Iš pirmo žvilgsnio nepatrauklios, pavėsingos sodo dalys iš tiesų turi didžiulį potencialą. Pavėsio augalai – kaip tik tai, ko reikia tokioms, rodos, nykioms vietoms pagražinti bei nuspalvinti. Pasirodo, jog pavėsyje arba daliniame pavėsyje gerai augantys augalai suteikiant spalvų daug ilgesniam laikui nei saulėtose vietose. Kartais sudėtinga išsirinkti, ką pasodinti pavėsyje, nors ir galime rinktis iš daugybės vienmečių ir daugiamečių augalų. Tarp jų nemažai gėlių ir žydinčių krūmų, kurie gerai jaučiasi ir gražiai auga mažai saulės apšviestoje vietoje. Jais galime papuošti ir gėlyną, ir balkono ar terasos dėžes. Pateikiame daugiamečių augalų pavyzdžių, kurie sodą gali puošti ne vienerius metus, taip pat keletą vienmečių, kurios sezono metu suteiks spalvų jūsų gėlynui.
Pavėsio augalai sodo šešėliuose
Šešėlis arba pusiau šešėlis, t. y. vietos, į kurias per dieną patenka ne daugiau kaip 3-4 valandas saulės šviesos, dažniausiai vyrauja terasose ir balkonose šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėse. Toliau pateikiame įdomiausius rūšis dekoratyvinių augalų pasiūlymus, kurie tinka auginti tokiose vietose.
Gamtoje pavėsį mėgstantys daugiamečiai augalai auga žemesnėse miškų ir žaliųjų plotų dalyse, todėl yra prisitaikę prie riboto juos pasiekiančio šviesos kiekio. Juos renkantis svarbu atsižvelgti į tai, kiek valandų saulės šviesa pasiekia konkrečią sodinimo vietą, į artimiausios vietovės oro drėgnumą ir dirvožemio, kuriame augs pasirinktos rūšys, derlingumą bei rūgštingumą.
Astilbė
Astilbė (Astilbe) ypač gražiai žydi. Dideli siaurėjančios formos žiedynai gali būti balti, rausvi arba raudoni. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo. Mėgsta drėgnas ir pavėsingas vietas. Užauga iki maždaug 1,5 m aukščio. Puikiai atrodys, pavyzdžiui, šalia tvenkinio. Mėgsta derlingą, humusingą ir drėgną dirvą. Astilbės yra ištvermingos šalčiui. Kartais auginamos terasiniuose konteineriuose. Tai gana nereiklus augalas, tačiau labai dekoratyvus.
Melsvė
Melsvė (Hosta) kelia labai kuklius priežiūros reikalavimus. Jų puošmena daugiausia yra lapai, nors melsvės taip pat žydi. Joms reikia laidžios ir drėgnos, šiek tiek rūgščios dirvos. Tai daugiamečiai augalai. Melsvės dažniausiai renkasi pavėsingas vietas, tačiau kai kurios veislės gerai jaučiasi ir saulėtoje vietoje. Jas galima sodinti po medžiais, krūmais ir net prie tvenkinio. Yra daug melsvių veislių – jos skiriasi lapų spalva – dažniausiai įvairių žalių atspalvių, melsvi, kartais su šviesiais pakraščiais arba visiškai balti – kaip pastaruoju metu madinga veislė „White Feather“.
Alūnė
Alūnės (Heuchera) madingos jau bent kelerius metus. Juos puošia įvairiaspalviai lapai – nuo žalių atspalvių iki raudonos ir tamsiai kaštoninės spalvos. Subtilūs žiedai ant stačių stiebų pasirodo nuo gegužės iki rugpjūčio. Žiedai švelniai plevena vėjyje – todėl alūnė dar vadinama drebuline spanguole. Jos mėgsta pusiau pavėsingas vietas, humusingą ir drėgną dirvą. Peržiemojusios žemėje jos paprastai gerai auga, tačiau vertingesnius egzempliorius geriau uždengti. Jos taip pat gerai auga konteineriuose. Gerai atrodys ant alpinariumo, prie tvenkinio ar po medžiais – geriausia sodinti grupėmis. Jos yra daugiametės.
Šliaužiančioji vaisgina
Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans) – tai daugiametis, žemę dengiantis, šliaužiantis augalas. Mėgsta pusiau pavėsingas ir pavėsingas vietas. Mėgsta drėgną ir humusingą dirvą. Galima sodinti vandens telkinių pakrantėse ir gėlynų pakraščiuose. Žiedai paprastai būna mėlynai violetiniai, kartais balti arba rausvi. Taip pat gali skirtis lapų spalva. Tai labai ekspansyvus augalas – reikia stengtis, kad jis neužgožtų kitų augalų rūšių. Įspūdingai atrodo ir konteineriuose. Iš dalies visžalis. Tačiau kartais lapai nušąla, bet pavasarį be jokių problemų atauga naujai.
Paprastoji pakalnutė
Pakalnutė (Convallaria majalis) yra subtilus daugiametis augalas, pasižymintis gražiu, charakteringu aromatu. Geriausiai joms seksis humusingoje, laidžioje ir drėgnoje dirvoje. Pakalnutės mėgsta pavėsį, todėl gerai augs po medžiais ir krūmais. Tai daugiametis augalas. Ji dažnai naudojama kaip skinta gėlė. Ji greitai auga, todėl kyla pavojus, kad gali užgožti kitus sodo augalus. Atsargiai – nepaisant vaistinių savybių, tai labai nuodingas augalas. Pakalnutės kartais auginamos vazonėlyje. Natūraliai jų galima rasti gamtoje – tokia forma jos yra saugomos.
Mažoji žiemė
Mažoji žiemė (Vinca minor) – tai šliaužiantis, neaukštas daugiametis augalas. Mėgsta pavėsį arba dalinį pavėsį ir durpingą, gana drėgną dirvožemį. Žydi balandžio ir gegužės mėnesiais. Jos žiedai yra violetinio-mėlyno atspalvio, tačiau yra ir baltų ar rausvų veislių. Gerai auga po medžiais ir krūmais, dengia žemę ir pakeičia žolę. Puikiai tinka alpinariumams ir šlaitams. Taip pat gerai auga konteineryje, ant kurio gali dekoratyviai kaboti. Taigi galite žiemę auginti terasoje ar balkone. Laukinėje aplinkoje auganti mažoji žiemė yra saugoma. Atsargiai – tai nuodingas augalas.
Begonija – puikiai tiks balkonui
Begonijos (Begoniaceae) auginamos ir sode, ir namuose. Veislių yra labai daug – jos, be kita ko, skiriasi žiedų tipu – pavyzdžiui, jie gali būti vienalyčiai arba pilnaviduriai, ir priežiūra. Kaskadinė begonija – mėgsta pusiau pavėsingą vietą, dirva turėtų būti humusinga. Reikalauja reguliaraus laistymo ir tręšimo. Nupjaukite peržydėjusius žiedynus, kad prailgintumėte žydėjimą. Tai kabanti veislė – labai gražiai atrodo krepšeliuose arba kabančiuose induose. Daugiametės žydinčios begonijos – ši veislė mėgsta saulėtą vietą. Jos lapai stori, mėsingi ir blizgantys. Mėgsta humusingą, šiek tiek rūgščią dirvą. Tai vienmetis augalas.
Sprigė – pavėsingam balkonui
Gerai šešėlyje arba pusiau šešėlyje auga sprigė (Impatiens). Tai vienmetis augalas, tačiau sodą puoš iki pirmųjų šalnų. Kiekvieną pavasarį sodo centruose galime įsigyti jo auginių – dažniausiai aptinkami balti, rausvi, raudoni ir lašišos spalvos. Dirva springei turėtų būti humusinga ir gana drėgna – tačiau saugokitės perlaistyti. Taip pat geriau nepurkšti šio augalo vandeniu, nes gresia ligų pavojus. Žydėjimo metu springę naudinga sustiprinti žydintiems augalams arba balkoniniams augalams skirtomis trąšomis. Impatiens (lot. nekantrūs) pavadinimas susijęs su sėklų sklaidos būdu – sėklų maišeliai labai jautrūs prisilietimui, pakanka vėjo gūsio, kad sėklos nekantriai išsiveržtų iš vaisiaus – net kelių metrų atstumu. Gamtoje daugiausia auga Afrikoje ir Azijoje.
Krokai
Krokai (Crocus) stebina nuostabiais violetinių, purpurinių, geltonų ir baltų atspalvių žiedais, kurie išsiskiria subtiliomis tamsesnės spalvos gyslomis. Krokų lapai siauri, panašūs į žolės lapus, kurie viduryje įgauna sidabro – žalią spalvą. Jie mėgsta drėgmę, tačiau reikia būti atsargiems – per didelis vandens kiekis jiems netinka. Dirvožemis, kuriame jie geriausiai jaučiasi, turėtų būti humusingas ir laidus vandeniui. Smėlingoje dirvoje pasodinti egzemplioriai gali nežydėti. Dažniausiai jos sėjamos spalvotomis kekėmis arba tiesiog kekėmis.
Krūmai pavėsiui ir pusiau pavėsiui
Šešėlyje esančių sodų savininkai dažnai renkasi dekoratyvinius krūmus. Tai išbandytas sprendimas, jei norite įspūdingų rezultatų ir greitai užaugančių augalų. Tačiau pasirinkimo laukas susiaurėja, jei tai saulėtos vietos arba plotai, apsupti didesnių egzempliorių ir medžių.
Bereinutis japoninis
Bereinutis japoninis (Pieris japonica) mėgsta ne tik pavėsingą ar pusiau pavėsingą, bet ir nuo vėjo apsaugotą vietą. Jos mėgsta rūgščią dirvą. Tai visžaliai augalai. Jų lapai gali būti žali, kartais aptinkami su sidabriniu pakraščiu, o jauni augalai gali būti nuspalvintos raudonai. Žiedynai susiformuoja rudenį ir taip pat puošia krūmą žiemą. Jaunus sodinukus žiemą reikia apsaugoti nuo šalčio su specialia danga, netgi besniegėmis žiemomis. Žiedai labai dekoratyvūs, ant krūmo pasirodo kovo pabaigoje. Tai daugiamečiai krūmai.
Rododendras
Rododendras (Rhododendron) tai dar vienas gražus pavienis pavėsį mėgstantis krūmas. Jis turi daugybę veislių, o žiedų spalvas galima rinktis iš baltos, geltonos, raudonos, rožinės ar violetinės ir kitų spalvų. Kaip ir laipiojančioji hortenzija, jis mėgsta derlingą, humusingą ir rūgščią dirvą, o žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Priklausomai nuo rūšies, augalas per metus paauga iki 20 cm. Rododendrų nereikia genėti, tačiau jie atsidėkoja savo šeimininkams tinkamai tręšiama žeme ir danga žiemos mėnesiais.
Vijokliai – į pavėsį
Dažnai yra neišnaudojamas pavėsingų vietų prie sodybos potencialas. Naujus augalus sode geriausia sodinti pavasarį arba rudenį. Vijokliai yra idealus pasirinkimas tiems, kurie tikisi greito su augimu susijusio efekto. Vijoklių auginimas tai taip pat geras sprendimas, kai norime apželdinti nepatrauklius vertikalius elementus, pavyzdžiui, pastato sieną, tvorą ar namo aptvarą.
Gebenė
Gebenė (Hedera) – tai ilgaamžis augalas, kilęs iš Europos ir Mažosios Azijos, garsėja gausiais tamsiai žaliais lapais ir dekoratyvumu. Paprastosios gebenės šaknys palei ūglius, kurie priglunda prie žemės. Pasodintas vazonuose jis gali pasiekti 2 metrų aukštį, tačiau savaime augantys egzemplioriai gali pasiekti iki 20 metrų aukštį. Laikui bėgant paprastosios gebenės lapai pakeičia savo tekstūrą ir mažais plaukeliais virsta blizgiu, odišku paviršiumi. Sodinant šį augalą verta nepamiršti pasirūpinti derlinga, drėgna ir šarminga dirva, o vėlesnėmis žiemomis augalas turėtų būti apsaugotas papildoma danga.
Laipiojančioji hortenzija
Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea petiolaris) – tai spalvinga įprastos hortensijos alternatyva, kuri auga taip pat sparčiai ir pasiekia iki 8 metrų aukštį. Prie žemės tvirtinasi šalutinėmis šaknimis. Augalas turi daug tamsiai žalių lapų, kurie rudenį tampa geltonai oranžiniai. Tačiau patraukliausia vijoklinės hortenzijos dalis yra dideli, balti, plokšti žiedai, kurių skersmuo siekia iki 25 cm. Augalas nėra reiklus, mėgsta rūgščią, humusingą ir drėgną dirvą, o šalnų metu nereikalauja papildomos dangos.
Šaltiniai:
https://www.housebeautiful.com/lifestyle/gardening/g18665158/shade-loving-plants/
https://www.hortorus.pl/rosliny_do_cienia/
https://zielonyogrodek.pl/ogrod/zakladanie-ogrodu/4135-top-15-najpopularniejszych-roslin-do-cienia
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.