Pekaninė karija puikiai žinoma dėl savo maistingų bei labai vertingų riešutų. Skoniu bei išvaizda šie riešutai kiek primena graikinius riešutus, tačiau yra mažesni, lengviau lukštenami bei yra švelnesnio skonio. Graikinius riešutmedžius jau ne vienus metus sėkmingai auginame ir Lietuvoje. O kaip dėl pekaninės karijos? Ar įmanoma pekano riešutmedį auginti mūsų klimato sąlygomis? O galbūt galime tikėtis ir vaisių?
Išsamūs atsakymai ir viskas, ką reikia žinoti apie pekaninės karijos auginimą skaitantiems toliau.
Pekaninė karija: išvaizda ir paplitimas
Pekaninė karija (Carya illinoensis) yra viena iš karijų (Carya) rūšių. Visos karijos priklauso riešutmedinių šeimos augalų genčiai, kurioje yra 17 skirtingų rūšių augalų.
Karijų tėvynė – Šiaurės Amerika. Tačiau plačiai paplitę ir Rytų Azijos šalyse. Pas mus galima auginti tik tam tikrų veislių pekanines karijas, todėl įsigyjant sodinuką reikia atkreipti dėmesį į jo atsparumą šalčiui.
Pekano riešutmedis gali išaugti net iki 30 metrų aukščio, tačiau mūsų klimate įprastai tepasiekia 10. Tai tik vasarą žaliuojantis medis. Lapai neporiniai plunksniški, iš 3–17 lapelių pjūkliškai dantytais kraštais. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais žalsvai geltonais žiedais.
Tai vienanamis augalas, tad vaisiams megzti pakanka ir vieno medžio. Žiedai apdulkinami vėjo. Vyriškieji žiedai susitelkę į svyrančius žirginius, moteriškieji išaugę į kekes po kelis ūglių viršūnėse.
Pekaninės karijos vaisius – kaulavaisio pavidalo, iki 4 cm ilgio riešutas. Sunoksta paprastai vėlų rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais. Vaisiui sunokus, luobelė prasiskiria 4 vietose. Riešutai valgomi, saldūs, labai lengvai gliaudomi. Vėsiame rūsyje gali būti laikomi panašiai kaip bulvės. Riešutai išsilaiko net iki 2 metų.
Savo tėvynėje pekano riešutmedžiai užauga ne tik aukšti, tačiau ir labai tvirti. Jie gyvena ir dera net kelis šimtmečius. Tačiau derėti pradeda labai vėlai – 15-taisiais metais po pasodinimo. Be to, ir derlius gerokai mažesnis nei graikinio riešuto. Tad nekeista, jog pekano riešutai tokie brangūs.
Jauna pekano karija auga lėtai: pirmus du metus paauga po keliolika centimetrų per metus. Vėlesniais metais – po keliasdešimt. Maksimalus derlingumas pasiekiamas tarp 75-ųjų ir 225-ųjų metų. Tad pasodinus pekaninę kariją tikrai teks apsišarvuoti kantrybe bei nusiteikti, jog didžiausiu derliumi mėgausis tik mūsų anūkai.
Kaip išsirinkti pekaninės karijos veislę?
Pekaninės karijos skistomos į tris pagrindines rūšis pagal savo atsparumą šalčiui:
- pietinė karija;
- šiaurinė karija;
- ultrašiaurinė karija.
Lietuvos klimato sąlygomis geriausiai prisitaikiusi augti ultrašiaurinė pekaninė karija. Kiek lepesnė šiaurinė pekano karija taip pat gali gana sėkmingai augti. Ji taip pat gali pakelti net iki -32 °C šaltį.
Taip pat dažnai parduodami ir puikiai prisitaikę augti Lietuvoje pekaninės bei baltosios karijos hibridai – hikanai. Arba pekaninės ir karčiosios karijos hibridai – bitkanai.
Yra išvesta labai daug skirtingų pekano riešutmedžio veislių ir nemažai jų jau galima įsigyti ir Lietuvos medelynuose. Iš ultrašiaurinių pekaninių karijų paminėtinos tokios veislės kaip: Cornfield, Warren 346, James Early, Carlson 3 ir kt.
Renkantis veislę, reikia atkreipti dėmesį, ar tai savidulkis augalas, ar apdulkinamas nuo kitų karijų. Jeigu apdulkinimui reikalingi ir kiti medžiai, tai reikia įsigyti tokius, kurių žydėjimo laikas sutampa.
Pekaninė karija: tinkama auginimo vieta ir dirva
Prieš sodinant pekaninę kariją, reikia įsivertinti, jog tai ilgaamžis ir tikrai aukštas medis. Tad atitinkamai parinkti tokią vietą, kur jis galės sėkmingai augti dar ilgai po to, kai nebeliks jį pasodinusio žmogaus.
Pekaninė karija mėgsta atvirą ir saulėtą vietą. Nuo kitų medžių, pastatų ar krūmų šis riešutmedis turi būti sodinamas bent 20–25 metrų atstumu. Kadangi medis užauga ne tik aukštas, turi plačią lają, tačiau jo šaknys skverbiasi giliai ir plačiai po žeme. Dažnai jos būna net du kartus platesnės nei laja.
Dirvožemis, kur augs pekaninė karija, turi būti laidus vandeniui, gerai drenuojantis, tačiau išlaikantis drėgmę. Tinka juodžemis, priesmėlis arba priemolis. Netinka užmirkstanti vieta ar žemė. Dirvos derlingumas vidutinis. Rūgštingumas – nuo neutralaus iki silpnai rūgštinio (pH 6,5–7).
Pekaninės karijos sodinimas
Pekaninė karija sodinama, kol dar nėra prabudusi po žiemos, t. y. kol nevyksta vegetaciniai procesai. Taigi pekaninę kariją reikia sodinti ankstyvą pavasarį. Prieš sodinant sodinuką vazone reikia gerai palaistyti, kad lengvai išsiimtų visos šaknys su žemėmis ir kuo mažiau pasižeistų.
Duobės dydis priklauso nuo sodinuko dydžio: ji turi būti tokio gylio, kad tilptų visa liemeninė šaknis iki stiebo, taip pat kad būtų pakankamai vietos išskleistoms šoninėms šaknims.
Į iškastą duobę nereikia dėti nei trąšų, nei komposto ar dar kažko dirvos pagerinimui. Tiesiog įstatomas sodinukas ir ¾ duobės pripilama vandenio. Po to duobė užberiama žemėmis iki viršaus. Vanduo padeda išvengti oro kišenių aplink šaknis ir palengvina augalo prigijimą.
Pekaninė karija turėtų būti pasodinta tokiame pačiame gylyje kaip ji buvo vazone. Negalima pernelyg smarkiai apspausti žemės. Augalo šaknis turi lengvai pasiekti oras, drėgmė bei maistinės medžiagos.
Pasodinus aplink šaknis patariama užberti mulčio sluoksnį, kad būtų užlaikoma drėgmė bei taip greitai neaugtų piktžolės. Taip pat rekomenduojama nukirpti 1/3 sodinuko viršūnės, kad visas jėgas skirtų įsišaknijimui bei naujų šaknų leidimui, o ne viršūnės gyvybingumui palaikyti.
Pekaninės karijos auginimas ir tolesnė priežiūra
Laistymas. Pakankamas vandens kiekis labai svarbus geram pekaninės karijos augimui. Paskaičiuota, kad per savaitę augalui reikia maždaug 35–55 litrų vandens. Tikėtina, kad vien lietaus nepakaks šiam kiekiui užtikrinti, tad, ypač sausomis dienomis, savo riešutmedį laistykite itin gausiai ir dažnai. Stebėkite dirvą ir neleiskite jai išdžiūti, tačiau ir neperlaistykite, nes užmirkusios šaknys supus ir pekaninė karija mirs.
Laistymas svarbiausias žydėjimo metu ir riešutų augimo laikotarpiu.
Tręšimas. Pekaninei karijai svarbiausios yra cinko bei azoto trąšos. Nuo antrųjų metų iki pat 15-tųjų rekomenduojama tręšti nedideliu kiekiu azoto trąšų kas mėnesį nuo kovo iki birželio mėnesio. Sulaukusį 15 metų amžiaus medelį tręšti rekomenduojama azoto trąšomis tik kovo ir gegužės mėnesiais.
Paaugę medžiai taip pat turėtų būti nupurškiami cinko turinčiomis arba cinko sulfato trąšomis kas 2–4 savaites, pradedant nuo tada, kai sukraunami pumpurai iki birželio mėnesio.
Genėjimas. Pekaninę kariją rekomenduojama genėti žiemos metu, kai augalas miega. Genėjimo metu pašalinamos senos, sudžiūvę, nulūžusios, sergančios ar ligų pažeistos šakos. Taip pat reikia išgenėti susikertančias šakas bei praretinti labai tankias. Šalyse, kur pekaninė karija auginama jau seniai, sakoma, jog šakų tankumas turi būti toks, kad pro jas laisvai praskristų paukštis.
Ar galima pekano kariją dauginti sėklomis?
Deja, pasisodinti pekaninės karijos iš riešuto nepavyks. Tiksliau, pavyks, išaugs medelis, tačiau visiškai neaišku, ar jis vėliau galės duoti derlių ir kokiomis savybėmis pasižymės. Iš sėklų išauginti medžiai nėra identiški motininiams, todėl jų kokybė visiškai neaiški. Turint omenyje, kad pekaninių karijų derliaus tenka laukti bent 15 metų, toks dauginimas gana rizikingas.
Visad geriausia pekano riešutmedį auginti iš sodinuko, kurį įsigijote patikimame medelyne. Ne tik žinosite, jog perkate tikrai kokybišką augalą, kurio derliaus galima tikėtis, tačiau ir gausite išsamių patarimų dėl priežiūros.
Pekaninė karija: ligos ir kenkėjai
Nors šalyse, kuriose pekaninė karija auginama ilgą laiką, ji susiduria su įvairiomis ligomis bei kenkėjais, pas mus kol kas kenkėjų neturi. Labiausiai tikėtina, kad gali užpulti amarai ar grybelinės ligos. Tačiau kol kas per mažai auginamų pekaninių karijų, kad būtų žinoma tiksliau.
Kuo dar naudinga pekaninė karija?
Be abejo, pekano riešutmedį norėtume auginti dėl riešutų. Nors ir pats medis tikrai įspūdingas: aukštas, plačia laja, rudenį pagelstančiais lapais. Tačiau yra dar šis tas, kuo pekaninė karija naudinga. Tai jos sula. Pavasarį iš šių medžių, panašiai kaip iš klevų, leidžiama sula ir iš jos daromas sirupas.
Pekaninė karija – vis dar egzotika mūsų kraštuose. Turbūt labiausiai todėl, kad jos riešutų reikia laukti labai ilgą laiką. Vis dėlto turintiems kantrybės ir erdvės savo sode tai gali tapti gana įdomia patirtimi. O gal ir atminimu kitoms kartoms.
Šaltiniai:
- https://myperfectplants.com/blogs/grow-guides/pecan-grow-guide-go-nuts
- https://www.thespruce.com/pecan-tree-growing-guide-5195532
- https://www.vle.lt/straipsnis/karija/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
