Visterija (Wisteria) pasaulyje yra žinoma dėl savo spalvingų ir aromatingų žiedų, kurie paprastai būna mėlynos, violetinės ar baltos spalvos. Šie augalai yra vijokliniai, todėl dažnai naudojami sodo dizaine, norint sukurti itin romantišką ir jaukią aplinką. Visterijos puikiai tinka sodinimui prie sienų, pavėsinių, tvorų ar kitų konstrukcijų. Visgi, reikėtų žinoti, kad visterijos yra gana agresyvios ir gali įaugti į bet tokį plyšelį, o norint jas išnaikinti reikės paplušėti. Taigi, gerai apgalvokite kur jas sodinsite, o nerekomenduojama to daryti per arti namų.
Nors egzistuoja daug visterijų rūšių, Lietuvoje gali augti tik kininė visterija (Wisteria sinensis) ir gausiažiedė visterija (Wisteria floribunda).
Visterijos gali būti auginamos kaip medis ar krūmas, priklausomai nuo rūšies. Ji yra populiarus pasirinkimas daugelyje šiltų klimatinių zonų, kuriose yra pakankamai šilumos ir saulės. Šie augalai tikras gėris akims žydėjimo metu, kai žiedai suformuoja gausius žiedynus ir atveria spalvų grožį. Po žydėjimo ant augalo lieka rudos, į pupeles panašios kapsulės, kurios išsilaiko iki žiemos, o žiedai atsiranda tik ant naujų ūglių.
Ar visterijos populiarios Lietuvoje?
Visterijos, dėl jų stulbinančio žydėjimo ir grožio, yra populiarūs augalai daugelyje šalių. Lietuvoje jos taip pat sulaukia dėmesio, ypač tarp tų, kurie nori savo soduose sukurti romantišką ir įspūdingą atmosferą. Tačiau dėl mūsų klimato ypatumų, visterijų auginimas gali reikalauti šiek tiek daugiau pastangų, lyginant su šiltesnėmis šalimis.
Sodininkystės specialistai ir entuziastai vis dažniau dalinasi sėkmės istorijomis apie visterijų auginimą Lietuvoje, skatindami ir kitus pabandyti prisijaukinti šį augalą savo soduose. Taigi, nors visterijos Lietuvoje nėra taip paplitusios kaip kai kuriose šalyse, jų populiarumas čia tikrai auga, o sodininkai vis dažniau jomis domisi. Jei sudomino ir jus – štai viskas apie jų auginimą ir priežiūrą.
Visterijų sodinimas ir auginimas
Sodinkite visteriją pavasarį arba rudenį, kol augalas ramybės būsenoje. Jas galima auginti iš sėklų, tačiau prireiks daug metų, kol gėlė subręs ir pradės žydėti. Paprasčiausia yra įsigyti visterijų sodinukų arba pradėti jas sodinti iš auginių.
Nors visterijos gali augti daliniame pavėsyje, tačiau greičiausiai jos taip ir nepražys, todėl saulės šviesa joms yra būtina. Auginkite visterijas derlingoje, drėgnoje, bet gerai drenuojamoje dirvoje. Jei jūsų dirvožemis prastas, įberkite komposto. Parinkite vietą atokiau nuo kitų augalų, nes jos greitai auga ir gali lengvai užgožti „kaimynus“.
Visterijoms auginti reikia tikrai tvirtų konstrukcijų, ant kurių jos galėtų laipioti, pavyzdžiui, metalinių ar medinių grotelių ar pavėsinių. Yra žinoma atvejų, kai subrendę augalai būna tokie sunkūs, kad sulaužo atramas, todėl planuokite atsargiai ir atramas darykite iš tvirtų medžiagų.
Kaip sodinti visterijas?
Iškaskite duobę, kurios gylis būtų toks pat kaip šaknų kamuolys, o plotis – 2-3 kartus didesnis. Augalus išdėstykite 3-4 m atstumu vienas nuo kito.
Visterijų priežiūra
Kiekvieną pavasarį po augalu patieskite komposto sluoksnį ir 5 cm mulčio sluoksnį, kad išlaikytumėte drėgmę ir sustabdytumėte piktžoles. Kasmet kovo mėnesį gausiai pamaitinkite visterijas rožių trąšomis (jose gausu žydėjimą skatinančio kalio ir magnio), kad jos reguliariai žydėtų ir augtų.
Jei jūsų visterija buvo pakankamai tręšiama, augo saulėtoje vietoje, o po trejų ar ketverių metų vis dar atsisako žydėti, lengviausia būtų jos atsikratyti išraunant ir pasodinant įskiepytą veislę, kuri kompensuos prarastą laiką. Laistykite šiuos augalus, jei per savaitę iškrenta mažiau nei 1 cm lietaus. Jei norite, kad jūsų visterijos žydėtų gausiau, pabandykite vasarą kas dvi savaites patrumpinti besišakojančius ūglius.
Visterijų genėjimas
Gero žydėjimo paslaptis – genėjimas, nes visterijos žydi tik ant naujų ūglių. Augančias visterijas genėkite liepą arba po to, kai žiedai nuvysta. Padrikus šoninius ūglius nukirpkite, tačiau palikite stiebus, kurie vyniosis apie atramą toliau. Norint, kad visterijos išaugintų naujas šakeles su žiedais, reikia jų esamus ūglius patrumpinti iki trečdalio arba pusės ilgio. Jeigu visgi nuspręsite negenėti – po kelių metų visterijos stiebas pavirs į kamieną.
Kaip dauginti visterijas?
Dauginama visterija gali pražysti tik po kelių metų, todėl dauguma sodininkų renkasi pirkti jau paaugusius sodinukus. Tačiau jei norite iššūkio, pavasario viduryje galite nukirpti maždaug 10 cm ilgio jaunus stiebus. Pašalinkite apatinius lapus, kiekvieno auginio viršūnėje palikdami maždaug po keturis. Pripildykite vazonėlius augalinio komposto, tada palaistykite vandeniu ir leiskite jam nutekėti. Sodinkite auginius į vazonus taip, kad jų lapai nesiliestų, ir uždenkite permatomu plastikiniu maišeliu. Tuomet pastatykite auginius gerai apšviestoje patalpoje ir pasirūpinkite, kad jie neišdžiūtų. Kai pasirodys augimo požymiai, galite nuimti maišelį ir persodinti į lauką.
Kur geriausia sodinti visterijas?
Visterija yra nuostabus augalas, kuris savo žydėjimu gali papuošti kiekvieną kampą, tačiau renkantis jos sodinimo vietą reikia būti atsargiems. Nors ji puikiai tinka pergoloms ir pavėsinėms, kur jos žiedų kaskados gali sukurti stulbinančią natūralią užuolaidą, šalia namo ji gali kelti iššūkių. Dėl jos spartaus augimo ir stiprių šaknų, visterija gali lįsti į sienų plyšius ar net pažeisti pamatus.
Be to, jos ūgliai, įsikabinę į sienas, gali ilgainiui trukdyti langų ar durų veikimui. Tačiau, tinkamai prižiūrima ir laiku genėjama, ji gali tapti namo aplinkos karaliene, ypač kai saulės spinduliai ryte ar vakare apšviečia jos žiedus. Todėl, jei svajojate apie gražų visterijos žydėjimą, geriausia rinktis atokesnes vietas nuo namo, pavyzdžiui, sodinti šalia pavėsinės arba pergolos, kur ji ne tik atrodys gražiai, bet ir bus lengviau kontroliuojama.
Kaip apsaugoti visterijas nuo šalčio?
Apsaugoti visterijas žiemą ir pavasarį yra esminė užduotis, jei norime mėgautis žydėjimu. Štai keletas patarimų, kaip užtikrinti jų saugumą šaltaisiais sezonais:
- Mulčiavimas. Prieš žiemą aplink visterijų šaknų zoną uždėkite storą sluoksnį mulčio (pvz., lapų, komposto ar medžio drožlių). Tai padės išlaikyti dirvožemio drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo šalčio.
- Aprišimas. Kad šaknys nebūtų pažeistos dėl užšąlančio dirvožemio, stiebus reikėtų aprišti. Taip pat tai apsaugos nuo stiprių žiemos vėjų.
- Pavasario šalnų apsauga. Jei prognozuojami pavasario šalčiai, kai visterija pradeda pumpuruotis, uždenkite jas kokiu nors užklotu ar senu kilimu, kad apsaugotumėte jaunus pumpurus nuo šalčio.
Visterijų ligos ir kenkėjai
Visterijos turi daugybę privalumų, įskaitant ypatingą ištvermingumą augalų kenkėjų ir ligų kupiname
pasaulyje. Dažniausiai pasitaikančios visterijos ligos retai būna pavojingos, nors kelios retos jų gali būti mirtinai pavojingos augalui.
- Visterijos grybinės lapų ligos. Visterijos dažnai serga grybinėmis lapų ligomis, paprastai vadinamomis miltlige ir lapų dėmėtlige, tačiau jos nekelia didelių rūpesčių. Abi šios ligos gali prasidėti kaip mažos geltonos dėmelės ant lapų, tačiau miltligė ilgainiui pasidengia baltu pūkuotu sluoksniu, kuris gali apimti visą lapą. Lapų dėmės paprastai neišplinta, tačiau jos gali išdžiūti, paruduoti arba pažeisti lapai gali įgauti šautinių skylių išvaizdą. Norint kovoti su visterijų ligomis, kurias sukelia lapus pažeidžiantys grybai, tereikia nuskinti pažeistus lapus ir agresyviau genėti visterijas, kad geriau tekėtų oras.
- Visterijas mėgsta įvairūs kenkėjai, tokie kaip amarai, kurie gali pažeisti lapus ir šakeles, sugadindami augalo išvaizdą ir stabdydami jo augimą. Net ir skydblakė gali pulti šį augalą, siurbdama iš jo sultis ir palikdama ant lapų lipnumą. Šie kenkėjai ne tik gadina visterijų grožį, bet ir gali sumažinti jos atsparumą ligoms arba net paveikti jos gebėjimą žydėti. Todėl svarbu reguliariai tikrinti augalus dėl kenkėjų požymių ir imtis prevencinių priemonių jų kontrolei.