Skip to content

Kurmiai, skruzdėlės, samanos ir kiti vejos gadintojai. Kaip spręsti vejos problemas?

  • by
Kurmiarausiai vejoje
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Prižiūrint veją, nepavyksta išvengti nelauktųjų kenkėjų, tokių kaip kurmiai, skruzdėlės ar užklumpančių ligų, dėl kurių ima ir sugriūna sveikos pievelės darna. Negana to, vejos žolė sureaguoja ir į nepalankias oro ar augimo sąlygas: išdega, praretėja, pagelsta, pradeda augti grybai, piktžolės, samanos. Nepaisant šių negandų, stengiamės visomis išgalėmis palaikyti tvarkingą veją. Apžvelkime, su kokiomis problemomis susiduriama auginant veją ir kokias priemones reikia pasitelkti, kad jas išspręstume.

Kurmiai – žemės kauburių ir urvelių vejoje šeimininkai

Vienas iš aiškiausiai matomų sugadintos vejos požymių – kurmiarausiai. Kurmių iškasti žemės kauburiai gadina vejos vaizdą, jos vientisumą ir būklę. Dėl kurmių išrausto požeminių urvelių tinklo, pažeidžiama žolės šaknų sistema, todėl vejoje susidaro sunykusios žolės dėmės. Dirvožemis tampa nevienodas, vietomis įdumba, taip apsunkinamas vejos pjovimas.

Kurmiai minta sliekais, vikšrais, vabalais, lervomis ir vabzdžiais, todėl jie įsiveisia ten, kur šio maisto yra daug. Taip pat dažnai kurmius galima sutikti vietose, kuriose jie gali pasislėpti, o dirvožemio temperatūra yra vėsi, pavyzdžiui, gyvatvorės ir tvoros. Augalų padengimas storu mulčio sluoksniu, nepašalintos medienos ar organinių atliekų krūvos ir drėgmės perteklius traukia vabzdžius, vadinasi – ir kurmius. Norint išvengti šių gyvūnėlių vizito, pašalinami jų maisto šaltiniai, naudojamos kurmių atbaidymo priemonės, kasami grioviai, gerai prižiūrima veja, sumažinamas gausus augalų laistymas.

Veja po kurmių sukeltos žalos taisomakastuvu pašalinant kurmiarausius, o į jų vietą pridedant kurmius atbaidančių priemonių. Visos vejos paviršius sutrypiamas pėdomis arba sutankinamas voleliu tam, kad susislėgtų kurmių iškasti tuneliai. Lengvai sugrėbiami visi atviri dirvos plotai ir užsėjama vejos sėklomis.

Kurmiai. Jų išrausta pieva
Kurmių išrausta veja

Skruzdėlės – vejos kenkėjai ne tik paviršiuje

Panašiai kaip ir kurmiai, skruzdėlių kolonijos iškelia žemės kauburėlius vejoje, žolė vietomis praretėja arba visai sunyksta, o dirvožemis „suminkštėja“. Nors paviršiniai skruzdėlynai ir nėra dideli, vabzdžiai naikina žolę, galiausiai apsunkina vejos pjovimą. Poilsiaujant ant vejos, gali erzinti visur šmirinėjančios, o kai kada net ir galinčios „įkasti“ skruzdės.

Nesveikuojanti veja traukia skruzdėles, todėl tinkama vejos priežiūra gali tapti nepalanki joms veistis. Amarai ir miltligė yra dažni skruzdėlių „kompanionai“, nes palaikant abipusius santykius skruzdėlės iš jų gauna maisto. Todėl nuolatinė vabzdžių ir ligų prevencija sode kartu sumažina ir skruzdėlių populiacijas.

Su skruzdėlėmis kovojama naikinant jų kolonijas, pasitelkiant buitines priemones (muiluotą vandenį, actą, sodą, verdantį vandenį) ar naudojant specialias medžiagas (boro miltelius, insekticidus, skruzdžių nematodus). Vien antžeminio skruzdėlyno sunaikinimas naudos visiškai neduos, todėl reikia imtis veiksmų ir giluminiams skruzdžių kanalams naikinti.

Išnaikinus skruzdėles pažeisti vejos plotai atsėjami iš naujo. Veja turi būti nuolat pjaunama, laistoma, tręšiama ir aeruojama, tada išvengsime skruzdžių draugijos.

Skruzdėlynas vejoje
Skruzdėlynas vejoje

Grambuolio lervos – pageltusios vejos kaltininkai

Baltos sultingos grambuolio lervos, misdamos žolių ir kitų augalų šaknimis, smarkiai pažeidžia vejas. Kaip jų veiklos įrodymas yra pageltę vejos plotai ir gausybė veją kapstančių paukščių, mintančių šiomis lervomis. Žala vejai labiausiai pastebima nuo rudens iki pavasario, kai lervos subręsta.

Suaugėliai grambuolio vabalai deda kiaušinius į dirvą, todėl po žeme vystosi lervos. Joms patinka rūgštus dirvožemis, kur gausu augalų šaknelių, tačiau šios vietos nėra specifinės. Grambuolio lervos vejoje naikinamos jas surenkant rankomis, patogeninių nematodų pagalba ar leidžiant šmirinėti po veją lervomis mintantiems gyvūnams bei paukščiams.

Pažeista velėna sutvarkoma kaip ir bet kokie kiti vejos pažeidimai: iš naujo apsėjant žolės sėklomis ar paklojant ruloninės vejos gabalus.

Grambuolių lervos
Grambuolio lervos

Samanų naikinimas – atsikratykite nepageidaujamo vejos „kilimo“

Samanų atsiradimas byloja apie prastą vejos būklę, nes jos puikiai auga vejose, kuriose yra prastas drenažas, padidėjęs rūgštingumas, daug pavėsio, suspaustų vietų, o žolė yra plona, nelygi bei silpnai auganti. Samanos vejoje ne visiems reiškia problemą, tačiau jeigu norisi vejos iš žolės, tada samanos yra nepageidaujamos. Jos suteikia vejai nevienodą spalvą ir minkštą paviršiaus struktūrą, dėl ko sunku pjauti žolę ir taip gadinami pjovimo įrankiai.

Kaip naikinti samanas iš pievos? Samanų augimą galima prislopinti pagerinant vejos būklę: atliekant reguliarų vejos grėbimą, pjovimą, aeravimą ir tręšimą, kad pagerėtų žolės galimybės įveikti samanas. Pjaunant žolę vengti pjauti itin trumpai, nes toks pažeidimas gali paskatinti samanų atsiradimą. Taip pat galite naudoti samanas naikinančias chemines priemones.

Kai kurias vietas, kuriose linkusios augti samanos, galima pakeisti gėlynu arba tas vietas apsėti kitokios veislės vejos sėklomis.

Samanos vejoje

Piktžolių naikinimas – gražios vejos garantas

Jeigu prieš pasisėjant veją dirva nėra tinkamai paruošta piktžolių atžvilgiu, laukia įnirtinga kova su jomis. Piktžolės labai konkuruoja su vejos žole, nes labai greitai auga, subrandina sėklas ir jas paskleidžia. Piktžolės netgi sugeba prisitaikyti prie vejos pjovimo, o pažeistose vejos vietose akimirksniu įsikuria. Įvairios piktžolės ardo bendrą vejos išvaizdą, vientisumą, plėsdamosi išstumia vejos žoles.

Kol veja jauna ir piktžolių pasitaiko tik viena kita, jos išraunamos rankomis su visomis šaknimis. Reikia neleisti piktžolėms sužydėti ir subrandinti sėklų, jas reguliariai ir dažnai pjaunant. Vejos žolė tręšiama, kad augtų stipresnė, tankesnė ir nekonkuruotų su piktžolėmis. Didesnėms piktžolių populiacijoms naudojami herbicidai, kurie nekenkia vejos žolei, pavyzdžiui, naikinimo priemonės dviskilčiams augalams.

Grybai vejoje – ne visada džiugina

Jeigu vejoje auga grybai, išsideformuoja vejos raštas, nes nevienodai auga žolė. Kartais grybai auga žiedu, sudarydami „raganų ratilus“, kur grybų augimo vietoje neauga jokia žolė, bet už grybienos rato žolė auga tankesnė, žalesnė. Dėl grybų pasisavinamos drėgmės ir išskiriamų fermentų atsiranda išdžiūvusios žolės vietos, o toliau nuo grybų susidarę nitratai skatina vešėti žolę – taip ir atsiranda nevienodi vejos fragmentai. Grybai gali privilioti rupūžes ar suteikti palankią terpę ligoms vystytis.

Dažniausiai grybai vejoje pradeda augti dėl drėgmės pertekliaus, įmirkimo. Taip pat dažnai galima pamatyti tose vietose, kur buvo užkasti kelmai ar kitos medžių liekanos. Dar grybai išauga aukštoje retai pjaunamoje žolėje.

Nepageidaujamų grybų augimą vejoje galima sumažinti ją aeruojant, pjovimo metu surenkant žolę, vengiant per didelės drėgmės, pavyzdžiui, vejos laistymo naktimis. Grybų ratilai efektyviausiai išnaikinami juos iškasus ir pakeitus šviežiu dirvožemiu, bet tai yra nepraktiškas būdas.

Grybai vejoje
Grybai vejoje

Vejos ligos

Sniego pelėsis arba fuzariozė. Liga pirmiausia pastebima kaip nedideli pilki, negyvybingos žolės lopinėliai, kurie vėliau paruduoja. Vejos dėmės didėja ir gali siekti 30 cm skersmenį, dažnai susilieja, todėl gali būti pažeisti dideli plotai. Esant drėgnoms sąlygoms, ypač tirpstant sniegui, pastebimas baltas pūkuotas grybelis, ypač dėmės pakraščiuose.

Rūdys. Grybinė liga pasireiškia vasaros pabaigoje ar rudenį, kai ant žolių lapų atsiranda gelsvos arba oranžinės pūslelės. Vejos plotai pagelsta, vėliau gali paruduoti ir sudžiūti.

Miltligė. Žolės lapeliai pasidengia balkšva apnaša, dėl ko žolė gelsta, paruduoja ir sunyksta. Liga atsiranda dėl karštų ir sausų orų, susilpnėjus vejai.

Šaknų puvinys arba šaknialigė. Jaunos, ką tik pasėtos vejos liga, kuomet žolė paruduoja. Veja sunkiai dygsta ir silpnai auga.

Raudonsiūlė. Grybinė liga, kuri pasireiškia žolės lapų viršūnėlių paraudonavimu, o vejoje susiformuoja nemaži rausvo atspalvio, vėliau šviesiai rudi, išblukę pažeistos žolės plotai. Liga atsiranda dėl azoto trūkumo ir lietingos vasaros ar rudens.

Vejos ligų galima išvengti laikantis vejos higienos: tręšiama, grėbiama, aeruojama, pjaunama nenaudojamos didelių azoto trąšų dozės vasaros pabaigoje arba rudenį – vietoj jų naudojant specialias rudenines vejos trąšas. Taip pat nuo vejos nurenkami nukritę lapai, pašalinami ligoti augalai, piktžolės ir kitos šiukšlės, valomi vejos priežiūros įrankiai, galiausiai panaudojant chemines priemones.

Vejos ligos ir problemos

Kitos vejos problemos

Išretėjimas. Dėl skirtingų vejos sėklų dygimo, vystymosi ir augimo sąlygų, veja auga nevienodai, netankiai. Užsėjimas ar papildomas sėjimas padeda pagerinti nelygios vejos išvaizdą.

Rudos, negyvybingos žolės dėmės vejoje. Tokių dėmių atsiradimą lemia įvairios sąlygos. Dažniausia priežastis – vasaros sausros ir drėgmės trūkumas, dėl kurių vejos dėmės yra netaisyklingos formos, ypač gausu prie medžių šaknų. Tokią veją reikia reguliariai ir gausiai laistyti ir nenupjauti per daug žemai, nes trumpa žolė labiau pažeidžiama sausros.

Intensyvus vejos mindžiojimas taip pat gali lemti rudų dėmių atsiradimą. Tai reiškia, kad pasirinktos netinkamos ar nekokybiškos vejos sėklos, to pažeistas vejos vietas užsėjamos specialiomis mindžiojimui pritaikytomis žolės sėklomis.

Dėl grybelinių ligų susiformavę rudi plotai mažinami laikantis vejos higienos, kaip minėta anksčiau.

Šunų šlapimas neigiamai paveikia veją, atsiranda nedidelės apvalios dėmės su šviesiai žaliai pakraščiais, kurios šalinamos nedelsiant jas palaistant vandeniu arba panaudojat specialius purškalus nuo šunų šlapimo.

Taisyklingos formos juostos vejoje atsiranda dėl per didelio kiekio herbicidų ar trąšų, nes šie preparatai nudegina žolę. Tinkamas šių priemonių dozių paruošimas ir tolygus paskirstymas ant vejos leidžia išvengti vejos pažeidimų.

Šaltiniai:
https://smithspestmanagement.com/blog/post/how-to-get-rid-of-moles-in-your-yard-garden/
https://lawnlove.com/blog/pest-control-how-to-get-rid-of-ants/
https://www.rhs.org.uk/biodiversity/chafer-grubs-in-lawns
https://www.rhs.org.uk/lawns/moss-on-lawns
https://www.lovethegarden.com/uk-en/article/7-lawn-care-tips
https://www.rhs.org.uk/biodiversity/fairy-rings
https://www.thegrassmaster.com/lawn-care-101/disease-identification/
https://www.rhs.org.uk/lawns/dead-patches

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress PopUp Plugin