Aktinidija (lot. Actinidia) yra aktinidijinių (lot. Actinidiaceae) augalų šeimai priklausantis augalas. Tai daugiametis, didelis vijoklinis augalas, natūraliai gamtoje paplitęs Kinijos miškuose. Šiauriausia aktinidijų rūšių paplitimo riba siekia pietrytinę Sibiro teritoriją, Sachaliną, Japoniją. Sukultūrintos aktinidijų rūšys auginamos didelėje pasaulio dalyje. Viena žinomiausių yra stambiavaisė kiniška aktinidija, vedanti mums puikiai pažįstamus kivių vaisius. Ši rūšis auginama subtropinio klimato regione, o vaisiai eksportuojami į daugelį pasaulio šalių.
Europoje aktinidijos auginamos nuo XIX a., Lietuvoje – nuo XX a. pradžios. Mūsų kraštuose auginamos tik kelios aktinidijų veislės, pritaikytos šalto klimato sąlygoms. Lietuvoje auginamų aktinidijų vaisiai išoriškai labiau primena dideles vynuoges, tačiau skoniu ir maistinėmis savybėmis yra artimi kiviams.
Aktinidijos, auginamos Lietuvoje
Lietuvoje auginamos tik dvi aktinidijų rūšys, iš kurių išvesta nemažai hibridinių veislių:
Margalapė aktinidija (lot. Actinidia kolomikta) – dekoratyviai atrodantis vijoklis, kurį galima auginti vien dėl grožio, apželdinant arkas, tvoreles ir pan. Arba gauti dvigubą naudą – ir grožį, ir vaisius. Šios aktinidijos kamienas užauga iki 2–5 cm skersmens. Lapai ovališki, smailiomis viršūnėlėmis, šviesiai žali ir persimaišę su balkšvai rausvais lapeliais. Žydi penktais augimo metais, birželio antroje pusėje – liepos pradžioje. Žiedai balti, keturlapiai, daugiasluoksniai, plačiai atsiveriantys.
Smailialapė aktinidija (lot. Actinidia arguta) – didelis ir plačiai išsišakojantis (net iki 30 m) vijoklis, mažiau dekoratyvus. Ši aktinidija yra stambiausia savo genties atstovė. Jos kamienas užauga iki 15 cm skersmens. Lapai ovališki, smailiomis viršūnėlėmis, dideli (iki 16 cm ilgio ir 13 cm pločio), ryškiai žali. Žiedeliai, lyginant su lapais yra smulkūs. Žydi birželio ir liepos mėnesiais. Veda gerokai gausesnį derlių nei margalapė aktinidija. Ši aktinidija taip pat pasižymi didesniu atsparumu šalčiui.
Aktinidijų auginimas – štai ką svarbu žinoti
- Aktinidijos yra vadinamieji dvinamiai – vyriški ir moteriški – augalai. Todėl norint iš aktinidijų gauti vaisių, greta vienas kito reikia auginti abiejų lyčių augalus. Tai nebūtina, jei aktinidija (ypač margalapė) auginama tik dekoratyviniais tikslais. Tuomet užtenka pasodinti tik vyrišką augalą, nes jis tik žydi. Moteriški augalai ir žydi, ir veda vaisius.
- Taip pat svarbu nepamiršti, kad vegetuojančios aktinidijos yra jautrios šalnoms, tiek pavasarinėms, tiek rudeninėms. Jei prognozuojama daugiau nei 5-7 °C šalčio, augalus reikia pridengti.
- Aktinidijos vaisius pradeda vesti tik 3–5 augimo metais.
Aktinidijų sodinimas
Vieta. Labiausiai tinka rytinė ir vakarinė sodo pusė, kur daug šviesos, tačiau be tiesioginių saulės spindulių. Aktinidijos netoleruoja tiesioginio saulės kepinimo, tačiau taip pat joms netinka ir visiškas ir nuolatinis šešėlis.
Dirvožemis. Labiausiai tinkamas yra neutralios rūgštinės terpės, pralaidus vandeniui, derlingas priemolis su humuso priemaišomis. Aktinidijos netoleruoja šlapio (įmirkstančio) ir sunkaus, arba pernelyg sauso ir smėlingo dirvožemio.
Sodinimas. Aktinidiją galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį. Pavasarį geriausias sodinimo laikas yra balandžio pradžia, kol pumpurai dar nėra susprogę. Rudenį geriausia sodinti rugsėjį ir spalio pradžioje, kad iki pirmųjų šalnų aktinidija spėtų įsišaknyti. Smailialapės aktinidijos sodinamos 2-5 m atstumu viena nuo kitos, o margalapės 1,5-2 m atstumu. Augalai nuo atramos turėtų būti nutolę ne daugiau kaip keliolika centimetrų. Kai išauga pirmieji nauji ūgliai, juos reikia pritvirtinti prie atramos. Sodinama į gilesnes ir tokio pločio duobutes, kad šaknys nebūtų pernelyg užlenktos ir pilnai užpiltos žemėmis bei gerai apspaustos. Jei šaknys labai ilgos, jas galima pakirpti. Pasodintas aktinidijas reikia gausiai palieti.
Aktinidijų priežiūra
Atramos. Aktinidijoms būtinos atramos. Jas geriausia įrengti augalus sodinant, nes atramos reikalingos nuo pat pirmųjų ūglių. Atramos turi būti tvirtos ir suformuotos horizontaliai.
Aktinidijų genėjimas. Antraisiais augimo metais aktinidijas galima genėti. Žiemą (sausio, ar vasario mėnesį) galima nukirpti senus ūglius (iki maždaug 6 pumpurų aukščio), pašalinti pažeistas šakeles. Birželio ir liepos mėnesį pravartu pakirpti ūglių viršūnėles, tuomet augalas subrandins gausesnį derlių. Aktinidijų genėti negalima pavasarį ir rudenį, nes tai augalą susilpnins.
Laistymas. Naujai pasodintas aktinidijas pirmas 2–3 savaites reikia laistyti reguliariai. Vėliau svarbu, kad dirvožemis nebūtų visai išdžiūvęs, nes aktinidijos sausros netoleruoja lygiai taip pat, kaip ir perteklinės drėgmės. Esant sausrai aktinidijas reiktų lieti 2–3 kartus per savaitę, supilant 6–7 kibirus vandens kiekvienam augalui. Aktinidijos mėgsta ir apipurškimą vandeniu. Siekiant palaikyti drėgmę dirvožemyje ir apsisaugoti nuo piktžolių, augalus galima mulčiuoti. Tinka pjuvenų, nupjautos žolės, šieno mulčias.
Tręšimas. Pirmaisiais auginimo metais aktinidijų tręšti nereikia. Antraisiais metais, pavasarį tręšiama azoto turinčiomis (pavyzdžiui, amonio salietra) trąšomis, o iki pradedant žydėti – fosforo trąšomis (pavyzdžiui, superfosfatu). Rudenį aktinidijos tręšiamos kalio trąšomis (pavyzdžiui, kalio sulfatu).
Aktinidijų dauginimas
Yra du paprasti ir du sudėtingi aktinidijų dauginimo būdai. Paprasčiausia dauginti šakų atlankomis ir ūglių auginiais. Daugiau kantrybės ir išmanymo reikalauja dauginimas sėklomis ir skiepijant.
- Dauginimas ūglių atlankomis. Pavasarį prie žemės prilenkiamos pirmametės aktinidijos šakelės ir apkasamos žemėmis taip, kad viršūnė kyšotų lauke. Iki rudens atlankos įsišaknija ir paliekamos žiemoti. Sekantį pavasarį atžalas galima atskirti nuo motininio augalo ir sodinti į kitą vietą.
- Dauginimas žaliaisiais auginiais. Birželio ar liepos mėnesį pirmametį aktinidijos ūglį galima supjaustyti 10–15 cm ilgio auginiais, ant kurių būtų 2–3 sveiki pumpurai. Paruoštus auginius parą galima pamirkyti vandenyje su įsišaknijimą skatinančiu hormonu. Auginiams dirvožemį reiktų ruošti taip: apatinis sluoksnis – durpių substratas, viršutinis – 4–5 cm storio švarus upės smėlis. Auginiai susmeigiami į smėlį, drėkinami ir laikomi šiltai. Iki rudens auginiai gerai sutvirtėja ir kruopščiai pridengti gali peržiemoti. Pavasarį juos galima persodinti į norimą vietą. Auginus galima pjauti ir rudenį. Tokiu atveju per žiemą juos reikia laikyti drėgnai ir vėsiai, ne aukštesnėje kaip 0–5° C temperatūroje, o šaknydinti pavasarį.
- Dauginamos sėklomis aktinidijos dažniausiai praranda motininio augalo savybes. Taip pat ilgą laiką lieka neaiški augalo lytis – tai paaiškėja tik augalui pradėjus žydėti.
- Dauginimas skiepijant – tai jau atskiras mokslas. Tam reikia specialių žinių ir išmanymo.
Ruduo – aktinidijų derliaus metas
Aktinidijų vaisiai prisirpsta rugsėjo ir spalio mėnesį. Derliaus nokimo procesas tęsiasi gan ilgai, nes ant tos pačios aktinidijos augantys vaisiai bręsta skirtingu laiku. Todėl ir skinti juos reikia beveik kasdien.
Vaisiai skinami tuomet, kai jie tampa minkšti. Tačiau nespėję sunokti ir užsilikę iki pirmųjų šalnų gali nušalti. Todėl artinantis nepalankiam orui, reiktų nuskinti visus vaisius ir prinokinti juos patalpoje, laikant toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
Vaisius geriau ne skinti, o nukirpti su vaiskočiais. Taip jie ilgiau išsilaikys švieži. Aktinidijų vaisius šaldytuve galima išlaikyti iki 6 savaičių. Juos taip pat galima šaldyti ir suvartoti iki naujo derliaus. Aktinidijų vaisiai tinkami ir konservavimui, pavyzdžiui, džemams gaminti.
Ką daryti, kad aktinidijos būtų sveikos?
Aktinidijos yra gana atsparūs augalai. Labiausiai joms pakenkti gali netinkamos auginimo sąlygos.
- Problemų sukelti gali pernelyg šlapias ir vandeniui nepralaidus dirvožemis. Tokiu atveju augalo šaknis pažeidžia puvinys.
- Aktinidijos gali skursti, jei dirvožemyje stinga būtiniausių maistinių medžiagų.
- Taip pat ir kiti nepalankūs aplinkos faktoriai, tokie kaip pernelyg karštas ir sausas, arba pernelyg drėgnas ir šaltas oras gali išprovokuoti tiek įvairias grybelines ligas, tiek kenkėjų antplūdį. Geriausia yra imtis prevencinių priemonių ir tokioms problemoms užkirsti kelią. Pavasarį, iki žydėjimo pradžios aktinidijas galima apipurkšti vario preparatais.
Aktinidijos – vitamino C šaltinis
Pagrindinis aktinidijų „bonusas“ sveikatai – vitamino C kiekis. Todėl įtraukus šiuos vaisius į kasdienę mitybą galima pasiekti optimalų vitamino C kiekį kraujyje ir stiprinti imunitetą. Šiuose vaisiuose yra ir daugiau naudingų medžiagų – vitaminų A, E, skaidulų, geležies, kalcio ir kt. Reguliariai vartojami šie vaisiai palankiai veikia organizmo sveikatą:
- turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos;
- padeda reguliuoti aukštą kraujospūdį, mažina širdies ligų riziką;
- mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir didina gerojo cholesterolio kiekį;
- reguliuoja žarnyno mikroflorą, padeda esant vidurių užkietėjimui.
Aktinidijų vaisius valgyti yra saugu. Tačiau svarbu pernelyg nepadauginti, nes gali sutrikti virškinimas, prasidėti viduriavimas.
Aktinidijų kvapas – kačių masalas
Įdomus ir netikėtas dalykas – aktinidijų kvapas vilioja kates. Jas šie augalai veikia panašiai kaip valerijonas, katės juo „svaiginasi“. Neretai nutinka taip, kad aktinidijos neišgyvena būtent dėl kačių pagraužtų šaknų ir nuėstų ūglių. Beje, Azijoje, laukinėje gamtoje augančios aktinidijos lygiai taip pat vilioja tigrus.
Taigi, jei namuose, ar kaimynystėje gyvena katės, aktinidijas, ypač jaunus sodinukus, reiktų papildomai apsaugoti.
Šaltiniai:
https://www.almanac.com/plant/kiwifruit
https://www.chrisbowers.co.uk/article/ultimate-guide-kiw-fruit/
https://www.healthline.com/nutrition/kiwi-benefits
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.