Skip to content

Raganės – vijoklinių augalų „karalienės“

  • by
Raganės – vijoklinių augalų „karalienės“
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Raganė (lot. Clematis) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai priklausanti augalų gentis. Tai daugiamečiai žoliniai arba sumedėję augalai, pasižymintys laipiojančiu, vijokliniu stiebu. Gentyje yra apie 300 rūšių, auga vidutinio ir šilto klimato zonose. Raganės Lietuvoje auginamos sodybose kaip dekoratyviniai vijokliniai augalai.

Raganių užaugamas aukštis labai varijuoja tarp rūšių ir veislių nuo 0,6–0,9 m aukščio iki 4–5 m ir daugiau. Dideliame sode puikiai tiks aukšta vijoklinė raganė, tačiau yra ir kompaktiškesnių veislių, kurias galima auginti mažame sode ar net vazone terasoje. Dažniausia raganės žiedų forma yra didelis 5–18 cm skersmens žiedas su 6–7 žiedlapiais. Taip pat yra veislių su mažesniais, dvigubais, šluoteliniais ar varpelio formos žiedais. Žiedų spalva varijuoja nuo rožinės iki tamsiai raudonos, nuo šviesiai violetinių iki tamsiai mėlynų, nuo baltų iki geltonų atspalvių. Žiedas gyvuoja apie 2–3 savaites, daugelis veislių pasižymi maloniai kvepiančiais žiedais.

Lapai yra paprasti arba sudėtiniai (sudaryti iš 3, 5 arba 7 lapų), dažniausiai žali, tačiau kai kurių rūšių lapai gali būti violetiniai. Šaknų sistema gali būti dviejų tipų: liemeninė ar kuokštinė. Vaisiai sudaro gausias kekes, riešutėliai dažnai turi plaukuotą liemenėlį.

Raganių rūšys

Lietuvoje žinomos 6 dekoratyvinių raganių rūšys:

  • Sveikalapė raganė (Clematis integrifolia) – palyginti neaukštas 0,5–1,2 m aukščio augalas. Atspari ligoms, nelepi, nes gali augti tiek saulėje, tiek šešėlyje, tiek skurdžiose dirvose. Šios rūšies raganės pačios nesivynioja aplink atramas.
  • Žakmano raganė (Clemitis jackmanii), dar kitaip vadinama puošniąja – užauga iki 1,5– 3 m aukščio, išvesta daug veislių. Vešli, žydi labai gausiai ir ilgai – nuo birželio pabaigos iki vėlyvo rudens. Žiedai dideli, apie 14 cm skersmens, žiedus krauna ant pirmamečių ūglių.
  • Stačioji raganė (Clematis recta) – daugiametis žolinis iki 1,5 m aukščio augalas, labiau primenantis krūmą. Žydi labai gausiais, smulkiais, kvapniais žiedais. Mėgsta saulėtą vietą ir nėra reikli dirvai.
  • Tangutinė raganė (Clematis tangutica) tai dekoratyvi rytietiška raganė, kuri užauga iki 2,5–5 m.,Skirtingai nuo kitų raganių, žydi jau pirmaisiais metais. Žiedai ryškiai auksinės spalvos. Žydi vieną kartą, nuo birželio vidurio iki rugsėjo. Nereikli, tačiau labiausiai mėgsta saulėtas vietas, pakenčia ir kaitrias. Gali toleruoti ir dalinį pavėsį. Atspari šalčiui.
  • Gelsvoji raganė (Clematis vitalba) labiau primena krūmą, užauga iki 5, net 10 m aukščio ar dar daugiau. Žiedai smulkūs, susitelkę šluotelėse, 1,5–2 cm skersmens, baltos spalvos. Žydi labai gausiai nuo liepos iki spalio. Ši rūšis šalčiui atspari, nereikia pridengti.
  • Mėlynžiedė raganė (Clematis viticella) – vijoklis, kuris užauga iki 4 m aukščio, žiedai – 3cm skersmens, purpurinės, violetinės spalvos. Žydi nuo vasaros vidurio gausiai ir ilgai. Atspari šalčiui.
Raganių rūšys ir veislės

Raganių veislės

Išveista labai daug raganės veislių, iš kurių lietuviškų žinoma apie 30 veislių. Paminėsime kelias, kurias galima įsigyti ir sėkmingai auginti Lietuvoje.

Arabella“ veislės raganės pradeda žydėti vasaros viduryje, žiedų spalva – tamsiai violetinė, mėlyna.

„Alionushka“ raganės žiedai varpelio formos apie 8 cm skersmens rožinės spalvos, žydi gausiai. Krūmas išauga iki 1,8 m aukščio, kiekvieną pavasarį genimas iki pat žemės.

Bill MacKenzie“ – veislė su geltonais, varpelio formos, 6–7 cm skersmens žiedais. Žydi nuo birželio iki pirmų šalnų. Vijoklis užauga iki 4–6 m aukščio, nelepi, bet reikalinga saulėta vieta.

„Innocent glance“.Žiedai dideli, 12-18 cm skersmens, šviesiai rožiniai su tamsesniais krašteliais ir juostele per žiedlapio vidurį. Žydi du kartus per sezoną. Auga iki 2 m aukščio.

„Kaen“ veislės raganės užauga iki 2–2,5 m. Žiedai pusiau pilnaviduriai, 8–14 cm skersmens, ryškiais rožinės spalvos, banguotais žiedlapiais. Žydi du kartus per sezoną. Gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek dalinai apšviestoje vietoje.

„Nelly Moser“ raganės žiedai yra rožinės spalvos su juostele žiedlapio viduryje. Žydi du kartus per sezoną. Užauga iki 3 m aukščio. Viena iš nedaugelio veislių geriausiai auginti daliniame arba visiškame pavėsyje.

 „Piilu“ Raganė pasižymi rožinės spalvos didokais žiedai. Augalas užauga iki 2 m aukščio, puikiai tinka auginti vazonuose. Žydi pavasarį.

„Princess Diana“. Žydi gausiai, turi varpelio formos žiedus, kurie yra nedideli, sodriai rožinės spalvos. Žydi liepos –spalio mėn. Užauga iki 2–3 m aukščio. 

„Rouge Cardinal“ – raganė dideliais tamsiai raudonos spalvos žiedais, žydi 1 kartą per sezoną.

„Sweet summer love“ pasižymi nedideliais, 3–4,5 cm skersmens, purpurinės–violetinės spalvos, stipriai kvepiančiais žiedais. Žydi gausiai nuo vasaros vidurio, vėliau ir pakartotinai, ne taip gausiai žydi rudens viduryje.

„Taiga“ veislės raganės pasižymidideliais pilnaviduriais žiedais, violetinės spalvos su gelsvais galiukais žiedlapiais. Augalas žydi vasarą–rudenį, kai kurie du kartus per sezoną.

Lietuvoje raganės gana populiarios, medelynai ir gėlynai siūlo rinktis net iš kelių dešimčių raganės veislių, tad bet kuris raganių mylėtojas atras norimą augalą pagal savo skonį.

Raganės Taiga
Raganės „Taiga“

Raganių auginimas

Vieta. Raganei augti reikia parinkti saulėtą vietą. Keletas veislių gali žydėti ir kiek mažiau saulės apšviestoje vietoje, bet didžiausiam žydėjimo potencialui atsiskleisti vijokliams kasdien reikia bent 6 valandų saulės šviesos. Vieta turi būti pakankamai apsaugota nuo skersvėjų.

Dirvožemis. Palankiausias raganėms yra drėgnas, derlingas, gerai drenuojamas ir tręšiamas priemolis, kurio pH – neutralus arba silpnai šarminis. Jei jūsų dirvožemis linkęs rūgštėti, periodiškai jį reikėtų pašarminti kalkėmis arba trupučiu medžio pelenų, tačiau nenaudoti nei šviežio mėšlo, nei rūgščių durpių. Geriausia vieta – kalva arba specialiai padarytas kalnelis, kuriame suaugusio augalo šaknys nepradėtų pūti dėl aukšto gruntinio vandens.

Raganių priežiūra

Laistymas. Raganės mėgsta drėgmę, todėl jas reikia laistyti bent kartą per savaitę, o karštą vasarą – 2–3 kartus per savaitę. Jauni augalai vienu metu sugeria apie 8–16 litrų vandens, brandesni vijokliai pasisavina net apie 8–33 l, todėl laistymas labai reikalingas.

Mulčiavimas. Dirvą po raganėmis patariama mulčiuoti, kad būtų sulaikoma drėgmė dirvožemyje ir apsaugoma nuo piktžolių augimo. Mulčiuojama durpėmis, samanomis ar humusu.

Tręšimas. Pirmaisiais metais reikėtų nepersistengti su raganių tręšimu, nes silpni augalai gali pradėti pūti. Aktyvaus augimo laikotarpiu raganės tręšiamos azoto trąšomis, pumpurų žydėjimo metu naudojamos kalio trąšas, po žydėjimo – fosforo trąšos. Po vasaros genėjimo augalas pastiprinamas kombinuotomis mineralinėmis trąšomis, kurių 20 g ištirpinta 10 l vandens ir vario tirpale.

Raganių auginimas

Raganių genėjimas ir formavimas

Svarbu žinoti, kadpagal žydėjimo laiką ir genėjimo ypatumus, raganės dažniausiai skirstomos į tris grupes:

  • 1 arba A grupei priklauso raganės, žydinčios ant pernykščių šakelių. Augalas žydi anksti pavasarį ar pavasario viduryje. Tokie augalai beveik negenimi, o jei reikia  – genima iš karto po žydėjimo, pašalinant negyvas šakeles ar minimaliai suteikiant augalui formą bei kontroliuojant jo dydį.
  • 2 arba B grupė – raganės, žydinčios tiek ant pernykščių, tiek ir ant šių metų šakelių. Vijokliai žydi du kartus per sezoną: pirmą kartą – pavasario pradžioje ar viduryje, o antrą kartą – vasaros pabaigoje–rudenį. Raganė genima po pirmojo žydėjimo, bet genėjimas turi būti atliktas iki antrojo. Pašalinamos nudžiūvusios šakelės arba minimaliai paformuojamas augalas.
  • 3 arba C grupė – raganės, žydinčios tik ant šiųmetinių šakelių vasaros-rudens mėnesiais. Šios kategorijos augalai stipriai genimi vėlyvą žiemą – ankstyvą pavasarį, paliekant nuo žemės 10-15 cm ūglius, taip paskatinant naujų šakelių augimą.

Atramos. Kadangi raganės yra vijokliniai augalai, joms būtinos atramos. Raganėms paremti gali būti panaudojamos pačios įvairiausios atramos: arkos, vėduoklės ir piramidės. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad atramos skersmuo turėtų būti ne didesnis kaip 1–1,25 cm, tad tinkamiausiai panaudojama virvė, valas, viela, plonos šakelės, medinės kopėtėlės arba metaliniai tinkleliai. Vijokliai užauga aukšti ir tampa sunkūs, ypač po lietaus, todėl labai svarbus yra atramų medžiagos tvirtumas.

Raganių dauginimas

Raganių dauginimas

Raganės dauginamos sėklomis, kero dalijimu, žaliomis gyvašakėmis, atlankomis arba skiepijant.

  • Vienas iš variantų – dauginimas sėklomis. Sėjimo laikas priklauso nuo sėklų dydžio, augalo veislės. Norint paspartinti dygimą, sėklas reikėtų mirkyti 10 dienų, dažnai keičiant vandenį. Sėklos sėjamos į dėžutes, kurios iš pradžių laikomos šiltnamiuose ar šiltoje patalpoje, o vėliau pikuojami lauke į lysves 20–25 cm atstumu. Dauginimas sėklomis mėgėjui yra gana sudėtingas būdas.
  • Kitas dauginimo būdas – dalijimas kero dalimis. Šiuo būdu vijoklius galima padauginti, jei augalai yra ne vyresni nei 6 metai, nes senesnio motininio augalo šaknų sistema labai stipri ir sunku nuo jos atskirti atskirus krūmelius. Krūmelis atsargiai iškasamas, šaknys išvalomos nuo dirvos ir dalijamos taip, kad kiekviena dalis turėtų pumpurus ant šaknies kaklelio.
  • Taip pat įmanomas dauginimo būdas – žaliomis gyvašakėmis. Šakelėms įsišaknyti labai padeda jų mirkymas augimą skatinančių cheminių medžiagų tirpale ir pasodinimas į šiltlysvę.
  • Raganę galima dauginti atlankomis. Spalio mėnesį ūglius iš pradžių reikia tinkamai paruošti (t. y. šiek tiek įpjauti stiebą netoli bamblio, nupjauti viršūnėlę), vėliau juos atlenkti nuo motininio augalo į griovelius su durpių sluoksniu ir tvirtai užfiksuoti. Ūglius pabarstyti durpėmis, tada užberti žemėmis ir sutankinti. Žiemai augalą reikia pridengti eglių šakelėmis ar sausais lapais. Pavasarį, pasirodžius ūgliams, aplink juos apiberti humusu ir jiems jau įsišaknijus iki rudens galima persodinti į nuolatinę augimvietę. Dauginimą atlankomis galima atlikti ir pavasarį, pernykščius ūglius atlenkus tiesiai į vazoną.
  • Skiepijimu taip pat galima dauginti raganes, tačiau tai sudėtingas ir ne visoms veislėms pritaikomas metodas.
Raganių priežiūra ir genėjimas

Raganių ligos ir kenkėjai

Augalas dažniausiai kenčia nuo grybinės ligos – vytulio, dėl kurio praranda audinių elastingumą, suvysta ir džiūsta. Yra keletas tokius simptomus sukeliančių patogenų, tačiau visi jie aptinkami dirvožemyje ir pirmiausia veikia šaknų sistemą. Tokiu atveju reikia pašalinti pažeistas vietas ir laistyti fungicido tirpalu. Stipriai pažeistus augalus reikia išrauti kartu su dalimi dirvos, o vietą, kurioje jie augo, išdezinfekuoti tais pačiais chemikalais.

Kartais raganes gali užpulti miltligė, kurios pasireiškimą lemia bloga oro cirkuliacija tarp vijoklio šakelių. Dėl šios ligos lapai apsitraukia balta apnaša. Ligai progresuojant augalo lapai susitraukia, susisuka, susiraukšlėja, atsiranda geltonos ar rudos dėmės. Pastebėjus ligą, pašalinami pažeisti lapai, augalas patręšiamas.

Kartais vijoklis nukenčia nuo nespecifinių kenkėjų, tokių kaip voratinklinės erkutės, lapų nematodai, šliužai ar graužikai. Tokiu atveju reikėtų pašalinti pažeistas augalų dalis.

Raganė pakankamai atspari kenkėjams ir ligoms, kai kurioms rūšims Lietuvoje tokie „priešai“ nepastebėti.

Šaltiniai:
https://www.gardeners.com/how-to/grow-clematis/8203.html
https://www.longfield-gardens.com/article/all-about-clematis
https://floristics.info/en/garden/4384-clematis-planting-care-pruning-growing.html
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/ragan%C4%97
https://hgic.clemson.edu/factsheet/clematis/
https://en.wikipedia.org/wiki/Clematis
https://amvmt.lrv.lt/uploads/amvmt/documents/files/MGI/Leidiniai/agb/raganiu%20apibudinimo%20aprasas/raganiu%20apibudinimo%20aprasas.pdf
Vilkonis K. K., 2008. „Lietuvos žaliasis rūbas. Atlasas“. Šiaulių universiteto botanikos sodas: Lututė.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video


Sėjos kalendorius 2024

Sėjos kalendorius 2024
Žiūrėti sėjos kalendorių
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *