Skip to content

Peperomija – kodėl ši nelepi lapinė gėlė privalo atsirasti jūsų kambaryje ir kaip ją prižiūrėti

  • by
Peperomija
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Jeigu knieti papildyti savo kambarinių augalų kolekciją, tai pats laikas išsirinkti kurią nors iš daugybės peperomijos rūšių. Peperomija sužavės lapų tekstūra, margumu ar kitokiu išskirtinumu, o priežiūra nevargins. Kompaktiškas kambarinis augalėlis pasiruošęs užimti nesaulėtą kambario kertę ir ištverti sausą orą. Taip pat paaiškės, kad kantriai augdamas dar ir jūsų kambario orą prafiltruos nuo kenksmingų medžiagų… Jeigu dar nesuviliojo šios naudingos peperomijos ypatybės, tad kviečiame susipažinti su augalu detaliau ir jį pamilti. 

Peperomija – augalo biologija ir paplitimas 

Peperomija (Peperomia) yra virš 1500 rūšių turinti augalų gentis, kuri priskiriama pipirinių (Piperaceae) šeimai. Peperomijų gimtine laikomi tropiniai atogrąžų miškai Meksikoje, Karibuose ir Pietų Amerikoje.  

Tai žolinis, daugiametis augalas, kurio išvaizdai apsakyti neįmanoma išsiversti vienu žodžiu ar sakiniu. Maždaug 15–30 cm aukščio augaliukas gali turėti tiek trumpą ir vos matomą, tiek svyrančių siūlų pavidalo, šliaužiantį ar vijoklinį stiebą. Lapai taip pat neapsistoja ties vienu variantu, o jų įvairovė yra milžiniška: raukšlėti, apvalūs, margalapiai, sukulentiniai ar kitokie. Lapų dydis vyrauja nuo miniatiūrinių iki delno dydžio, o spalvingumu ir raštais gali varžytis su begonijomis

Įspūdingi lapai kompensuoja neišvaizdžius, nedidelius žiedus, kurie gali priminti nedidelę virvelinę kuokelę – jie tikrai nėra peperomijos „varomasis arkliukas“. Augalas kambaryje žydi retai, bet jeigu žiedai ir pasirodo, tai tik pavasarį ir vasarą. Galiausiai iš žiedo susiformuoja uoga, kuri išdžiūsta ir išryškėjusi sėkla panašėja į pipirą. 

Peperomijos išvaizda

Peperomijų rūšys – nesivarginkite jų įsiminti 

Kadangi peperomijų yra visa galybė, nėra universalaus metodo, pagal kurį būtų įmanoma visas rūšis kategorizuoti. Visgi daugelis augalų augintojų ir botanikų vadovaujasi gana paplitusiu šių augalų skirstymu į tris grupes: 

1 grupei priskiriamos peperomijos, kurios auga epifitinį gyvenimą (ant kitų augalų). Šios peperomijos išsiskiria dekoratyviais lapais. Prisitaikiusios prie drėgnos, bet mažai šviesos suteikiančios aplinkos, šios peperomijos turi gana mėsingus 2,5–10 cm dydžio lapus, neišvystytą šaknų sistemą. Grupei priskiriamos sidabrinė peperomija (Peperomia argyreia), raukšlėtoji peperomija (Peperomia caperata), bukalapė peperomija (P. obtusifolia), P. nitida, P. polybotrya ir P. scandens. 

Peperomija dekoratyviais lapais
1 grupės peperomija

2 grupės peperomijos yra prisitaikiusios prie sausringesnio klimato, todėl jos turi sultingus lapus ir stiebus. Šiuose organuose augalai laiko vandenį ir geba ištverti atšiaurias aukštikalnių žiemas, kepinančias vasaras bei skurdų kritulių kiekį. Savo išvaizda gali priminti mums žinomus šilokus. Šiai kategorijai priklauso šilokinė peperomija (Peperomia dolabriformis), lipikinė peperomija (Peperomia galioides), lietuviškų vardų neturinčios P. columella, P. ferreyrae, P. graveolens ir P. nivalis. 

Sukulentinė peperomija
2 grupės peperomija

Peperomijos, priskirtos 3 grupei, dažniausiai yra nedideli augaliukai, turintys stiprų požeminį gumbą, o šaltuoju sezonu numeta lapus. Jai priskiriamos tokios rūšys, kaip P. macrorhiza, P. peruviana ir P. umbilicata

Lietuvoje siūloma įsigyti pačių įvairiausių rūšių (tiek keturlapės, apvalialapės arbūzinės, šilokinės ar kitokių peperomijų). Taip pat neretai prekyboje galima aptikti ir šių augalų mišinius. Kad ir ką išsirinksite, nesigailėsite, nes peperomijų priežiūra daugiau mažiau vienoda visoms rūšims. 

Kaip peperomija auginama? 

Vieta. Šie šiltųjų kraštų augalai Lietuvoje auginami kambariuose ir oranžerijose. Kad kuo labiau atitiktų natūralią augimo vietą, peperomijoms parinkite šviesią, bet nuo tiesioginių spindulių apsaugotą kampelį. 

Dirva. Peperomijos auga gerai drenuotoje dirvoje, tad vazoną pripildykite lapinės žemės, durpių ir smėlio mišiniu. Reikalingas pH turėtų būti arčiau neutralaus – apie 6,0–7,0. 

Temperatūra. Pavasarį ir vasarą augalui palaikoma įprasta 18–20 ar net 24 °C kambario temperatūra. Žiemos metu peperomijai reikės kiek žemesnės 16–18 °C temperatūros, bet ne žemiau nei 13 °C. 

Persodinimas. Kai pavasarį persodinate kambarinius augalus (kovo–balandžio mėnesiais), tai ir peperomiją galite perkelti į naują, truputį didesnį plokščią vazoną. Indo dugne turėtų būti drenažo angos. Jaunus augalus persodinkite kasmet, o „vyresnes“ peperomijas – kas 3 metus. 

Peperomijos priežiūra 

Laistymas. Nors augalas ir kilęs iš šlapiųjų kraštų, bet perlaistymas augalui kenkia. Tad elkitės su juo kaip su įprastu sukulentu ar kaktusu. Saikingai paliekite peperomiją minkštintu vandeniu 2–3 kartus per savaitę vasaros metu. Žiemą laistymo dažnumą sumažinkite. Taip pat venkite laistymo ir vandens purslų ant lapų. Žiemą papildomai purkšti vandens ant lapų nerekomenduojama, bet to ir neprireiks, nes augalas ištveria sausą namų orą. 

Tręšimas. Šioks toks peperomijos palepinimas trąšomis gana naudingas, tad nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio augalą kas 2 savaites pamaitinkite mineralinių trąšų tirpalu. 

Genėjimas. Dažnu atveju šį etapą galima praleisti, bet jis praverčia norint pagerinti augalo išvaizdą. Tai atliekama, jeigu jūsų peperomija išaugina ilgus, plonus stiebus bei matyti, kad augalui trūksta vešlumo. Ankstyvą pavasarį nugnybdami pirštais arba nukirpdami žirklėmis lengvai patrumpinkite pailgėjusius peperomijų stiebus tiesiai virš lapų mazgo. Šioje vietoje augalas išaugins papildomų šakelių ir bus vešlesnis.  

Privaloma užduotis darbų rutinoje – kaip ir kada tręšti kambarines gėles? 
Peperomijos priežiūra ir auginimas

Peperomijų ligos ir kenkėjai 

Visas peperomijos ligas ir kenkėjus dažniausiai lemia perlaistymas, netinkamas apšvietimas ar sezoninis rėžimo nesilaikymas. Tai lems, kad pradės pūti lapai ir šaknys, pašviesės ar nudegs lapai, apniks rauplės. Jeigu ant lapų ir jų pakraščių atsiranda vandeningos dėmės, vadinasi ji susirgo bakterine lapų dėmėtlige. Geltonos dėmės ar išaugos ant apatinės lapų pusės reiškia cerkosporozės užkratą. 

Nors ir retai, keiksmažodžių lavinos sulaukia ant peperomijų atsiradę įprasti kambarinių augalų kenkėjai – miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkutės ir tripsai. Šių kenkėjų atsikratyti užtenka įprastų naminių priemonių

Kaip dauginama peperomija? 

Pamilę augalą, norėsite jo pasigausinti, tad labai paprastai jo pasidauginti galite iš sėklų, auginių, lapų ir sodinukų. Žinoma, įsigyti naują sodinuką visada paprasčiausia, bet pabandykite ir kitus būdus. 

Mažiausiai „terlionės“ užima dauginimas iš lapų ar auginių. Lapais patariama pasidauginti dėmėtąją ar sidabrinę peperomijas, o auginiais – bukalapę, pilkąją, svyrančiąją ir metalinę peperomijas. Nukirptų organų nupjauti galiukai įsodinami į dauginimo dėžutes, pripildytas drėgnu smėliu. Dėžutės pridengiamos stiklu ir laikomos kambario temperatūroje. Jau po 2–3 savaičių išauga naujos šaknelės, o po 6 savaičių augaliukas pasiruošęs persodinimui. 

Padauginti peperomijas iš sėklų taip pat įmanoma. Jeigu turite kokį nors „pipirą“, tad jį sėkite į dėžutę su lapine žeme. Indą pridenkite stiklu, jį laikykite 18 °C temperatūroje ir nepamirškite kasdien 1–2 kartus apipurkšti vandeniu. Išaugusius daigelius perkelkite į 7 cm skersmens vazonėlį ir auginkite nesaulėtoje vietoje. 

Peperomijos dauginimas

Kuo dar peperomijos pasitarnauja? 

Nereikia stebėtis, bet peperomijos nėra tik akį džiuginantis lapinis kambarinis augalėlis.  

Kai kurios žmonių kultūros naudoja peperomijas kaip prieskonines žoleles, nes jų lapai yra aštraus skonio, o susmulkinti skleidžia stiprų kvapą. Matyt gindamos gerą pipirinių augalų šeimos vardą, tokias skonio savybes šie augalai ir išlaiko savo organuose. Visas augalas nelabai tinkamas maistui, išskyrus vieną rūšį, kuri auginama šiam tikslui – skaidrialapė peperomija (Peperomia pellucida). 

Negana to, kai kurios rūšys dar turi ir vaistinių savybių, pavyzdžiui, keturlapė peperomija (Peperomia tetraphylla) ar ta pati išgirta skaidrialapė atstovė. Liaudies medicina keturlapę peperomiją naudoja inkstų ligoms, odos pažeidimams gydyti ar kaip toniką. Skaidrialapė peperomija daugiau „pažengusi“, nes vartojama pilvo skausmui, pūliniams, spuogams, opaligei, nuovargiui, podagrai, galvos skausmui, inkstų ligoms ir reumatiniam sąnarių skausmui gydyti. 

Yra žinių, kad peperomijos gali šiek tiek sugerti lakiuosius junginius, vyraujančius ore, tad šie augalai turi potencialo tapti „oro valytuvais“. Nors peperomija ir neprilygsta tikriems oro valymo „asams“, tokiems kaip tyrime naudojami ledeburija, skindapas, tradeskantė ar visuotinai pagarsėję augalai difenbachija, chlorofitas, sansevjera, pinigų medis, visgi šis augalas lakiąsias medžiagas taip pat susiurbia.  

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *