Atėjo laikas atidaryti grybavimo sezoną, tik ne rudenį, o… pavasarį! Jį pradeda tokie grybai kaip bobausiai, briedžiukai ir avižėlės (pavasarinė balteklė). Vieni iš įdomiausių, smegenis primenančių grybų yra bobausiai, tačiau dėl jo vartojimo sklando įvairios nuomonės. Vieni jais kuo puikiausiai gardžiuojasi, o antri – net nežiūri jų pusėn, nes gąsdinasi bobausių nuodingomis savybėmis. Aptarsime, ar tikrai bobausio reikėtų vengti ir jo nenaudoti maistui, o jeigu taip, tai ką reikėtų žinoti apie šio grybo ypatybes ir nuodingumą.
Kaip bobausiai atrodo? Jų rūšys Lietuvoje
Pavasariui įpusėjus, iš žemės miškuose pradeda lįsti į smegenis panašūs dariniai – bobausiai. Šiuo metų laiku sutiksite dvi dažnai augančias ir grybautojų vertinamas rūšis, o vienos teks palaukti iki rudens. Tai yra:
Valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta) – gniaužtenis, šimtakamaris – štai kokiais neįprastais liaudyje vadinamais vardais išsiskiria šis bobausis. Jo vaisiakūnis turi netaisyklingą, vingiais išsiraizgiusią, tuščiavidurę kepurėlę, galinčią užaugti iki 2–15 cm skersmens ir 2–10 cm aukščio. Kepurės spalva gali būti nuo gelsvai rusvos iki rudos ar juodai rudos, kaštoninės. Kepurėlė įsitvirtinusi ant 3–8 cm ilgio ir 2–3 cm balkšvo, pilkšvo ar šviesiai rudo koto. Pagal maistines savybes priskiriamas III kategorijai.
Didysis bobausis (Gyromitra gigas) – nuo valgomojo bobausio mažai kuo skiriasi, nes išlaiko panašią formą ir išvaizdą. Jį galima atskirti iš kiek šviesesnės kepurės – šviesiai rudos ar šviesiai oranžiškai rudos spalvos. Taip pat didysis bobausis, kaip nekeista, yra didesnis, kurio vaisiakūnis siekia 15 cm aukštį. Priskiriamas III kategorijai.
Rudenis bobausis (Gyromitra infula) – mažiausiai į tikruosius bobausius panašus gentainis, tiek išvaizda, tiek augimo laiku ir savybėmis. Šis atstovas turi balno ar mitros formos, skiautėtą, negarbanotą kepurę, bet išlaiko panašią bobausių tramos struktūrą. Rudeninis bobausis yra mažesnis, kurio skersmuo 5–10 cm, o kotas – iki 10 cm aukščio. Jo spalva ruda, kaštoninė. Laikomas IV kategorijos grybu.
Ar juos galima supainioti su kitais grybais?
Bobausiai pasižymi tikrai išskirtine išvaizda, bet į juos kažkiek panašūs briedžiukai. Netgi užsienyje bobausiai vadinami „netikraisiais briedžiukais“, nes jiems šiuos grybus kažkodėl sunkoka atskirti. Briedžiukus gana lengvai galima atpažinti iš pailgos formos, ilgesnio kotelio ir tinkliškos (ne raukšlėtos) kepurėlės.
Be abejo, didysis ir valgomasis bobausis yra labai panašūs vienas į kitą, bet dažnai grybautojai nesivargina atskirti pačių bobausių rūšių, nes abu jie pasižymi kone tokiomis pačiomis savybėmis.
Kur ir kada auga bobausiai?
Valgomojo ir didžiojo bobausių augimą galite pastebėti nuo balandžio mėnesio ir dar gausiai rasti gegužės mėnesį, kartais birželio pradžioje. Rudeninis bobausis (kaip ir nusako pavadinimas) dygti pradeda rudenį – rugsėjo–spalio mėnesiais.
Nesibaiminantiems ir bobausius vartojantiems žmonėms jų rinkti teks keliauti į spygliuočių, mišriuosius miškus, ypač pušynus, smėlynus. Didįjį bobausį dar sutikti galite ir parkuose bei lapuotynuose. Jie dygsta pavieniui ar grupėmis, mėgsta šviesias vietas, tokias kaip aikštės, pamiškės, proskynos, pakelės, kirtavietės, gaisravietės. Grybai auga tiek ant žemės, tiek ant sutrūnijusios medienos, nors rudeninis bobausis ant pūvančių kelmų, vituolių, humusingos žemės sutinkamas dažniau.
O žvelgiant plačiau – bobausiai auga Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kanarų salose, Grenlandijoje.
Tai tiesa – bobausiai nuodingi
Be abejo, švieži bobausiai yra labai nuodingi. Seniau laikyti valgomais ir net priskirti III kategorijai bobausiai pastaruoju metu linksniuojami kaip nuodingi grybai, kurių reikėtų vengti. Nustatyta, kad bobausiuose išrovimo metu atsiranda labai nuodingo toksino giromitrino, kurį šviežiai suvartojus neretu atveju netgi gali tekti atsisveikinti su gyvybe. Tą pasiekti užtektų suvartoti 0,2–0,6 kg šviežių grybų vaikui ir 0,4–1,0 kg suaugusiam. Nuodingumas priklauso ir nuo augimvietės bei klimatinių sąlygų, pavyzdžiu, sausesniu oru jie turi daugiau nuodų.
Tačiau gera žinia ta, kad nuodas suyra virimo arba džiovinimo metu. Tokiu atveju vandenį, kuriame 10–15 min. virė bobausiai, būtina nupilti ir procedūrą pakartoti 2–3 kartus. Jeigu grybai sudžiovinami, tai juos geriausia naudoti po pusmečio, o prieš vartojimą nuvirti. Tokiais apdorojimo būdais pašalinate 99 % toksino. Bet vis dėlto dauguma specialistų (mikologų, epidemiologų, gydytojų) bobausių vartoti nerekomenduoja.
Na o suvartojusiems blogai apdorotus bobausius daugiau nei po 5 valandų pasireiškia apsinuodijimas. Pirmiausia būdingas vėmimas ir viduriavimas ir kiti skrandžio bei žarnyno sutrikimai. Vėliau per dvi dienas išsivysto ir stiprūs kepenų pažeidimai, geltligė, kartais sutrinka ir inkstai. Bobausių toksinai paveikia ir smegenis, nes jaučiamas apsvaigimas, retais atvejais po 5–7 dienų – traukuliai, koma, o jau visiškai blogai – mirtis.
Žinios iš epidemiologų ir mokslininkų gretų
Štai kokie pastebėjimai atlikti kai kuriose šalyse:
- Lenkijoje 1953–1962 m. laikotarpiu užregistruoti 138 apsinuodijimai, iš kurių 2 baigėsi mirtimi.
- Švedijoje 1994–2002 m. sulaukta 706 bobausių toksinu apsinuodijusiais atvejų, mirčių nebuvo.
- Nuo 2001 m. iki 2011 m. JAV apsinuodijimų centrai gavo 448 giromitrino toksinu apsinuodijusių žmonių skambučių.
- Taip pat kone kasmet pasitaiko apsinuodijimo bobausiais atvejų ir Lietuvoje.
Visgi niekas šalia nestovi ir negali įvertinti, ar tikrai susirgusieji gerai bobausius nuvirė, išdžiovino ir panašiai. Dažnai teigiama, kad bobausių nuodingumas gali pasireikšti ir priklausomai nuo organizmo jautrumo ir toksino tolerancijos, tad dėl to tampa keblu nustatyti saugią vartojamą grybų dozę ir kiekį.
Plečiant giromitrino nuodo poveikį ir atliekant tyrimus su gyvūnais pastebėta, kad jis turi stiprių kancerogeninių savybių, lemiančių vėžio išsivystymą. Taip pat nustatyta, kad apsinuodijus šiuo toksinus, jo mirtingumo rodiklis gali siekti 0–10 %.
Bobausiai maistui
Visgi europiečiai, ypač iš rytinės ir šiaurinės dalies, ir kartais amerikiečiai, vis dar neatsisako bobausio patiekti sau į lėkštę. Švedai, vokiečiai, lenkai, taip pat ir lietuviai nenustoja tempti krepšelius pavasarį iš miško su šiuo laimikiu. Žmonės džiovintus ar gerai nuvirtus bobausius naudoja padažams, įterpia į omletą, kepa keptuvėje su sviestu, įmaišo į sriubas, įdaro pyragus.
Troškinti bobausiai
Tiems, kam vis vien tų pirmųjų grybų nepasakomai norisi paragauti, siūlome nostalgišką receptą iš bobausių. Jums reikės:
- 0,5 kg bobausių
- 100 g sviesto (pavyzdžiui, ghee)
- 1 svogūno
- 2 šaukštai grietinės
- 1 šaukštas miltų
- 0,5 stiklinės vandens
- Druskos ir pipirų pagal skonį
Gaminimas:
- Bobausius 2–3 val. mirkykite šaltame vandenyje, jį keičiant. Po to šepetėliu gerai nuvalykite, supjaustykite, nuplaukite.
- Pjaustytus bobausius sudėkite į pasūdytą vandenį, virkite 15–20 min. ir nukoškite. Saugumo sumetimais šį etapą pakartokite, galiausiai bobausius nuvarvinkite ir gerai nuplaukite šaltu vandeniu.
- Troškinimui skirtame inde ar paprasčiausiai keptuvėje ištirpinkite sviestą, pakepinkite smulkintą svogūną.
- Baigiant kepti svogūnui, įmaišykite miltus, sudėkite nusausintus grybus ir grietinę, pagardinkite prieskoniais bei įpilkite pusę stiklinės vandens.
- Indą uždenkite ir patroškinkite ant mažos kaitros retkarčiais pamaišant.
- Patiekite su bulvėmis, užbarstę smulkintų krapų.
Šaltiniai:
- Urbonas V. Lietuvos grybų atlasas, Kaunas: Leidykla „Lututė”, 2007.
- Budriūnienė K., Drąsutienė E., Kadziauskienė L. ir kt. Lietuvių valgiai, Vilnius: Leidykla „Mokslas”, 1983.
Tyrimai:
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470580/
- https://analyticalsciencejournals.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/jat.2550110403
- https://apiindia.org/uploads/pdf/medicine_update_2017/mu_114.pdf
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.