Šaknų puvinys – klastinga liga, tyliai žudanti augalus. Kaip laiku pastebėti ir kaip jai užkirsti kelią?

Šaknų puvinys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių augalų ligų, kuri gali labai paveikti augalų sveikatą ir derlių. Ši liga gali būti sukeliama patogeninių bakterijų, grybų, virusų ar žmogaus veiklos – perlaistymo. Šaknų puvinys gali pažeisti įvairius augalus, įskaitant daržoves, vaisius, dekoratyvinius augalus ir net medžius, todėl labai svarbu žinoti ligos simptomus, priežastis bei gydymo ir prevencijos būdus. Būtent apie tai ir dalinsimės toliau.

Šaknų puvinys: liga ir jos priežastys

Šaknų puvinys – tai liga, pažeidžianti drėgnoje ar užmirkusioje dirvoje augančių augalų šaknis. Ligą tiesiogiai gali sukelti per didelis drėgmės kiekis arba dėl drėgmės atgiję ir suaktyvėję patogeniniai mikroorganizmai (grybeliai ir bakterijos), kurie pažeidžia augalo šaknis.

Stiprios ir sveikos šaknys yra lemiamas veiksnys sėkmingam bet kurio augalo augimui. Sveikas šaknynas svarbus nuo pat daigelio iki suaugusio augalo, nes per šaknis įsisavinamos maistinės medžiagos bei būtini mineralai.

Kai augalas auga pernelyg drėgnoje ar net užmirkusioje dirvoje, šaknys nebegali tinkamai pasisavinti deguonies, kuris būtinas augalo gyvavimui. Kai deguonies pritrūkę šaknys miršta, šaknų puvinys dažnai išplinta ir į sveikas šaknis net ir tuo atveju, kai drėgmės lygis jau ištaisytas.

Be to, drėgmė ne tik susilpnina augalo šaknis ir šios tampa mažiau atsparios patogeniniams organizmams, tačiau ir gali pažadinti grybelio sporas, kurios sausoje dirvoje buvo neaktyvios ir dėl to nekenksmingos. Dažniausiai šaknų puvinį sukelia šios grybų rūšys: Pythium, Phytophthora, Rhizoctonia, Phoma, Alternaria bei Fusarium.

Kas išduoda šaknų puvinį?

Šaknų puvinys gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo augalo rūšies ir ligos sunkumo. Be to, šios ligos simptomai labai panašūs į kitų ligų bei kenkėjų sukeliamas ligas ir negalavimus. Negana to, ilgą laiką šaknų puvinys gali išlikti nepastebėtas. Pavyzdžiui, jeigu daigo šaknys silpnai pažeistos ligos, šioje stadijoje daigas gali nesiskirti nuo kitų nei spalva, nei augimo greičiu. O tuo tarpu liga toliau alina ir naikina augalo šaknyną. Todėl neretai šaknų puvinys pastebimas jau ligai gerokai pažengus, kai augalą išsaugoti gali būti labai sudėtinga.

Pirmieji ir pastebimiausi šaknų puvinio simptomai – geltonuojantys lapai ir sulėtėjęs augimas. Taip nutinka todėl, kad augalo šaknys pažeistos ir nebegali įsisavinti maistinių medžiagų. Augalas pamažu nyksta. Tačiau šie simptomai būdingi ir kitoms problemoms, pavyzdžiui, lapai gali pagelsti trūkstant azoto. Todėl norint patvirtinti arba atmesti šaknų puvinio diagnozę, reikia patikrinti augalo šaknis.

Apibendrinant šaknų puvinio simptomai yra šie:

• laipsniškas arba staigus augimo sulėtėjimas be aiškios priežasties;
• maži, išblyškę lapai;
• nuvytę, pageltę, parudavę arba krentantys lapai;
• nuvytusios arba džiūstančios šakos;
• medžių lajos arba kito augalo lapijos retėjimas.

Kaip patikrinti, ar augalą kankina šaknų puvinys?

Taigi geriausias ir patikimiausias būdas patvirtinti arba paneigti šaknų puvinio ligą yra patikrinti augalo šaknis. Augalus, augančius vazone ar kitoje talpoje, reikėtų pabandyti švelniai ir atsargiai iš indo išimti. Jeigu tai medelis arba kitas atviroje dirvoje augantis augalas, patikrinti reikia švelniai atkasus šaknis.

Jeigu šaknynas skleidžia nemalonų kvapą ir / arba randate labai drėgną dirvą, šaknų puvinys labai tikėtina diagnozė.

Papildomai rekomenduojama atsargiai patyrinėti augalo šaknis jas švelniai praskleidžiant. Sveikos augalų šaknys įprastai yra tvirtos ir baltos spalvos. Nesveikos, pūvančios – minkštos ir rudos. Jeigu liga smarkiai pažengusi, kai kurios šaknys gali būti visiškai supuvę, juodos spalvos ir labai prasto kvapo.

Kaip gydomas šaknų puvinys?

Kartais, ypač jauniems augalams, daigeliams, šaknų puvinys gali būti pražūtingas ir jį pastebėjus, deja, bet nebėra vilties ką nors ištaisyti. Jeigu išėmus iš vazono augalą, pastebimos visiškai pažeistos šaknys, nebelikę nei vienos sveikos, baltos šaknies, vien ruda smirdinti košė, deja, bet gelbėti nebėra ko ir, tiesą sakant, neverta net bandyti ir gaišti laiko.

Tačiau jeigu jūsų augalas dar turi sveikai atrodančių, nepažeistų šaknų, visada yra vilties ir būtina bandyti jį gelbėti. Patarimai, kaip tai padaryti:

1. Augalą atsargiai išimkite iš vazono ir švelniai pašalinkite užterštą dirvą. Po to šaknis nuplaukite po šiltu, tekančiu vandeniu.
2. Sterilizuokite sodo žirkles ar augalų sekatorių ir pašalinkite visas supuvusias, pažeistas šaknis. Palikite tik tas, dėl kurių sveikatos nekyla abejonių.
3. Po genėjimo sterilizuokite įrankius bei šaknis, kad liga nepersiduotų dirvožemiui ar kitiems augalams.
4. Taip pat rekomenduojama nugenėti maždaug pusę ar du trečdalius augalų lapijos, kad šaknys turėtų mažiau darbo aprūpindamos lapus maistinėmis medžiagomis.
5. Pasodinkite į naują, sterilizuotą vazoną su naujomis žemėmis. Rekomenduojamas purus, derlingas, maistinių medžiagų prisotintas dirvožemis, kad augalas galėtų kuo greičiau atsigauti.
6. Stebėkite savo augalą. Jeigu jis vis tiek prastai auga ir nekaip jaučiasi, gali būti kad šaknų puvinys įsimetė į sveikąsias šaknis. Patikrinkite tokiu pačiu būdu kaip ir prieš tai.

Atvirame dirvožemyje augančius augalus gydyti daug sudėtingiau. Jų gydymui naudojami specialūs fungicidai arba baktericidai, kurie padeda sunaikinti patogeninius mikroorganizmus ir stabdo ligos plitimą. Be to, gydant šaknų puvinį būtina sumažinti laistymą ir subalansuoti drėgmės lygį.

Šaknų puvinio prevencija ir kontrolė

Prevencija yra patikimiausias būdas kovoje su šaknų puviniu. Neleisti ligai atsirasti yra lengviau nei ją išgydyti. Štai keletas patarimų, kaip galima užkirsti kelią šaknų puvinio ligai:

• Prieš sėjant sėklas ar sodinant augalą, patariama dezinfekuoti sėklas ar augalo šaknis. Tai galima padaryti tiesiog pamirkant kalio permanganato ar vario sulfato tirpale.
• Naudokite tik patikimose sodo parduotuvėse įsigytą sodo ar kambarinių augalų auginimui skirtą žemę. Taip pat užtikrinkite, kad žemė būtų laidi orui, puri ir tinkama būtent tam augalui.
• Sodindami į vazonus pasirūpinkite geru drenažu, o į atvirą dirvą augalus sodinkite ten, kur dirvožemis laidus vandeniui ir neužmirkstantis.
• Laistykite reikiamu kiekiu vandens. Vieniems augalams drėgmės reikia daugiau, kitiems visai mažai. Pasidomėkite, koks yra konkretaus augalo drėgmės poreikis ir tuo vadovaudamiesi laistykite jį. Prieš laistant, būtinai patikrinkite, ar dirva jau sausa.
• Neleiskite vazono padėkle užsistovėti vandeniui. Palaisčius, jo perteklių išpilkite.
• Laistymui patariama naudoti laistytuvą, ne vandens žarną. Taip tiksliau galima paskaičiuoti vandens kiekį. Laistomi laistytuvu augalai perlaistomi rečiau.
• Stebėkite savo augalus ir vos pastebėję menkiausius negalavimų požymius, visų pirma, patikrinkite dirvožemį: jeigu jis drėgnas, o dar blogiau užmirkęs, pirmoji liga, kurią galite įtarti, – šaknų puvinys.

Šaknų puvinys – gana klastinga liga, nes augalo šaknis pažeidžia tylomis ir nepastebimai. Labai dažnai pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, ji būna jau nemažai pažengusi ir augalą išgelbėti tampa neįmanoma. Todėl geriausias būdas kovoti su šaknų puviniu – tinkama prevencija bei nuolatinė augalo dirvos bei jo būklės stebėsena.

Šaltiniai:

1. https://www.pennington.com/all-products/fertilizer/resources/how-to-identify-fight
2. https://www.elitetreecare.com/library/tree-diseases/root-rot/
3. https://thestem.co.uk/plant-academy/plant-blog/what-is-root-rot-and-how-to-treat-it

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.