Mirta – dailus ir neįnoringas kambario augalas, atkeliavęs pas mus iš Viduržemio jūros regiono. Tamsiai žali mirtos lapeliai ir balti kvapnūs žiedai sukurs namuose jaukią ir kiek egzotišką aplinką. Be to, mirtos yra ne tik graži namų puošmena, jų uogos ir žiedai naudojami maistui, o mirtų eterinis aliejus pasitelkiamas kuriant parfumerijos produktus be gydant peršalimo ligas. Prižiūrėti mirtą nesunku, jei žinosite pagrindines jos auginimo taisykles, kurias ir aptarsime šiame straipsnyje.
Mirta – visžalis šiltųjų kraštų augalas
Mirta (Myrtus) yra visžalis medelis ar krūmas, priklausantis mirtinių (Myrtaceae) augalų šeimai. Šis augalas kilęs iš Viduržemio jūros regiono, o dabar paplitęs įvairių žemynų atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Mirta yra šilumamėgė, todėl mūsų šalyje lauke nežiemoja, o yra auginama kaip kambarinis augalas.
Yra žinoma apie 100 mirtos rūšių. Dažniausiai auginama mirtos rūšis – tikroji mirta (Myrtus communis). Gamtoje mirta gali užaugti iki 3 metrų. Auginama kambario sąlygomis ji geriausiu atveju pasiekia 1 metro aukštį, o dažniausiai užauga iki 30-60 cm. Kambaryje auginama tikroji mirta – medelis su apvalia laja. Mirta turi mažus, odiškus tamsiai žalios spalvos lapus, žydi nedideliais baltais žiedais, sukrautais lapų pažastyse. Kvapnūs žiedeliai išsiskleidžia birželio-liepos mėnesiais. Mirtos vaisius – melsvai juoda ar violetinė uoga.
Mirta auginama nuo seniausių laikų. Senovės graikai ir romėnai mirtos lapus naudojo maistui ir gydymui, o švelniai kvepiančias baltas mirtos gėles siejo su meile ir nekaltumu. Mirtų šakelės iki šios dienos naudojamos įvairiose apeigose – prabangiose, karališkosiose vestuvių puokštėse, krikščionių, musulmonų, budistų ir judėjų religiniuose ritualuose.
Mirtos sodinimas ir dauginimas
Mirta – gana atsparus ir nedaug priežiūros reikalaujantis augalas. Šaltuoju metų laiku ji auginama tik patalpoje, o vasarai galite iškelti ją į kiemą, sodą ar balkoną.
Vieta. Mirtai patiks augti ant ar šalia pietinės palangės, kur ji gaus daug saulės šviesos. Jei trūks saulės, mirta nežydės. Lauke statykite mirtą saulėtoje arba dalinai saulės apšviestoje vietoje. Mirta nebijo skersvėjų, temperatūros pokyčių ir tiesioginių saulės spindulių.
Dirvožemis. Mirtai reikalinga drėgna, tačiau tinkamai drenuojama žemė, todėl vazono dugne būtinai įrenkite gerą drenažo sluoksnį. Šiam augalui patiks molinga, smėlinga dirva ar priemolio kompostas. Kaip ir laistymo vanduo, dirvožemio mišinys turi būti be kalkių. Į įprastą dirvožemio mišinį galite įpilti šiek tiek durpių.
Sodinimas ir dauginimas. Mirta dauginama auginiais, rečiau sėklos. Geriausia dauginti ją auginiais, kadangi tokiu būdu rūšies ir veislės savybės pereina iš motininio augalo naujam. Tai ir daug patikimesnis dauginimo būdas nei dauginimas sėklomis. Be to, augalai, išauginti iš auginių pradeda žydėti greičiau nei dauginti sėklomis – jau po trijų metų. Todėl norint mirtą užsiauginti namuose, tereikia gauti mirtos auginių – pavyzdžiui, paprašyti jų kitų mirtos augintojų.
Auginius tinka atskirti nuo mirtos augalo sausį-vasarį arba liepos mėnesį, geriau, jei jie būtų iš apatinės ar vidurinės lajos dalies. Auginiai turi būti apie 8-10 cm ilgio. Pašalinkite nuo jų apatinius lapus, o viršutinius patrumpinkite trečdaliu, didžiausius – per pusę. Įsišaknijimui auginius sodinkite į lapinės žemės ir stambaus smėlio mišinį. Geriau rinktis jiems žemą ir platų indą, pasodintus auginius patartina uždengti stikliniu indeliu. Auginius laikykite 17-20 ˚C temperatūros pavėsingoje vietoje. Retkarčiais nuimkite nuo jų stiklinį indelį pravėdinimui. Paprastai mirtos auginiai šaknis išleidžia per mėnesį. Įsišakniję auginiai persodinami į 7 cm skersmens vazonėlius, į tokį pat žemių mišinį. Po metų jie persodinami į 9 cm skersmens vazonėlius, į dirvą, paruoštą suaugusioms mirtoms.
Mirtos auginimas ir priežiūra
Mirtos priežiūra apima augalo laistymą, genėjimą, tręšimą bei kitų jai būtinų augimo sąlygų sudarymą. Vasarą mirta mėgsta būti gryname ore, o žiemą šiam augalui reikia vėsos – 5-10 laipsnių šilumos, geriausia vieta jam šaltuoju metų laiku – įstiklintas, nešildomas balkonas. Naudingų patarimų, kaip pasirūpinti augalu, rudenį pernešus jį iš lauko į patalpą, rasite šiame straipsnyje.
Laistymas. Vasarą mirtai reikalingas dažnas ir gausus laistymas, tačiau vandens perteklius iš padėkliuko po vazonu turi būti pašalinamas, kad nepradėtų pūti augalo šaknys. Laistant per retai, mirta gali pradėti mesti lapus. Šaltuoju metų laiku laistymas sumažinamas, tačiau jei paliksite augalą žiemoti kambario temperatūroje, gali tekti jį laistyti ne rečiau nei vasaros metu. Laistykite mirtą nusistovėjusiu kambario temperatūros vandeniu. Mirtai reikalingas gana didelis oro drėgnumas, todėl rekomenduojama kasdien purkšti jos lapus, ypač karštu oru.
Temperatūra. Vasarą mirtai tinka įprasta kambario temperatūra, žiemą idealiausia šį augalą laikyti 5-10 ˚C temperatūros patalpoje.
Tręšimas. Pavasarį ir vasarą kas 1-2 savaites patręškite mirtą skystomis kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Norėdami paskatinti žydėjimą rinkitės trąšas žydintiems augalams.
Persodinimas. Jaunesnes mirtas persodinkite kas 1-3 metus. Vyresnius augalus – kas 3-5 metus. Persodinant augalą kaskart parenkamas keliais centimetrais didesnio skersmens vazonas. Persodinti mirtą geriausia pavasarį, tai daryti reikia perkeliant augalą į naują vazoną kartu su visu žemės sluoksniu aplink šaknis, kad šios nebūtų pažeistos.
Genėjimas. Mirta genima po žydėjimo arba ankstyvą pavasarį. Norėdami paskatinti medelio augimą, pašalinkite nužydėjusius žiedus ir negyvas ar ligotas šakeles. Genėdami nesunkiai galite suformuoti jūsų norimos formos medelį, mirtos šakelės po genėjimo greitai atauga ir atsistato.
Ramybės laikotarpis. Žiemą mirtos augimas sulėtėja, tai jos ramybės laikotarpis. Priklausomai nuo kambario, kuriame ji žiemoja, temperatūros, ramybės laikotarpis tęsiasi nuo 1,5 iki 3 mėnesių. Augalas ilsėsis ilgiau, jei žiemos vėsesnėje patalpoje, kurioje temperatūra siekia 5-10 ˚C.
Mirtos auginimo problemos
Mirtoms kenkia amarai, baltasparniai, tripsai ir voratinklinės erkės. Šie kenkėjai gali atsirasti dėl netinkamos augalo priežiūros. Dažniau jie apsigyvena senesniuose augaluose. Aptikus šių kenkėjų, reikia juos nurinkti nuo augalo ar nuplauti vandens srove, o po to nupurkšti mirtą specialiais insekticidais arba muilo tirpalu.
Perlaisčius ar užsistovėjus vazone drėgmei mirta gali susirgti šaknų puviniu. Jei šaknis apniko puvinys, augalas greičiausiai žus, todėl svarbu tinkamai augalą laistyti ir laiku pašalinti vandenį iš padėkliuko.
Mirtos uogos ir žiedai naudojami maistui
Augdama gamtoje mirta išaugina mėsingas, purpuriškai juodas, maždaug mėlynės dydžio, uogas. Kiekvienoje uogoje subręsta iki 30 sėklų. Mirtos uogos yra valgomos. Sunokusios jos vartojamos maistui šviežios, jomis gardinami gėrimai, padažai, o džiovintos naudojamos kaip prieskoniai pikantiškuose Artimųjų Rytų kraštų patiekaluose. Valgomi yra ir mirtos žiedai, kurie yra saldaus kvapo ir skonio. Štai Italijoje kai kurie žmonės valgo mirtos žiedpumpurius tiesiai nuo augalo arba naudoja juos salotoms papuošti.
Mirta liaudies medicinoje ir jos eterinis aliejus
Liaudies medicinoje mirtos preparatai vartojami virškinimo, šlapimo ir kvėpavimo takų ligoms, taip pat nervų sistemos sutrikimams gydyti. Nustatyta, kad mirtoje yra cheminių medžiagų, kurios gali padėti kovoti su grybeliu ir bakterijomis.
Iš mirtų žievės, lapų ir žiedų išgaunamas eterinis aliejus. Mirtų eterinis aliejus pasižymi maloniu, balzaminiu, skaidriu aromatu, jis naudojamas parfumerijos pramonėje. Manoma, kad šis eterinis aliejus padeda atsikratyti blogų įpročių, įvairių priklausomybių, pasveikti nuo peršalimo ligų. Tinka mirtos eterinis aliejus ir odos priežiūrai, kadangi turi odą valančių ir tonizuojančių savybių.
Šaltiniai
https://www.thespruce.com/growing-myrtus-communis-5089132
https://www.gardenersworld.com/plants/myrtus-communis/
https://www.aromaweb.com/essential-oils/myrtle-essential-oil.php
https://housing.com/news/how-to-grow-and-care-for-myrtus-plant/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva