Skip to content

Šakniavaisis su austrių prieskoniu? Tai – pūtelis! Kokios jo auginimo subtilybės ir kitos naudingos žinios? 

  • by
Šakniavaisis su austrių prieskoniu? Tai – pūtelis! Kokios jo auginimo subtilybės ir kitos naudingos žinios? 
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Jeigu nesate botanikas ar neužsiimate retesnių augalų auginimu darže, tai greičiausiai pūtelio pavadinimas jums bus girdimas pirmą kartą. Auginamas kaip morka, atrodo kaip pastarnokas, ruošiamas kaip smidras, o skonis kaip austrių – štai kuo unikalus valgomasis pūtelis. Nors ir retokas darže, bet šio augalo akimirksniu nustumti į kampą neskubėkite, nes ne tik austrių skonis padaro šį augalą išskirtiniu. Tad kviečiame susipažinti tiek su natūraliai Lietuvoje augančiais pūteliais, tiek su atstovu, sėkmingai ir lengvai auginamu darže.  

Pūtelio biologija ir paplitimas 

Kad nereikėtų vartyti enciklopedijų ieškant informacijos apie šį įdomų augalą, pateikiame viską vienoje vietoje. Šiaip pūtelis (Tragopogon) gamtoje atlieka dvimetės gėlės vaidmenį, o dėl būdingo graižo priskiriamas astrinių (Asteraceae) šeimai. Kai kurie atstovai gali užaugti iki 150 cm, o jų stiebas esti status ir mažai šakotas.

Lapai taip pat negausūs, pailgi, linijiški. Geltoni, gelsvi ar violetiniai žiedai su daugybe žiedlapių, formuoja mums gerai pažįstamą 3–6 cm skersmens graižą (nelygu kuri rūšis). Pūtelio vaisius – skraidantis lukštavaisis, kuris labai panašus į kiaulpienės pūkus, tik yra didesnis. Būtent šiais „skraidukais“ pūtelis ir dauginasi. Dar žinotina, kad gėlėms būdingos pieniškos sultys ir stipri liemeninė šaknis. 

Kol kas žinoma apie 150 pūtelių rūšių, kurie yra dažnai sutinkami pievose, pamiškėse, kai kurie retesni gentainiai – kopose ir smėlynuose. Be Lietuvos, pūtelius galima aptikti Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietvakarių Azijoje, Šiaurės Afrikoje. 

Pūtelis

Pūtelis: kokios rūšys auga natūraliai? 

Pievinis pūtelis (Tragopogon pratensis) – tai 30–80 cm aukščio gėlė, kurio geltonas žiedas siekia 5 cm skersmenį, žydi birželį–liepą, o auga pievose, pakelėse. 

Didysis pūtelis (Tragopogon dubius) – šis atstovas Lietuvoje ne itin pageidaujamas, nes laikomas plintančiu svetimžemiu augalu. Paprastai būna 20–70 cm aukščio, o geltonos spalvos graižas siekia 6 cm skersmenį. 

Gorskio pūtelis (Tragopogon gorskianus) – neaukštas 15–40 cm aukščio augalas, kuris pasižymi plaukuotumu. Sutinkamas Pietryčių Lietuvoje, smėlynuose. 

Rytinis pūtelis (Tragopogon orientalis) – dar vienas 20–70 cm (bet dažniausiai 40 cm) siekiantis augalas, kurio žiedai itin dideli – 5–8 cm skersmens. Teigiama, kad jo žiedai išlieka prasiskleidę tik iki vidurdienio. 

Baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermum) – saugotinas, endeminis Baltijos jūros kopų ir smėlynų egzempliorius, užaugantis iki 10–45 cm aukščio. Augalas žydi nuo birželio iki rugsėjo. 

Valgomasis pūtelis – retenybė darže 

Kol vieni keliauja pasigrožėti pūteliais į pievas, pamiškes ar pajūrį, tol kiti be didelių kliūčių šių augalų, t. y. valgomąjį pūtelį (Tragopogon porrifolius), gali pasisėti darže. Lietuvoje pūtelis populiarumo nesulaukia (jeigu bent kam tekę girdėti jo pavadinimą), bet yra galimybė jį auginti kaip morką, pastarnoką ar kitą šakniavaisinę daržovę.

Pūtelis švelniai violetiniais žiedais iš pirmo žvilgsnio gali priminti astranciją, o esant norui galima auginti ir gėlyne. Jo šakniavaisis yra bent 20 cm ilgio balkšvos ar kreminės baltos spalvos. Jis kartais žinomas kaip „austrių augalas“ ar „vegetariška austrė“, nes kai kuriems žmonėms pūtelio šaknies skonis šiek tiek primena austres. Dar kiti įžvelgia artišokų skonį. Ir čia dar ne viskas: jauno augalo ūgliai, lapai ir stiebai yra saldūs ir pakankamai švelnūs, tad tinka salotoms ar kitiems patiekalams. Tad jeigu užsigeistumėte auginti pūtelį, toliau pateikiame, kaip jį reikėtų auginti ir prižiūrėti. 

Valgomasis pūtelis

Kaip auginamas valgomasis pūtelis? 

Vieta. Valgomajam pūteliui reikia daug saulės. Jį galima auginti ir pakeltose lysvėse, jeigu ji aukštesnė nei 10 cm. Yra teigiančių, kad pūtelis sėkmingai užauga ir giliame vazone, tik čia jam reikės daugiau priežiūros. 

Dirva. Giliai įdirbta, lengva, puri, nerūgšti (pH ne mažiau nei 7), drėgna, bet puikiai drenuojama – štai kokia dirva reikalinga pūteliui augti. 

Pūtelio sėja. Tai ilgo vegetacijos laikotarpio reikalaujanti daržovė (120 dienų), tad Lietuvoje įprastai pūtelis į dirvą sėjamas balandžio mėnesį. Tarp sėklų duobelių paliekamas 2,5 cm atstumas, sėklos beriamos į 1 cm gylį, o tarp eilučių paliekami 45–60 cm tarpai. Kol sėklos dygsta, neleiskite žemei suplukti ir palaikykite ją drėgną. Kai daigai pasiekia 5–8 cm aukštį, augalus išretiname kas 7–10 cm. Kaip ir daugeliui šakniavaisių, persodinimas iš daigų pūteliui „negalioja“.  

Sėjos kalendorius 2024 metams

Pūtelio priežiūra 

Pradėjus augti, valgomajam pūteliui nereikia daug dėmesio. Netgi iš tikrųjų galite pamiršti, kad jie pas jus kažkur darže auga! Žinoma, standartinė priežiūra bus į naudą. 

Laistymas. Sausringais laikotarpiais papildomai laistykite, nes dėl sausros ir vandens trūkumo šakniavaisiai gali įgauti kietą ar pluoštinę struktūrą bei pradėti šakotis.  

Mulčiavimas. Kas be ko, bet lengvas pamulčiavimas šiaudais, smulkintais lapais, kompostu ar kitomis natūraliomis medžiagomis padės palaikyti tolygią dirvos drėgmę ir mažinti piktžolių kiekį. Jeigu mulčio nedėsite, tada teks kovoti su piktžolėmis kitais būdais, nes dėl jų įtakos pūtelis menkiau auga. 

Tręšimas. Pūtelių visiškai nereikia papildomai tręšti, nes jie yra gana ištvermingi „badmečiui“. 

Pūtelio auginimas ir priežiūra

Pūtelio ligos, kenkėjai ir kitos problemos 

Kiek žinoma, intensyviausiai iš ligų pūtelio lapus niokoja grybelinis sukėlėjas baltosios rūdys (Pustula tragopogonis). Jos palieka nedideles balkšvas dėmes ant lapų. Taip pat, per tankiai susodinti pūteliai gali nukentėti nuo miltligės. 

Viską ryjantys amarai darže ir sode gali neaplenkti ir pūtelio žaliųjų dalių, tad iš kenkėjų jie daugiausiai bėdų ir pridaro. Taip pat, jaunus daigus ir augaliukus gali nugraužti šliužai ir sraigės, spragšių lervos ir morkinės musės. 

Vientisą, gražią šaknį ne visada gali pavykti gauti, nes pūtelio šaknys gali išsišakoti dėl nepakankamai paruoštos dirvos, neišrinktų akmenų. Per tanki sėja taip pat gali lempti šakniavaisio deformacijas. 

Pūtelis: derliaus nuėmimas ir laikymas 

Derlių nuimti galite pradėti ir rugsėjo pabaigoje, bet dažniausiai tai daroma spalio–lapkričio mėnesiais. Kaip ir morkas, pūtelio šaknis galima palikti nenukastus žemėje per žiemą ir išsikasti esant reikalui. Palikę dalį šaknų dirvoje, pavasarį iš jų išauga nauji ūgliai, kuriuos vartoti galima lygiai taip pat, kaip smidrus. 

Kai jau pribręsta reikalas, tuomet derlių imkite taip: atskiras šaknis raukite švelniai traukdami už lapų pagrindo arba sodo šakėmis iškelkite iš dirvos kelias šaknis. Nukratykite dirvos perteklių ir nupjaukite lapus 1–2 cm virš „kaklelio“. Visą derlių sudėkite į maišus su smėliu ir laikykite garaže ar rūsyje. Trumpai realizacijai galima laikyti šaldytuve perforuotame plastikiniame maišelyje.  

Pūtelio derliaus nuėmimas ir laikymas

Pūtelio receptai: kaip ir su kuo jį valgyti? 

Paprastai daugelį intriguoja galimybė išbandyti pūtelio „austrišką“ šakniavaisio skonį, todėl įprasčiausia pasiruošti jį kaip atskirą patiekalą. Šią daržovę taip pat galima naudoti sriubose, troškiniuose, paskrudinti, sutrinti į tyrę ar patiekti kaip garnyrą. 

Jeigu vartosite pavasarinius ūglius, tai juos virkite taip, kaip ir šparagus. Jauni lapai taip pat valgomi, tad jais paskaninkite salotas ar naudokite kaip kitus žalumynus. 

Gyvenimiški patarimais: kadangi šakniavaisio žievė gana stora ir sunkiai nulupama, ją geriausia išvirti su žieve ir nulupti jau apdorotą. Žalios šaknies skusti taip pat nepatogu, nes ji išskiria pieniškas it lateksas sultis.  

Pūtelis maisto gaminime

Kuo pūtelis naudingas? 

Maistas. Valgomojo pūtelio šakniavaisyje aptinkama nemaža koncentracija rečiau gaunamų B grupės vitaminų, taip pat yra šlakelis vitamino C. Maistinę 100 g vertę sudaro 82 kcal, 18,6 g angliavandenių, 3,3 g baltymų, 0,2 g riebalų, 3,3 g skaidulinių medžiagų. Jame yra mineralų, tokių kaip kalis, manganas, kalcis, magnis, fosforas, geležis. 

Mokslas. Pastaruoju metu pūteliais domisi ir mokslininkai. Jie tiriami biocheminiu lygmeniu dėl naujų fermentų formų ir genetinio polimorfizmo. Taip pat nustatyta, kad išskirti polifenoliniai junginiai ir flavonoidai pasižymi priešvėžiniu poveikiu dviem labai agresyvioms osteosarkomos vėžio ląstelių linijoms. Teigiama, kad valgomasis pūtelis yra natūralus stiprių antioksidantų šaltinis, kuris gali užkirsti kelią daugeliui ligų ir gali būti potencialiai naudojamas maisto, kosmetikos ir farmacijos pramonėje. 

Šaltiniai 

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex