastai baltoji smilga auga vėsaus klimato zonose, kur vyrauja vidutinė temperatūra ir yra pakankamai drėgmės. Ji sunkiai auga karštomis ir sausomis sąlygomis. Baltoji smilga gerai auga gerai drenuotame, derlingame, šiek tiek rūgščiame dirvožemyje. Netinka sunkūs molingi dirvožemiai.
Norint džiaugtis šia vešlia žole, būtina reguliariai laistyti, dažnai pjauti ir tinkamai tręšti. Ši žolė nėra ideali mažai priežiūros reikalaujantiems sodams. Nors iš esmės yra atspari ligoms, baltoji smilga gali būti jautri grybinėms ligoms, jei yra prastas drenažas arba per daug drėgmės.
Baltoji smilga – puikus pasirinkimas sodininkams, ieškantiems prabangios, žemaūgės vejos, gerai augančios vėsiame klimate. Tačiau dėl didelių priežiūros reikalavimų ši veja mažiau tinkama tiems sodininkams, kurie nori paprastos priežiūros augalo, arba tiems, kurie gyvena karštuose ir sausuose regionuose.
Paprastosios smilgos (Agrostis capillaris)
Paprastoji smilga yra universali vėsaus sezono žolė, kilusi iš Eurazijos ir plačiai paplitusi visame pasaulyje. Ši daugiametė žolė užauga iki 30-70 cm aukščio, jos lapai siauri, be plaukų, siaurėjantys iki plono smaigo. Lapai pasižymi sodriu, tamsiai ar melsvai žaliu atspalviu ir auga laisvai, išsiskleidę. Vasaros viduryje iškyla švelnūs, atviri žiedynai, kuriuose išsidėsto smulkios, šviesiai rudos sėklos.
Ši žolė – vertingas vejos ir kraštovaizdžio augalas. Ji yra populiarus pasirinkimas vėsaus klimato zonų vejoms, formuoja tankią, smulkios tekstūros velėną. Dėl smulkesnės tekstūros, palyginti su kai kuriomis kitomis vejos žolėmis, ją reikia pjauti mažesniu aukščiu ir dažniau laistyti.
Paprastoji smilga auga gerai drenuotame dirvožemyje ir gali būti naudojama įvairiems apželdinimo būdams. Ji suteikia minkštą, tekstūrinį elementą, užpildo tarpus alpinariumuose, suteikia natūralią išvaizdą pievoms ir laukinių gėlių želdiniams.
Nors paprastoji smilga mėgsta saulę, ji pakenčia ir pavėsį, todėl yra universalesnė nei kai kurios kitos vejos žolės. Įsikūrusi paprastoji smilga reikalauja minimalios priežiūros. Pirmiausia reikia reguliariai laistyti sausros metu ir retkarčiais pjauti, kad būtų išlaikytas norimas aukštis.
Paprastoji smilga geriausiai auga vėsaus klimato zonose, kur vyrauja vidutinė temperatūra ir pakankamai drėgmės. Jai sunku augti karštomis ir sausomis sąlygomis. Ši žolė gerai auga gerai drenuotame, derlingame, šiek tiek rūgščiame dirvožemyje. Netinka sunkūs molingi dirvožemiai.
Dėl smulkios tekstūros, atsparumo pavėsiui ir paprastos priežiūros paprastoji smilga yra populiarus sodininkų pasirinkimas. Jeigu norite, kad jūsų veja atrodytų įspūdingai, apsvarstykite paprastosios smilgos sėklų pasirinkimą.
Šuninės smilgos (Agrostis canina)
Šuninė smilga yra žavinga, žemaūgė (20-60 cm) daugiametė žolė, kilusi iš Eurazijos. Ji gali pasigirti minkštais, aksominiais, smaragdiškai žaliais lapais (ilgis 2-15 cm), kurie sudaro palaidas kekes. Vasaros viduryje iškyla subtilūs žiedynai, kurie suteikia augalui lengvumo.
Skirtingai nei vejos žolės, šuninės smilgos puikiai auga pavėsyje, todėl plačiai naudojamos pagyvinti pavėsingus kampelius ar po medžiais. Tačiau taip pat gali būti randamos greta įvairių vandens telkinių, taip pat pelkėtose, drėgnose vietose. Populiaru jas naudoti kaip pašarinį augalą gyvuliams.
Šuninė smilga idealiai tinka mažai apšviestose vietose. Ją reikia minimaliai laistyti, nereikli šienavimui. Lengvai plinta bei sudaro puikias sąlygas apsigyventi naudingiems vabzdžiams.
Didžiosios smilgos (Agrostis gigantea)
Didžioji smilga yra daugiametė žolė, kilusi iš Eurazijos, bet dabar plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje. Ši universali žolė pasižymi stačiais, 40-100 cm aukščio stiebais. Vasaros pradžioje pasirodo linijiniai lapai ir erdvios žiedų galvutės, suteikiančios augalui švelnią, plunksnuotą išvaizdą. Didžioji smilga gerai auga drėgnose sąlygose, klesti vandens pakrantėse, drėgnose pievose ir net prastai drenuotose vietose.
Sūduvinės smilgos (Agrostis sudavica)
Sūduvinė smilga yra smulkialapė daugiametė žolė, auganti tam tikruose Rytų Europos regionuose, įskaitant Lietuvą. Ši pavėsį mėgstanti žolė užauga iki 20-50 cm aukščio, o jos švelnūs, į siūlus panašūs lapai žvilga švelniu žaliu atspalviu.
Vasaros viduryje iškyla erdvūs žiedynai, kurie suteikia elegancijos pavėsingoms sodo vietoms. Sūduvinė smilga gerai auga drėgnoje, gerai drenuotoje dirvoje ir yra vertingas pasirinkimas apželdinimui, miško sodams ar po medžiais, kur kitoms žolėms gali būti sunku augti.
Pagrindinės smilgų ligos ir kenkėjai
Nors paprastai smilgos yra gana atsparios ligoms, jos gali būti jautrios grybinėms ligoms, tokioms kaip rudoji dėmėtligė ir vejos pelėsis, ypač esant blogam drenažui ar per dideliam drėgmės kiekiui. Geros priežiūros praktikos, tokios kaip tinkamas laistymas, yra labai svarbios ligų prevencijai.
Vabzdžiai, pavyzdžiui, vikšrai, taip pat gali kelti problemų smilgų vejoms. Stebėkite veją, ar nėra ligos požymių, ir iškart imkitės veiksmų, kad išspręstumėte kenkėjų problemas.
Šaltiniai:
https://agsci.oregonstate.edu/beaverturf/creeping-bentgrass
https://gobotany.nativeplanttrust.org/species/agrostis/capillaris/
https://identify.plantnet.org/lt/k-world-flora/species/Agrostis%20gigantea%20Roth/data
https://www.nzpcn.org.nz/flora/species/agrostis-stolonifera/
https://www.herbal-organic.com/lt/herb/17871
https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviskais-vietovardziais-pavadinti-augalai/