Duonvaisis – tradiciškai labai svarbus augalas bei vaisius daugeliui tropinių regionų, ypač Ramiojo vandenyno salų, Pietryčių Azijos bei Karibų salų gyventojams. Tai iš tiesų be galo įdomus augalas, o jo vaisių panaudojimo galimybės itin plačios. Būtent todėl susidomėjimas duonvaisiu nuolat auga visame pasaulyje. Tad ir mes kviečiame jus pasidomėti, koks tai augalas, kaip naudojami duonvaisio vaisiai ir ar įmanoma duonvaisį auginti Lietuvoje?
Duonvaisis: išvaizda ir kultūrinė reikšmė
Duonvaisis yra duonmedžio medžio vaisius. Duonmedis (Artocarpus) priklauso šilkmedinių augalų šeimos genčiai. Šiai genčiai taip pat priklauso šilkmedžiai bei figos. Manoma, kad duonmedis kilęs iš Naujosios Gvinėjos, tačiau šiuo metu auginamas daugelyje tropinio klimato šalių.
Duonmedis yra visžalis, 10–20 metrų aukščio medis. Lapai sudėtiniai, plaštakiški. Žiedai vienalyčiai, tačiau abiejų lyčių žiedai auga ant to paties medžio. Žiedai išauga ant senų, sumedėjusių šakų arba medžio kamieno.
Duonmedžio vaisius ir yra duonvaisis. Tai vienas didžiausių vaisių pasaulyje. Jie gali užaugti net iki 25 kg svorio. O vienas duonmedis išauginti 2–3 tonas vaisių.
Duonvaisio išorinis paviršius padengtas nedideliais spygliuotais gumbais ir yra žalsvos arba geltonos spalvos.
Ramiojo vandenyno salose, ypač Havajuose, Mikronezijoje bei Polinezijoje, duonmedis laikomas „gyvenimo medžiu“, o duonvaisiai – svarbiausiu maisto šaltiniu. Čia duonmedžio vaisiai yra neatsiejama tradicinių patiekalų dalis.
Duonvaisis ar duonmedžio vaisius?
Įdomus dalykas ir nemaža painiava lietuvių kalboje. Duonvaisiu mes vadiname tik paprastojo duonmedžio (Artocarpus altilis) vaisių. O štai stambiojo duonmedžio (Artocarpus heterophylus) vaisius yra tiesiog duonmedžio vaisius. Labai svarbu suprasti, jog tai nėra tas pats vaisius iš to paties augalo. Anglų kalboje stambiojo duonmedžio vaisius vadinamas Jackfruit, o paprastojo – duonvaisiu. Taip išvengiama painiavos, kuri gali kilti. Tuo labiau, jog abu vaisiai labai panašūs tarpusavyje.
Abiejų šių vaisių išvaizda yra panaši. Taip pat panašiai vartojami maiste. Tiesiog Jackfruit minkštimo tekstūra labiau primena mėsą. Jis dažniausiai naudojamas veganų bei vegetarų mityboje kaip mėsos pakaitalas, neturintis nei sojos, nei glitimo, nei grūdų pėdsakų.
Duonvaisio skonis ir panaudojimo galimybės
Duonvaisis išsiskiria ne tik savo išvaizda bei dydžiu, tačiau ir savo panaudojimo galimybėmis. Duonvaisis gali būti vartojamas tiek sunokęs, tiek nesubrendęs.
Sunokęs duonvaisis yra labai kvapnus bei saldus. Valgomas vienas kaip įprastas vaisius arba naudojamas desertams ruošti.
Nesunokęs duonvaisis naudojamas kaip daržovė ir gali būti patiektas keptas, virtas, troškintas ar gruzdintas. Nesubrendusio vaisiaus skonis bei tekstūra primena virtą bulvę arba ankštinius augalus. Pastaraisiais metais dažnai naudojamas kaip mėsos pakaitalas. Jis lengvai sugeria įvairius prieskonių skonius, todėl galima išgauti norimą skonį.
Ar duonvaisis naudingas sveikatai?
Ne veltui duonvaisis laikomas „gyvybės medžio“ vaisiumi. Jis labai turtingas maistinių medžiagų kiekiu ir yra puikus vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Duonvaisis gausus angliavandenių, baltymų, skaidulų, vitaminų C, B, kalio, magnio, geležies bei kalcio.
Taigi duonvaisis ne tik sotus bei skanus, tačiau ir naudingas mūsų sveikatai:
- Tai puikus energijos šaltinis, kuriame daug angliavandenių ir natūralių cukrų. Idealiai tinka kaip užkandis fizinio aktyvumo metu.
- Padeda palaikyti gerą širdies sveikatą. Jame esantis kalis svarbus kraujo spaudimo reguliavimui, širdies ritmo normalizavimui bei apskritai sveikai širdžiai palaikyti.
- Užtikrina gerą virškinimo sistemos darbą. Duonvaisyje gausu skaidulų, kurios pagerina žarnyno veiklą, skatina virškinimą, gelbsti esant vidurių užkietėjimui.
- Vitamino C gausa, esanti duonvaisyje, padeda palaikyti gerą imuninę sveikatą, taip pat veikia kaip antioksidantas apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų.
- Gali padėti reguliuoti svorį. Skaidulos, esančios šiame vaisiuje, užtikrina ilgalaikį sotumo jausmą, todėl išvengiama dažno užkandžiavimo bei persivalgymo.
Ar įmanoma duonvaisį užsiauginti Lietuvoje?
Teoriškai atsakymas turėtų būti taip. Tačiau praktiškai tai sunkiai įsivaizduojama.
Duonmedis yra tropinių kraštų augalas, kuriam būtina daug saulės šviesos bei drėgmės. Dažniausiai jie auginami tuose kraštuose, kur yra ilgas lietingasis sezonas. Klimate, kur temperatūra gali nukristi žemiau nulio (ką ir besakyti apie stingdančius -20 °C šalčius), jie neišgyvena. Tad vienintelis būdas auginti duonmedį Lietuvos klimato juostoje yra šiltnamyje arba kambaryje.
Tačiau, kaip bebūtų, duonmedis yra didelis bei aukštas medis. Be to, derlių duoda tik po 5–10 metų, augdamas natūraliomis ir tinkamomis sąlygomis. Tad mažai tikėtina, jog kas nors galėtų užtikrinti tinkamo dydžio šiltnamį, kad duonmedis pakankamai išaugtų ir subręstų bei duotų vaisių. Tuo labiau, kokio dydžio vazono jam reikėtų.
Kitas svarbus aspektas – tai pakankamas šviesos kiekis. Duonmedžiui būtina nuolatinė saulės šviesa, tad žiemos metu reikalingas papildomas šviesos šaltinis, natūralios šviesos lempos.
Apibendrinant, galime sakyti, kad duonmedžio auginimas Lietuvoje įmanomas tik vazone kaip kambarinio, egzotinio augalo. Be abejo, niekada nežinai, galbūt jam bus taip gera augti, jog vieną dieną ims ir pradžiugins vaisiais ir galėsite džiaugtis savo užaugintais duonvaisiais. Pabandyti visada verta.
Duonmedžio auginimas kambaryje
Jeigu nuspręsite bandyti užsiauginti duonvaisių, visų pirma pasirūpinkite tinkamu vazonu. Jis turėtų būti pakankamai erdvus, bent 50 cm skersmens ir panašaus aukščio. Geriausiai tinka glazūruotas molinis arba plastikinis vazonas, nes tokie geriau sulaiko drėgmę, kuri būtina tinkamam duonmedžio augimui.
Tinkamas dirvos pH 6–7,5. Auginimui galima naudoti durpių mišinį kambariniams augalams arba žemę daržovėms.
Duonmedis puikiai išauga iš sėklos, tad jeigu tokią turite, pasodinkite ją maždaug 2,5 cm gylyje. Galite apkloti plėvele, kad būtų daugiau šilumos bei drėgmės. Tačiau nepamirškite jos reguliariai atidengti, kad išsivėdintų kondensatas.
Laistyti duonmedį reikia dažnai ir gausiai. Vis dėlto užmirkusi žemė šiam augalui nepatinka. Vandens perteklių iš lėkštutės reikia išpilti.
Vasarą vazonas su duonmedžiu gali praleisti lauke. Tačiau nepamirškite laiku jo parnešti į patalpą. Duonmedis puikiai auga ir jaučiasi lauke tik tuomet, kai temperatūra daugiau nei +15 °C. O esant žemesnei nei +5 °C – žūva.
Žiemą dėl šildymo ir sauso oro patalpose, rekomenduojama duonmedį apipurkšti. Nepamirškime, jog tai drėgnų ir šiltų vietų augalas. Ir neauginkime jo arti šildymo šaltinio. Taip pat būtina užtikrinti papildomą apšvietimą, kad gautų pakankamą šviesos kiekį. Bent 6–8 valandas per parą.
Šiltuoju metų laiku duonmedį patartina reguliariai tręšti natūraliomis trąšomis.
Tačiau net ir tinkamai auginamas duonmedis vazone niekuomet nepasieks net pusės savo įprasto aukščio. Vis dėlto tai gali tapti puikia patirtimi, o už meilę bei rūpestį augalas galbūt vieną dieną jus apdovanos įspūdingais vaisiais.
Šaltiniai:
- https://www.picturethisai.com/care/Artocarpus_altilis.html
- https://www.gardeningknowhow.com/edible/fruits/breadfruit/potted-breadfruit-trees.htm
- https://www.masalaherb.com/breadfruit-vs-jackfruit/
- https://versus.com/en/breadfruit-vs-jackfruit
- https://www.vle.lt/straipsnis/duonmedis/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.